Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nerimo šaltinių - būsimo kūdikio lytis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip motinos emocijos nėštumo metu, įskaitant nerimą dėl vaisiaus lyties, veikia negimusį kūdikį ir kokios gali būti to pasekmės.
Emocijų svarba nėštumo metu
Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką. Jei mums dar kelia nuostabą, tai mūsų proseneliai puikiai žinojo, kad nėščios moters emocijos veikia vaiko psichiką. Net pačiose primityviausiose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti ar nuliūdinti.
Apie įspūdžių, patirtų iki gimimo, poveikį galima surasti daugelyje senų tekstų. Apie tai rašė Hipokratas, Leonardas da Vinči, Biblija. Evangelijoje apie Luką sakoma: „Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elžbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios“(Lk 1,41).
Būsimoji mama gali sąmoningai veikti savo emocijas ir panaudoti jas daug efektyviau. Tai gyvybiškai svarbu vaikui, nes jo smegenys formuojasi veikiant jūsų mintims ir jausmams. Vaikui labai svarbu, ką jūs bendraudama jam perduodate. Jūsų meilė ar priešiškumas padeda formuoti vaiko emocinį gyvenimą. Teigiamos motinos emocijos reikalingos vaikui dar iki jo gimimo, nes jos formuoja jo pozityviąją patirtį. Motinos mintys ir jausmai - vienas iš tų veiksnių. Tačiau jis yra ypatingas, nes skirtingai nuo paveldėjimo, kurį lemia genetinis kodas, mintis ir jausmus galima kontroliuoti.
Kaip nerimas perduodamas vaikui
Dar 1925 metais buvo įrodyta, kaip baimė ir nerimas gali būti sukelti cheminiu būdu, suleidžiant atitinkamų medžiagų. Jos visada atsiranda žmonių ir gyvūnų kraujyje tuo metu, kai jie jaučia ūmią ar chronišką įtampą, baimę, nerimą. Tai tos pačios medžiagos, kurias žmonės buityje vadina stresinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, adrenalinas). Kai tik šios medžiagos papuola į kraują, jos tuoj pat provokuoja visas fiziologines reakcijas, susijusias su baime ar nerimu.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria.
Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi. Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.
Nerimo įtaka vaiko asmenybei
Tolesni tyrimai parodė, jog kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą. Ši jo reakcija suteikia mums svarbią informaciją apie tai, kokia bus vaiko asmenybė. Širdies susitraukimų ritmas ir judesių aktyvumas yra patikimas AŠ asmenybės rodiklis iki gimimo. Registruojant galima nustatyti, kaip vienas ar kitas vaikas reaguoja į stresą ar į reiškinius, sukeliančius baimę.
Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save.
Nerimas dėl vaisiaus lyties
Viena iš nerimo priežasčių nėštumo metu gali būti susijusi su vaisiaus lytimi. Kai kurios moterys gali jausti didelį norą susilaukti tam tikros lyties vaiko, o neatitikimas tarp lūkesčių ir realybės gali sukelti nusivylimą, liūdesį ar net depresiją. Svarbu suprasti, kad vaiko lytis priklauso nuo atsitiktinumo ir negalima jos kontroliuoti.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Streso priežastys nėštumo metu
Besilaukiančios moters streso priežastys gali būti įvairios. Visiems žinoma, kad nėščios moterys yra jautresnės, lengviau įžeidžiamos ir greitai verkia, linkusios nerimauti, nepasitikėti, svyruoja jų nuotaika. Panašios emocijos yra laikinos ir neturi žymaus poveikio nėštumo eigai. Jos yra apsauginė organizmo reakcija. Visai kas kita, jeigu vyksta stiprūs emociniai sukrėtimai, išgąstis arba ilgi, ne mažiau 2-3 mėnesius trunkantys, išgyvenimai. Pati nepalankiausia padėtis, jei moteris patiria tokį didelį stresą I nėštumo trimestru. Dažniausiai būna vaisiaus atmetimo reakcija ir tik apie 15 proc. moterų išnešioja vaikus.
Vaiko lyties įtaka nėštumo eigai
Pastebėta įdomi priklausomybė tarp vaiko lyties ir nėštumo bei gimdymo eigos. Dėl moters ligų antroje nėštumo pusėje mergaitės dažniau gimsta pridususios, užslopintos. Pirmais gyvenimo metais jos būna labai neramios, vėliau pradeda vaikščioti, yra emocionaliai nepatvarios ir baikščios.
