Nerimas yra daugelio šiuolaikinių žmonių kasdienybės dalis. Patirti nerimą yra visiškai normalu, nes tai žmogaus atsakas į išorinius ar vidinius dirgiklius, tačiau ne visas nerimas yra normalus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra nerimas, kada jis tampa problema, kokios yra jo priežastys, simptomai, gydymo būdai ir prevencinės priemonės.
Kada Nerimas Tampa Problema?
Nerimas tampa problema, kai jis yra lėtinis ir ima trukdyti kasdieniam žmogaus gyvenimui, kai laikui bėgant tampa sunku dirbti, ilsėtis, bendrauti ir pan. Per gyvenimą nerimo sutrikimai pasireiškia 1 iš 14 žmonių, o per metus nerimo sutrikimą patiria 1 iš 9 žmonių (Butkutė-Šliuožienė, 2019). Dažniausias yra generalizuoto nerimo sutrikimas.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas: Kas Tai?
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai lėtinis susirgimas, kuris pasižymi nuolatiniu ir generalizuotu nerimu, kuris nėra glaudžiai susijęs su jokiomis specifinėmis išorinėmis aplinkybėmis (TLK-10). Generalizuotą nerimo sutrikimą galima sieti su įvairiais simptomais, tačiau dažniausi nusiskundimai yra susiję su padidintu susirūpinimu, raumenų įtampa, prakaitavimu, širdies plakimu, sutrikusiu virškinimu, galvos svaigimu, silpnumu, varginančiomis mintimis ir kt. (Lizeretti, Extremera, 2011).
Sutrikimo Priežastys
Negalima išskirti konkrečių generalizuoto nerimo sutrikimo priežasčių. Remiantis biopsichosocialiniu modeliu, galima teigti, jog nerimo sutrikimo simptomai yra susiję su:
- Biologiniais veiksniais: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan.
- Psichologiniais veiksniais: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinti kūdikio poreikiai ir t.t.
- Socialiniais veiksniais: Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt.
Sutrikimo Rizikos Grupės
Šis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikrais psichologiniais, socialiniais ar biologiniais veiksniais:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Kiti psichikos sutrikimai: Generalizuoto nerimo sutrikimą neretai lydi ir kitos diagnozės, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, somatizacija, somatiniai simptomai ar priklausomybės (Lizeretti, Extremera, 2011).
- Lytis: Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios susirgti generalizuoto nerimo sutrikimu nei vyrai. Gyvenimo eigoje moterų grupėje paplitimas svyruoja nuo 6,6 iki 7,7 %, vyrų grupėje nuo 3,6 iki 4,6 (Howell ir kt., 2001).
- Stresas: Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus ilgą laiką susiduria su užsitęsusiomis stresinėmis situacijomis, tokiomis kaip pačio ar artimojo liga, išorinės aplinkos stresoriai, per didelis darbo krūvis ir pan.
- Vaikystės patirtys: Vaikystėje patirtos traumos ar patyčios gali prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
- Somatiniai susirgimai: Susirgimo riziką gali padidinti ir tam tiki sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos (Jasinskaitė ir kt., 2021).
Sutrikimo Simptomai
Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai apima tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus. Dažniausiai išskiriami šie nerimo sutrikimo simptomai:
- Raumenų įtampa
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Pagausėjęs prakaitavimas
- Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai
- Džiūstanti burna
- Prakaituojantys delnai
- Silpnumo jausmas, galvos svaigimas
- Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai
- Nuovargis ir kūno skausmai
- Miego sutrikimai
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai
- Galvoje sukasi varginančios mintys ir nuogastavimai
- Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų
- Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti
Sutrikimo Eiga
Dažnai pacientai negeba įvardinti kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje (Brown, O'Leary, Barlow, 2001). Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Taigi, neretai šio sutrikimo atpažinimas ir tiklsus diagnozavimas užtrunka (Dambrauskienė, 2009).
Diagnozavimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad nors generalizuotas nerimo sutrikimas yra bene dažniausiai paistaikantis nerimo sutrikimas populiacijoje, neretai jis lieka nediagnozuotas ir negydomas. Diagnozuoti šį sutrikimą gali gydytojai psichiatrai. Taip pat galima apie patiriamus simptomus pasitarti su psichologu.
