Nerimas: Psichologinis Žvilgsnis į Emocinę Būseną ir Jos Įveikimo Būdus

Nerimas - tai emocinė būsena, kurią patiria daugelis žmonių. Nuo lengvo susirūpinimo iki stipraus nerimo sutrikimo, ši emocija gali turėti didelės įtakos mūsų gyvenimo kokybei. Straipsnyje aptariama, kas yra nerimas, kokios jo priežastys, simptomai ir kaip su juo susidoroti.

Kas yra Nerimas?

Nerimas - tai natūrali žmogaus emocija, pasireiškianti kaip neapibrėžtas nelaimės, grėsmės jausmas, kylantis dėl tikro arba įsivaizduojamo pavojaus. Tai yra kognityvinė-emocinė būsena, atsirandanti kaip atsakas į numatomą artėjantį pavojų. Nerimas gali būti panašus į baimę, tačiau skiriasi nuo jos tuo, kad baimė paprastai yra nukreipta į konkretų ir aiškų objektą, o nerimas yra susijęs su pavojaus nekonkretumu, grėsmės difuziškumu (sklaidymusi).

Nerimas yra neišvengiama gyvenimo dalis, nes gyvenime labai daug nenuspėjamo, atsitiktinio, nekontroliuojamo. Esame glaudžiai susiję vienas su kitu, todėl mano veiksmai neišvengiamai paliečia kitų, o kitų veiksmai - mane, todėl mūsų bandymai kontroliuoti savo gyvenimą, padaryti jį labiau apibrėžtą, visuomet riboti. Nerimas kelia grėsminga, neįveikiama situacija, neįsisąmoninti konfliktai, vienas kitam priešingi motyvai.

Nerimo Priežastys

Nerimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

• Biologinius veiksnius: Genetika gali turėti įtakos nerimo sutrikimų vystymuisi. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šeimos istoriją su nerimo sutrikimais, gali būti labiau linkę patirti šiuos sutrikimus patys. Emocinį elgesį ir nerimą padeda reguliuoti nervinės funkcinės struktūros: smilkininė sritis, limbinė sistema ir migdolinis branduolys. Neuropsichologiniu požiūriu nerimo patogenezės pagrindas yra psichosocialiniai konfliktai, kurie gali sukelti įvairių biologinių sistemų pakitimus. Rami žmogaus emocinė būsena priklauso nuo dviejų neuromediatorių (neuronešiklių) - cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus - pusiausvyros.
• Psichologinius veiksnius: Ankstyvoji patirtis, tokia kaip trauma ar neigiama vaikystės patirtis, gali turėti ilgalaikį poveikį asmens psichologinei būklei. Pasak austrų psichologo, psichoanalitiko ir psichiatro S. Freudo, nerimas sukelia dėl vidinių konfliktų iš sąmonės į pasąmonę išstumti impulsai ir afektai.
• Socialinius veiksnius: Šiuolaikinis gyvenimo būdas, įskaitant darbo ir šeimos įsipareigojimus, gali sukelti didelį stresą. Vyrams ir moterims gali būti sunku rasti pusiausvyrą tarp profesinių ir asmeninių gyvenimų, kas gali sukelti nerimą.
• Kultūrinius veiksnius: Kultūriniai lūkesčiai ir normos gali paveikti, kaip žmonės išgyvena ir išreiškia nerimą.
• Fizinius sveikatos sutrikimus: Tam tikros fizinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies ligos ar hormoniniai sutrikimai, gali sukelti nerimo simptomus.
• Nesaugumo jausmą: Ekonominiai sunkumai, darbo praradimas ar asmeninės krizės gali sukelti nesaugumo jausmą, kuris dažnai veda prie nuolatinio nerimo.
• Stresą: Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius. Tačiau, kai stresas tampa nuolatiniu, jis gali paveikti mūsų psichinę ir fizinę sveikatą.
• Traumą: Jei patyrėte traumą, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jaučiate nuolatinį nerimą. Trauma gali būti fizinė, emocinė ar psichologinė. Ji gali palikti gilius pėdsakus mūsų psichikoje.
• Neapibrėžtumą: Gyvenime labai daug nenuspėjamo, atsitiktinio, nekontroliuojamo. Esame glaudžiai susiję vienas su kitu, todėl mano veiksmai neišvengiamai paliečia kitų, o kitų veiksmai - mane, todėl mūsų bandymai kontroliuoti savo gyvenimą, padaryti jį labiau apibrėžtą, visuomet riboti.
• Mirtingumą: Nors negalvojame apie tai kasdien, tačiau esame mirtingi ir niekada negalime žinoti, kada mūsų gyvenimas baigsis. Galime (verta) gyventi sveikai, mankštintis ir valgyti sveiką maistą, reguliariai tikrintis sveikatą ir vengti nereikalingos rizikos, tačiau tai niekada šimtu procentu neapsaugos nuo to, kad bet kada bet kas gali atsitikti.