Viena iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Tarp įvairių priežasčių svarbios reikšmės neišnešiojimui turi psichologiniai veiksniai. Tai motinos baimė, polinkis nerimui, laukiant nėštumo pabaigos, padidėjęs jautrumas stresui. Ypač svarbūs tokie stresai, kurie kyla dėl santykių su vyru. Mergaitė biologiškai artimesnė motinai, intymiau susijusi su ja. Jei buvo gresiančio persileidimo reiškiniai, net esant palankiai gimdymo eigai ir berniukai, ir mergaitės yra labiau neramūs. Abiejų lyčių vaikus anksčiau laiko vienodai gimdo moterys, kurios persitempia moksle ir darbe. Dėl jaudulio nėštumo pabaigoje ne tik užsitęsia gimdymo procesas, bet ir po gimdymo moteris gali kraujuoti. Gimusios mergaitės jautresnės infekcijai.
Streso poveikis po gimdymo
Būtų naivu galvoti, jog streso poveikis išnyksta kartu su vaiko gimimu. Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais. Labiau mamos išgyventas stresas veikia mergaites, ypač pirmais jų gyvenimo metais. Joms nustatomas didesnis nervinių sutrikimų spektras. Be motinos streso, vaisius pasižymi dideliu jautrumu išorinės aplinkos garsams. Todėl reikėtų vengti garsios kalbos, ypač santykių aiškinimosi šeimoje bei konfliktų. Būsimas vaikas neišvengiamai dalyvauja šiuose konfliktuose, išreikšdamas nerimą intensyviais ir dažnais judesiais.
Kaip sumažinti nerimą nėštumo metu
- Atsisakykite žalingų įpročių. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
- Fizinis aktyvumas. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
- Kelionės. Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.
- Saulė. Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau.
- Baseinas. Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
- Miego kokybė. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
- Atsipalaidavimo būdai. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
- Kreipkitės į specialistus. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.
Mitai ir prietarai apie nėštumą
- Pilvo forma lemia lytį. Anot Vaisingumo klinikos gyd. akušerės-ginekologės Audronės Usonienės, pilvo forma su kūdikio lytimi neturi nieko bendro.
- Pykinimas lemia lytį. Mergaitę „užtikrins“ faktas, jei moterį ypač dažnai pykina nėštumo metu? Dar, sakoma, laukiantis dukters būsima mama nebe tokia graži, nes mergaitė mamos grožį „pasisavina“? Tai tik mitai.
- Rankų kėlimas ir plaukų tvarkymas kenkia. Moteriai pakėlus rankas į viršų, kūdikio virkštelė tikrai neapsivynios aplink kaklą, tačiau gali apsvaigti nėščiosios galva ir sutrikti pusiausvyra, lemsianti fizines traumas. Nusikirpusi plaukus, mama nukirps ir būsimo kūdikio protą? Tai mitų mitas.
Kūdikiui gerai tai, kas gerai ir jo mamai. Valgyti sveikai, bet saikingai, klausytis tokios muzikos, kuri ramina ir gerai nuteikia. Svarbu gyventi įprastą gyvenimą ir nepersistengti.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Lyties tapatybės formavimasis
Lytis yra ryškiausias ir dažniausias požymis skirstant žmones. Drabužiai, žaislai, žaidimai ir net spalvos skirstomi į „berniukų" ir „mergaičių". Tačiau kartais nutinka, kad lytys susimaišo: berniukas nori būti mergaite. Atrodo, viskas labai paprasta ir aišku: gimė žmogutis su vyriškosios lyties organu - vadinasi, yra berniukas, gimė su moteriškomis genitalijomis - mergaitė. Tačiau biologinė lytis ir lyties tapatybė, t. y. kuo žmogus jaučiasi esąs, ne visada sutampa.
Intrauterinio (pilve) vystymosi periodu skiriami trys lyties formavimosi etapai: genetinis, gonadinis ir smegenų skirtumų. Genetinis - jau nuo pradėjimo akimirkos mažytis embrionas yra arba moteriškosios (23-ioji chromosomų pora yra xx), arba vyriškosios lyties (tada toji pora yra xy). Antrasis, gonadinis, etapas prasideda iškart, t. y. vaisiui vystantis formuojasi lytinės liaukos gonados: kiaušidės mergaitės organizme, sėklidės - berniuko. Nuo 8 nėštumo savaitės berniuko sėklidžių gaminamas vyriškasis hormonas testosteronas ima veikti smegenų raidą taip, kad geriau išsivysto vyro smegenims būdingos struktūros ir sustoja vystytis tos, kurios būdingos moterims.
Pasak mokslininkų, iki dvejų metų vaikutis išmoksta priskirti save vienai ar kitai lyčiai, vėliau supranta lyties stabilumą, tačiau tik sulaukęs ketverių suvokia lyties pastovumą, t. y. kad visada bus berniukas arba mergaitė. Teigiama, kad 18-24 mėn. - tai ypač svarbus lyties tapatybės raidos etapas.