Komplikacijos
Generalizuotas nerimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Generalizuoto nerimo sutrikimas gali reikšmingai neigiamai paveikti asmens kasdienybę ir gyvenimo kokybę (Butkutė-Šliuožienė, 2019). Generalizuoto nerimo sutrikimas yra susijęs su didesne depresijos ar net savižudybės rizika.
Sutrikimo Gydymas
Šiuo metu egzistuoja keletas galimų generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Medikamentinis Gydymas
Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais (Altamura et.al., 2008). Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai.
Psichoterapija
Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia varginančiomis ir nekontroliuojamomis mintimis ir perdėtu susirūpinimu bei kūno sujaudinimu. Taigi, efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija (KET) (Covin et.al., 2008). Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusraminimo pratimai.
Sutrikimo Prevencija
Nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdienei veiklai ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:
- Fizinis aktyvumas
- Pilnavertė ir subalansuota mityba
- Kokybiškas poilsis
- Joga ir meditacija
- Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas
- Pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą
- Vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.
Nerimas: Plačiau Apie Jausmą Ir Sutrikimą
Kas Yra Nerimas Ir Kaip Jis Pasireiškia?
Nerimas pasireiškia kaip nemalonus grėsmės ir įtampos jausmas, kurio intensyvumas svyruoja nuo lengvo nerimo iki panikos priepuolių. Nerimo jausmas gali priminti baimę ar stresą, tačiau yra ir skirtumų.
Skirtumai Tarp Baimės/Streso Ir Nerimo
| Baimė/Stresas | Nerimas |
|---|---|
| Trumpalaikė reakcija į pavojų | Ilgalaikė baimė |
| Reakcija į konkretų dalyką | Kažko neaiškaus baimė |
| Baimė ir (arba) stresas galiausiai praeina, kai situacija praeina | Nerimas gali tęstis nuo kelių sekundžių iki kelių mėnesių |
| Tai natūrali organizmo gynyba, kuri gali mums padėti pavojingose situacijose | Tai nėra gynybos mechanizmas, jis gali išsivystyti į psichikos ligą |
Nerimo simptomai atsiranda, kai atsiduriame stresinėje ir nemalonioje situacijoje, tačiau jie gali atsirasti ir be jokios akivaizdžios priežasties.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Simptomai gali būti:
- Prakaitavimas
- Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas
- Valgymo sutrikimai
- Rijimo sunkumai
- Alpimo jausmas
- Raumenų įtampa
- Drebulys
Šie simptomai gali būti tokie nemalonūs, kad bandome jų išvengti. Ilgainiui pradedame vengti situacijų, kurios gali sukelti nerimą.
Vengti galime:
- Fiziškai: Tai ypač būdinga socialinės fobijos atveju - vengiame socialinių renginių, mokyklos ar darbo, jei, pavyzdžiui, turime pristatyti svarbią prezentaciją. Tokia saviizoliacija gali smarkiai sutrikdyti mūsų socialinį gyvenimą ir kelti pavojų mūsų santykiams.
- Emociškai: Bandymas atsikratyti nemalonių jausmų, pavyzdžiui, vartojant alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas.
Kartais jausti nerimą yra gerai, tai natūrali reakcija į gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, svarbų testą, kalbą prieš auditoriją ar pokalbį dėl darbo. Tačiau jei nerimas kartojasi ir pradeda neigiamai veikti mūsų gyvenimą, vertėtų pasitarti su specialistu ir išsiaiškinti, ar jis neperauga į psichikos ligą.
Kada Nerimas Virsta Sutrikimu?
- Jei nerimas trunka per ilgai.
- Jei nerimas yra per stiprus.
- Jei nerimą patiriame situacijose, kurios paprastai mums nekelia streso.
- Jei nerimą keliančios mintys trukdo mums normaliai dirbti.
