Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama rezidentūros studijų motyvacijos vertinimo svarba Vilniaus universitete (VU). Rezidentūra - tai profesinių studijų etapas, lemiantis medicinos ar odontologijos absolvento specializaciją. Kasmet VU sulaukia didelio absolventų susidomėjimo rezidentūros studijomis. Straipsnyje aptariami priėmimo į rezidentūrą ypatumai, motyvacijos vertinimo reikšmė, populiariausios rezidentūros programos ir užsienio piliečių susidomėjimas studijomis VU.
Priėmimas į Rezidentūrą VU: Bendrosios Tendencijos
Kasmet vis didėja absolventų susidomėjimas rezidentūros studijomis VU. Nors Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) kasmet skiriama daugiau rezidentūros vietų, daugelio medicinos absolventų akys krypsta į sostinę. 2020 m. priėmimas į VU rezidentūros studijų programas parodė, kad pradiniame etape VU skirtos 204 rezidentūros vietos akimirksniu užsipildė, nes pirmu numeriu VU rezidentūros studijas rinkosi net 302 stojantieji.
Priėmimo Taisyklės ir Konkursinis Balas
VU Medicinos fakulteto Studijų skyriaus vadovė Jekaterina Bortkevič paaiškino, kad priėmimas į rezidentūros studijas vyksta pagal VU Senato patvirtintas priėmimo taisykles. Pagal patvirtintas balų skaičiavimo formules yra sudaromos konkursinės eilės. Konkursinį balą sudaro keli svarbūs dedamieji:
- Bendras studijų pažymių vidurkis (SV).
- Baigiamojo egzamino balas.
- Atskiroms rezidentūrų programoms skaičiuojami profilinių dalykų vidurkiai.
- Motyvacijos įvertinimas (M).
- Papildomi balai už studijų metu vykdytą mokslinę veiklą (MD).
Motyvacijos Vertinimo Svarba
J. Bortkevič teigimu, motyvacijos vertinimas ir papildomas balas už mokslinę veiklą yra itin svarbūs, tad ruoštis rezidentūrai patariama bent jau nuo vientisųjų studijų vidurio. Jei stojant į konkrečią rezidentūros studijų programą numatytas motyvacijos vertinimas, didelę įtaką galutiniam rezultatui turi šis įvertinimas. Tai rodo, kad VU siekia pritraukti motyvuotus ir atsidavusius būsimus gydytojus.
Papildomi Balai už Mokslinę Veiklą
Kandidatai gali gauti papildomų balų už studijų metu vykdytą mokslinę veiklą. MD - papildomi balai, suteikiami už atliktus mokslinius darbus (sumuojami moksliniai darbai, atlikti vientisųjų ir rezidentūros studijų metu). Tokius mokslinius darbus registruoja ir vertina Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Papildomų balų už mokslinę veiklą suteikimo tvarką ir mokslinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto taryba.
Taip pat skaitykite: Studijos: Psichiatrijos rezidentūra
Populiariausios Rezidentūros Programos
Anot VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano profesoriaus dr. Vytauto Kasiulevičiaus, populiariausių programų penketuke įsitvirtinusios jau ilgametės lyderės:
- Dermatovenerologijos programa.
- Radiologijos programa.
- Kardiologijos programa.
- Kraujagyslių chirurgijos programa.
- Psichiatrijos programa.
Dermatovenerologijos ir radiologijos programų populiarumas susijęs su sparčiai modernėjančiomis diagnostikos galimybėmis šiose srityse, diegiamomis skaitmeninėmis technologijomis ir galimybe dirbti privačiame sektoriuje, kur aukštesni atlyginimai. Kardiologijos ir kraujagyslių chirurgijos specialybės populiarios jau labai seniai, kadangi labai stipri profesoriaus Aleksandro Laucevičiaus suburta Vilniaus mokykla, tad čia darniai dirba net kelių sričių specialistai.
Mažiau Dėmesio Sulaukiančios Programos
Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, jau kelerius metus mažiau dėmesio sulaukia darbo medicinos ir teismo medicinos programos, nes darbas teismo medicinos srityje reikalauja gero psichologinio pasirengimo ir emocinės ištvermės. Nėra lengva rinktis profesiją, kurioje tiek daug iššūkių.
Infekcinių Ligos Programa
Pandemijos laikotarpiu daug dėmesio sulaukė infekcinių ligų gydytojų darbas. Didesnis susidomėjimas infekcinių ligų programa, anot prof. V. Kasiulevičiaus, buvo jaučiamas ir priėmimo metu.
Užsienio Piliečių Susidomėjimas Rezidentūros Studijomis VU
Lietuvoje vykstančios rezidentūros studijos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatas, todėl rezidentūros studijomis labai domisi trečiųjų šalių (Pakistano, Indijos, Irako, Libano, Azerbaidžano ir t. t.) piliečiai. Kasmet VU Medicinos fakulteto Studijų skyrius sulaukia besidominčiųjų galimybe studijuoti Lietuvoje užklausų. Vis dėlto, pasak prof. V. Kasiulevičiaus, rezidentūros studijos vyksta lietuvių kalba, todėl pirmiausia užsienio piliečiai informuojami, kad privalo mokėti lietuvių kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu ir turėti Lietuvoje galiojančią medicinos gydytojo arba gydytojo odontologo licenciją. Į rezidentūros studijas VU 2020 m. priimti 5 užsienio piliečiai.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Rezidentūros Studijų Trukmė ir Programos
VU siūlomos 63 rezidentūros studijų programos (iš jų 57 medicinos krypties ir 6 odontologijos krypties). Rezidentūros studijos, priklausomai nuo rezidentūros programos, trunka nuo 3 iki 6 metų. Iš viso 2018-2020 m. Šiuo metu VU Medicinos fakultete yra beveik 850 rezidentų, kurie mokosi ir dirba įvairiose rezidentūros bazėse, bet vis dar turi studento statusą. Kiekvienas iš jų turi nueiti įdomų, bet ilgą ir sunkų kelią iki akimirkos, kai bus garbingai pavadintas gydytoju.