Formuojantis lytinei tapatybei svarbiausi du etapai: pirmasis yra saugaus prieraišumo, kuris prasideda nuo pat gimimo, antrasis - tai antraisiais-trečiaisiais gyvenimo metais vykstantis savo lyties suvokimo įtvirtinimas. Jau per pirmus 12 mėnesių sklandžiai vystydamasis kūdikis įgyja pamatinį pasitikėjimo savimi ir kitu žmogumi jausmą. Toks vaikas suvokia ir mėgsta save.
Trumpai tariant, kūdikiui svarbu patirti tėvų meilę ir švelnumą, taip pat svarbu, kad mama ar tėtis nepaverstų jo jų guodėju ar „gydytoju", o taip neretai nutinka, jei mama ar tėtis patys yra patyrę psichikos traumų ir pasąmoningai, anaiptol to nenorėdami ir nesuprasdami, „naudojasi" vaiku dėl savo psichologinio patogumo. Jei tai vyksta mamai ir sūnui, šis, jausdamasis privaląs būti arti kenčiančios mamos, gali nenorėti nuo jos atsiskirti tapdamas kitoks nei ji ir ima elgtis taip, kaip būdinga mergaitėms. Tačiau tai labai apibendrinantys pavyzdžiai, nes savęs kaip asmens, o vėliau kaip berniuko ar mergaitės suvokimui visada svarbiausi yra konkrečios šeimos psichologiniai santykiai.
Sutrikusi lyties tapatybė
Vaikai, kurių lyties tapatybė sutrikusi, yra nepatenkinti savo lytimi: kartais tik kalba apie tai, kad norėtų būti priešingos lyties, o kartais net teigia esą priešingos lyties (berniukas sako, kad jis mergaitė). Tokie vaikai nenori vilkėti savo lyčiai būdingų drabužių, o žaisdami nuolat atlieka kitos lyties vaidmenis. Tačiau jei berniukas pasikiša pagalvę po marškiniais ir teigia, kad yra „nėščias" (nes mama laukiasi broliuko ar sesutės), tai tikrai nerodo sutrikusios lyties tapatybės. Jei berniukas pažaidžia su lėlėmis ar mergaitė - su mašinėlėmis, tai taip pat nieko nerodo. Minėti elgesio būdai ir savijauta („jaučiuosi kaip mergaitė") sutrikus lyties tapatybei turi reikštis nuolat, pavyzdžiui, berniukas visą laiką žaidžia tik su lėlėmis ir pan.
Homoseksualumo link lengviau pakrypsta berniukai, nes jiems augant ir vystantis reikia tam tikru požiūriu „palikti" mamą ir „susidraugauti" su tėvu, jei toks yra, ar bent įtvirtinti savo kitoniškumą, t. y. „esu kitoks nei mama". Yra tėvų, kurie griežtai laikosi tam tikrų auklėjimo stereotipų - berniukų nemyluoti, nebučiuoti, elgtis su jais griežtai, mokyti „būti vyru" ir pan. Viena vertus, padedant įsitvirtinti lyties tapatybei toks elgesys turbūt sveikintinas, tačiau psichologiniu požiūriu nelabai.
Veikla, kuri patinka vaikui, negali nulemti polinkio į homoseksualumą. Jį lemia nesugebėjimas suvokti ir pamilti savęs. Pavyzdžiui, jei karatė lankanti mergaitė pradeda slėpti savo moteriškumą ir elgtis kaip vyras, tai požymis, kad kaip tik gebėjimo pamilti save kaip mergaitę ji ir stokoja.
Pagalba vaikui, turinčiam sutrikusią lyties tapatybę
Geriausia pagalba - psichoterapija, per kurią psichoterapeutas (gydytojas ar psichologas) užmegs draugystę su vaiku žaisdamas ir ramiai bendraudamas, pamažu ims ryškėti vaiko širdelėje tvyrančios įtampos, kurios atspindi jo šeimos skaudulius.
Savo reakcijomis, elgesiu suaugę žmonės turėtų parodyti, kad homoseksualumas yra susijęs su vidine kančia, nes taip ir yra. Tai byloja ir aukštas depresijos bei nerimo rodiklis homoseksualų bendruomenėse, ir daug AIDS atvejų.
Pernelyg jautriai vertinti vaikų norą pažaisti kitą lytį nereikėtų. Nemanau, kad jei mergaitė vieną dieną palakstys su kardais, o berniukai pažais su lėlėmis, išsivystys koks nors sutrikimas.