Dažniausi Nerimo Sutrikimų Tipai
- Bendrinis nerimo sutrikimas (GAD): Žmogų lydi nuolatinis jausmas, kad kažkas negerai ir kad kažkas vyks ne taip, kaip jis tikisi. Nerimą gali sukelti ilgalaikis stresas arba sunkūs gyvenimo įvykiai (išėjimas iš darbo, išsiskyrimas, nelaimingas atsitikimas ir su juo susiję sunkumai).
- Nerimo ir depresijos sutrikimas: Kadangi šis sutrikimas yra nerimo ir depresijos derinys, asmuo susiduria su liūdesiu, demotyvacija, beviltiškumu ir nuotaikų kaita, dažnu kaltės jausmu, nuolatinis savęs kaltinimu, prastu kritikos priėmimu ir žema saviverte.
Ką Daryti, Jei Kamuoja Nerimas?
- Esant lengvam nerimui: Gali padėti į kūną orientuoti metodai. Tai įvairūs atsipalaidavimo metodai, kurie grąžina kūną į ramybės būseną ir taip atpalaiduoja įtemptą protą ir emocijas.
- Vaizduotė: Įsivaizduokite saugią vietą kurioje išsiunčiate savo rūpesčius toli toli, tarsi valtį upe. Juk nerimas - tai užslėpta baimė, o ši dažnai savo ruožtu yra baimė prarasti kontrolę. Šiuo paprastu būdu galite praktikuoti meną atsisakyti savo rūpesčių.
- Kontroliuojamas kvėpavimas: Išbandykite įvairias kvėpavimo technikas. Būtent susitelkimas į kvėpavimą atitraukia mus nuo nerimą keliančių minčių ir padeda nuraminti protą. Šis metodas yra vienas greičiausių būdų, padedančių sumažinti staiga užklupusį nerimo priepuolį.
- Meditacija: Meditacija padeda susitelkti į dabarties akimirką ir pastebėti savo kūną. Ji gali padėti mums atsikratyti baimių dėl ateities ir nuraminti įtemptą protą.
- Kitas lygmuo: Pasidalyti savo baimėmis su kitu žmogumi. Geriausia, jei tai būtų profesionalas, psichoterapeutas, kuris ne tik padėtų suprasti nerimo dinamiką, bet ir suteiktų paramą. Niekur nevykstant galite internetu susisiekti su specialistu, kuris specializuojasi būtent ties jūsų rūpesčiais.
Kaip Gydomas Nerimo Sutrikimas?
Nerimo sutrikimai dažniausiai gydomi psichoterapija, kuri priklausomai nuo sutrikimo sunkumo gali būti papildyta medikamentais (dažniausiai antidepresantais). Gydymui taip pat padeda reguliari mankšta, padedanti sumažinti stresą, pakankamas miegas ir sveika mityba.
Be to, pirmiausia patartina atmesti somatines ligas, kurios gali pasireikšti panašiai kaip nerimo sutrikimai.
Jei jaučiate simptomus, pasitarkite su gydytoju arba kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Nerimas Ir Kasdienybė: Kaip Atpažinti Ir Valdyti?
Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Jei prisimenate tuos laikus, kai turėjote didelį egzaminą ar pristatymą, normalu, kad jaučiatės nervingi ar susijaudinę. Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime.
Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos.
Atsipalaidavimo Metodai Ir Meditacija
Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.
Nerimo Sutrikimų Tipai: Detaliau
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
- Panikos sutrikimas: Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
- Specifinė fobija: Per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
- Agorafobija: Tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
Gydymo Būdai
Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.
- Kognityvinio elgesio terapija (KET): Pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.
- Vaistai: Neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.
Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.
Kaip Atpažinti, Kada Nerimas Reikalauja Profesionalios Pagalbos?
Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikėtų kreiptis į specialistą:
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
- Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.
Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.
Nerimas: Normalus Jausmas Ar Sutrikimas?