Rezidentų Kompetencijų Didinimas ir Atsakomybės Augimas
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, rezidentūros studijų pabaiga nėra įgytų kompetencijų rodiklis. Žinias ir gebėjimus jaunieji gydytojai tobulina kasdien, bet skirtingu tempu. Vieni itin greitai įsisavina tiek teorinę medžiagą, tiek ir praktinius įgūdžius, kitiems prireikia daugiau laiko.
„Nėra teisinga, kad magistro diplomą įgijęs absolventas, įstojęs į rezidentūrą ir vėl tampa savarankiškų sprendimų negalinčiu priimti mokiniu. Atsakomybių jauniesiems gydytojams didinimas galėtų būti svariu jų motyvacijos varikliu. Galimybė kuo anksčiau realizuoti save profesinėje srityje, neabejotinai pagerintų rezidentų atsakingumo lygį, darbo kokybę ir praktinius įgūdžius. Žinoma, nevalia ignoruoti gydymo kokybės ir paciento saugumo klausimų, todėl gydytojai rezidentai negali būti palikti be pagalbos. Net ir dirbdami savarankiškai, jie turi aiškiai žinoti, kad šalia yra vyresnis kolega visada pasiruošęs patarti ar padėti. Rezidentų vadovams atsiras papildomi darbai vertinant jaunųjų kolegų kompetencijas, todėl vertėtų tinkamai reglamentuoti ir šiuos pokyčius bei atlygį“, - sako prof.
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidento Martyno Gedmino teigimu, etapinės kompetencijos yra viena iš aktualiausių temų jaunųjų medikų bendruomenei. M.Gedmino nuomone, tai motyvuos rezidentą mokytis bei įgyti naujų įgūdžių. „Tai yra didžiulis kokybinis šuolis lyginant su dabartine rezidentų ruošimo teisinio reglamentavimo tvarka. Rezidentūros trukmė Lietuvos universitetuose trunka nuo dvejų iki šešerių metų, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos.
Etapinės Kompetencijos ir Jų Įtvirtinimas
Tad natūralu, kad keičiasi situacija ir jaunieji medikai nori daugiau galimybių ir anksčiau save realizuoti profesinėje srityje. Kitaip tariant, šiuo metu teisę teikti paslaugas pagal specializaciją jaunasis gydytojas įgyja tik pabaigęs rezidentūrą, o jos metu jo savarankiškumas nėra pripažįstamas. O tai yra neteisinga. Taip siekiama įtvirtinti etapines rezidentų kompetencijas, numatant tarpinį įgytų gebėjimų vertinimą ir pripažinimą, kas leistų gydytojams savarankiškai ir prisiimant atsakomybę teikti atitinkamas gydymo paslaugas. Rezidentai galėtų pereiti į aukštesnį rezidentūros etapą išlaikę specialų egzaminą, kuriuo bus įrodoma, kad rezidentas įgijo tam tikras teorines ir praktines kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstučio Petrikonio, ne visose studijų programose ir specialybėse pokyčius būtų įmanoma atlikti vienodai greitai. Be to, ne visi būsimieji gydytojai vienodai gabūs, bus tokių gydytojų rezidentų, kurie neišlaikys pradinės atestacijos numatytu laiku, daliai rezidentų reikės rezidentūroje studijuoti ilgiau. „Universitete daug dėmesio skiriame studijų proceso tobulinimui, adaptavimui gabiems ir motyvuotiems studentams, tačiau matome, kad be didesnės rezidentų atsakomybės ir savarankiškumo įteisinimo toliau gerinti gydytojų parengimą tampa vis sudėtingiau. Toks etapinių kompetencijų rezidentūros įteisinimas Lietuvos teisės aktuose būtų didelis pasiekimas tiek studijų procese, tiek ir pačioje sveikatos apsaugos sistemoje“, - sako prof.
VU Iniciatyvos Psichikos Sveikatos Srityje
RPLC kartu su didele ir įvairiaspalve bendruomene pradėjo vykdyti iniciatyvą, kurios tikslas - kalbėti apie patiriamus psichikos sveikatos sunkumus ir mažinti stigmą Lietuvoje, pasitelkus psichikos sveikatos ambasadorius, kurie dalysis savo patirtimi įvairių renginių metu. Gegužės 20 d. RPLC kartu su partneriais organizavo mokymus vieniems iš pirmųjų ambasadorių, kurie prisijungė prie Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos. Gegužės 25 d. psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, RPLC MVMS vedėja Milda Sakalauskaitė VU medicinos fakulteto visuomenės sveikatos specialybės studentams pasakojo, kaip ir kodėl reikia kalbėti apie priklausomybę. Birželio 13 d. vyko 8 valandų kontaktiniai mokymai Vilniaus filialo darbuotojams tema „Psichikos sveikata, žalingas vartojimas ir stigma“. Mokymų lektorė Karilė Levickaitė dalyviams suteikė žinių apie teisėmis grįstą požiūrį į psichikos sveikatą, apie stigmos apraiškas ir poveikį psichikos sveikatos sunkumų ar psichoaktyvių medžiagų vartojimo patirties turintiems asmenims.
tags: #rezidenturos #motyvacijos #ivertinimo #tvarka #vu