Kartas nuo karto susidurdami su netikėtomis problemomis, reikšmingais gyvenimo įvykiais ar tam tikromis atsakomybėmis, galime pastebėti, kad kurį laiką jaučiamės įsitempę ar sunerimę dėl jų, o galvoje kyla įvairios nerimastingos mintys. Net ir pozityvūs pokyčiai gyvenime - kelionė, šeimos kūrimas, nauja darbovietė, gali priversti dažniau plakti širdį, virpėti rankas ar svaigti galvą. Nerimą atpažinti galime iš tam tikrų požymių:
- Baimės, įtampos jausmo
- Miego problemų
- Dėmesio koncentracijos sunkumų
- Nuovargio ir irzlumo
- Fizinės įtampos raumenyse, pečiuose
- Galvos svaigimo
- Oro trūkumo
- Padažnėjusio širdies plakimo
- Sunkumo kalbėti, džiūstančios burnos
Visa tai gali byloti, kad šiuo metu susiduriame su mums reikšminga situacija, kuri verčia mus nerimauti. Nors iš pažiūros visi šie nerimo požymiai neatrodo malonūs, tačiau labai svarbu suprasti, kad nerimas pats savaime nėra blogas. Tai yra normalus kiekvieno žmogaus bent kartą gyvenime patirtas jausmas, kuris yra reikalingas išgyvenimui ir adaptacijai prie naujų aplinkybių. Nerimo jausmas nėra kenksmingas ar pavojingas žmogaus gyvybei, kadangi jis įprastai būna trumpalaikis ir tęsiasi tik tiek, kiek trunka nerimą sukėlusi situacija. Negana to, nerimas gali būti netgi naudingas - jo dėka galime mobilizuoti savo turimus kūno ir psichoemocinius resursus bei taip pasiekti geresnių rezultatų.
Kada Nerimas Tampa Sutrikimu?
Tiek įprastam nerimui, tiek nerimo sutrikimui yra būdingi tie patys požymiai, tačiau, jei nerimas tęsiasi ilgą laiką, sunku įvardyti jo priežastį ir jaučiate, kad jis trukdo kasdienei veiklai, tai - nerimo sutrikimas. Nerimo sutrikimai gali būti įvairūs - panikos atakos, specifinės fobijos, generalizuotas nerimo sutrikimas ar kt., tačiau visi nerimo sutrikimai turi keletą jiems bendrų būdingų bruožų:
- Neracionali arba perdėta baimė;
- Nerimastingumo ir įtampos jausmai;
- Sunkumai atlikti kasdienes veiklas ir/arba veiklas, susijusias su nerimo jautimu.
Turėdami nerimo sutrikimą, galime pastebėti tam tikrus pokyčius, kurie vyksta su mumis ir signalizuoja, kad patiriame jau nebe įprastą kasdienį nerimą:
- Atsiranda pasikartojančios arba ilgą laiką besitęsiančios nerimastingos mintys. Pavyzdžiui, galime pastebėti save galvojant „Aš prarandu kontrolę.“ ir taip susitiprinti nerimo jautimą;
- Kartojasi įvairūs nerimastingi įsitikinimai apie save arba apie aplinką. Pavyzdžiui, „Nerimauja tik silpni žmonės, vadinasi, aš silpnas.“;
- Atsiranda ir ima kartotis nerimastingos prognozės, nukreiptos į ateitį ir nebūtinai turinčios racionalų pagrindą. Pavyzdžiui, galime imti galvoti „Man nepavyks kalbėti rišliai ir aš patirsiu pažeminimą.“, taip sumažindami pasitikėjimą savimi ir įtikėdami savo susikurtomis mintimis;
- Net ir neturint realios priežasties jausti nerimą ir neatsidūrus nerimą keliančioje situacijoje, gali kilti atsitiktinės fizinės kūno rekacijos į nerimą, pavyzdžiui, gali padidėti širdies plakimo dažnis, imti trūkti oro ar atsirasti virpulys;
- Užsitęsusiais ir stipresniais tampa miego sutrikimai, dėmesio koncentracijos sunkumai ir kitos problemos, kurios, priešingai nei įprasto nerimo atveju, nepraeina pasibaigus nerimą keliančiai situacijai;
- Atsiranda vengiantis elgesys, pasireiškiantis nerimą pastiprinančių arba sukeliančių situacijų ar veiklų vengimu. Pavyzdžiui, galime pradėti vengti eiti į sporto klubą, ieškoti dingsčių nesėsti prie automobilio vairo ir pan.;
- Susiformuoja saugumo siekiantis elgesys, kuris pasireiškia atsiradusias iki tol nebūdingais įpročiais susikurti sau saugumo jausmą. Pavyzdžiui, galime pastebėti, kad įpratome nepaleisti iš rankų mobilaus telefono, nes esame įsitikinę, kad bet kada gali prireikti skambinti pagalbos numeriu.
Tokius ir panašius minčių, elgesio ir kūno reakcijų pokyčius galime atpažinti savyje, turint nerimo sutrikimą, kuris apsunkina kasdienį funkcionavimą ir mažina pasitenkinimą gyvenimu.
Nerimas Šiandieniniame Pasaulyje
Nerimas - normali žmogaus reakcija, pasireiškianti nuogąstavimu, dirglumu, didesniu jautrumu, susirūpinimu. Normalus nerimas turi priežastį, tai gali būti reakcija į politines, ekonomines, biologines ar kitas grėsmes, su kuriomis susiduriame gyvenime. Tiesa, saikingai nerimauti - naudinga, nes stresinėse situacijose tai gali padėti susikaupti, tinkamai pasiruošti ar net motyvuoti. Tačiau nerimas neturėtų valdyti jūsų - šį vaidmenį turėtumėte perimti jūs. Kitaip produktyvus nerimas gali virsti gydytinu sutrikimu, kurį, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, turi net 4 % pasaulio gyventojų.
Šiandieniniame pasaulyje nerimas vis dažniau kyla dėl to, kas mums svarbu ir brangu - nerimaujame dėl ekonominių aspektų, savo ir artimųjų sveikatos, o ši nerimo banga ypač sustiprėjo pandemijos metu. Įprasta, kad nerimas tampa ir naujų gyvenimo etapų palydovu - nerimaujame dėl egzaminų, darbo pokalbių ar prisijungiant prie naujo kolektyvo. Nors nerimą gali lemti įvairios priežastys, svarbu nepamiršti ir biologinių veiksnių. Rami žmogaus emocinė būsena priklauso nuo dviejų neuromediatorių (neuronešiklių) - cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus - pusiausvyros.
Produktyvus Nerimas Vs. Nerimo Sutrikimas
Produktyvusis (normalus) nerimas, kurio priežastį žinome, mums padeda susikaupti ir spręsti kilusias problemas, o esant nerimo sutrikimui, ši emocija atsiranda be aiškios priežasties, yra ilgalaikė, nerimo lygis yra aukštas ir keliantis baimę. Kartu gali pasireikšti ir fiziniai simptomai - įvairūs skausmai, svaigimo ar oro trūkumo pojūtis, nuovargis, pykinimas ar netgi vėmimas.
Fiziniai simptomai dažnai žmones nuveda pas šeimos gydytoją ar kitus specialistus, ir tik, galiausiai, neradus simptomų priežasčių, žmogus nukreipiamas pas gydytoją psichiatrą.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Gydytoja teigia, kad nerimo sutrikimų spektras yra plačiausiai paplitęs ir dažniausiai diagnozuojamas. Jis apima nuo izoliuotų, specifinių fobijų, panikos atakų iki generalizuoto nerimo sutrikimo. Taip pat nerimas gali būti ir kito psichikos sutrikimo sindromo sudėtyje ar pasireikšti kartu su kitu psichikos sutrikimu. Todėl, jeigu jaučiama, kad nerimas ima trikdyti kasdienę veiklą ir dėl to blogėja gyvenimo kokybė - darosi sunku eiti į darbą ar mokytis, palaikyti santykius su artimaisiais ar rūpintis šeima, reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą.
Sąmoningumo ugdymas - vienas efektyviausių nerimo profilaktikos ir netgi gydymo būdų. Todėl jaučiant galimus nerimo sutrikimo simptomus, svarbu nenumoti į juos ranka ir kreiptis pagalbos į specialistus. Negydomas sutrikimas gali stiprėti, pereiti į kitus sutrikimus, ženkliai bloginti gyvenimo kokybę, netgi lemti nusivylimą gyvenimu ar pačiu savimi.
#