Nerimo Simptomai

Nerimo simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti tiek psichologiškai, tiek fiziškai.

Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje

Psichologiniai Simptomai

• Grėsmės ir baimės jausmas.
• Padidėjęs dirglumas.
• Panika.
• Bloga nuojauta.
• Siaubo jausmas.
• Nerimas dėl smulkmenų.
• Sumažėjęs dėmesys.
• Negebėjimas atsipalaiduoti.
• Sunkumas priimti sprendimus.
• Ambivalentiškumas.
• Sutrikusi judesių koordinacija.
• Nuolatinis nerimas ir jaudinimasis.
• Mintys dažnai „pabėga” į nerimastingus scenarijus.
• Stipri savikritika ir nerimas dėl to, ką kiti galvoja.
• Po situacijos žmogus pergalvoja kiekvieną savo žodį ar veiksmą ir jaudinasi, kad padarė klaidą.

Somatiniai Simptomai

• Galvos skausmas ir svaigimas.
• Sulėtėjęs mąstymas.
• Svaigulys.
• Smaugimo jausmas.
• Burnos sausumas.
• Hiperventiliacija (dažnas arba gilus kvėpavimas).
• Dusulys.
• Mirties nuo uždusimo baimė.
• Krūtinės skausmas.
• Tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas).
• Pilvo skausmai.
• Pykinimas.
• Vėmimas.
• Viduriavimas.
• Sutrikusi lytinė funkcija.
• Padažnėjęs šlapinimasis.
• Krūpčiojimas.
• Nenustygimas vietoje.
• Įtempti raumenys.
• Virpulys.
• Drebulys.
• Raumenų skausmas.
• Parestezijos (tirpimo, niežėjimo ir kitų nesamų dirgiklių tariamas jutimas).
• Kojų ir bendras silpnumas.
• Greitas nuovargis.
• Šaltkrėtis.
• Hiperhidrozė (pernelyg gausus prakaitavimas).
• Raumenų įtampa (ypač pečių, kaklo, nugaros skausmai).
• Nuovargis ir energijos stoka.
• Padažnėjęs širdies plakimas.
• Prakaitavimas.
• Galvos skausmai.
• Skrandžio skausmai ar pykinimas.
• Miego sutrikimai.

Kada Nerimas Virsta Sutrikimu?

Kiekvienas žmogus jaučia nerimą ir nerimas pats savaime nėra problema. Problemos prasideda tada, kai nerimo yra per dažnai ir jis per daug intensyvus, t.y. kai nerimas nebe skatina tvarkyti situaciją, spręsti problemas, o stingdo, trikdo gyvenimą. Tai reiškia, kad nėra taip, jog arba aš turiu nerimą, arba ne.

Apibendrinant, kuo skiriasi mums įprastas nerimo jausmas nuo jau mus žalojančio nerimo, nerimo sutrikimo, tai pirmiausia - žalingas nerimas tęsiasi labai ilgą laiką. Net patys nebežinome, kada pradėjome jį jausti. Antra, nebežinome šio nerimo priežasties, nebegalime atsakyti į klausimą, kas šį nerimą mums sukelia. Trečias labai svarbus dalykas yra fizinės, kūno, reakcijos, kurias mes patiriame natūraliai apėmus nerimui. Tai patankėjęs širdies plakimas, kvėpavimas, prakaituojantys delnai, darosi silpna, svaigsta galva. Jei šie požymiai irgi tęsiasi ilgą laiką ir nebesuprantame, dėl ko jie vyksta, kartu su tuo jaučiame baimę, didelę baimę išprotėti, prarasti savikontrolę arba mirti.

Jeigu nerimas yra patiriamas labai dažnai, jis gali sutrikdyti kasdienę žmogaus veiklą, santykius su šeima, apsunkinti funkcionavimą visuomenėje. Su nerimu susijęs stresas, įvairūs skausmai, miego sutrikimai, pasitenkinimo gyvenimu sumažėjimas.

Nerimo Sutrikimų Tipai

Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (patvirtinta 1992) skiriami įvairūs nerimo sutrikimai:

• Fobiniai nerimo sutrikimai: Gali svyruoti nuo lengvo nesaugumo jausmo iki siaubo.
  • Agorafobija: Dėl baimės išėjus iš namų prarasti sąmonę, būti uždarose patalpose, važiuoti automobiliu, skristi lėktuvu bandoma tokių situacijų vengti; jei jų nepavyksta išvengti, fobija gali peraugti į panikos priepuolį.
  • Socialinės fobijos: Būdinga baimė atsidurti žmonių grupės dėmesio centre; esant šiems sutrikimams dažnai pasireiškia vengiantis žmonių elgesys, kartais net ryški socialinė izoliacija.
  • Specifinės, arba izoliuotos, fobijos: Kyla specifinėmis aplinkybėmis susidūrus su specifiniu dirgikliu.
• Kiti sutrikimai: Būdinga, kad pasireiškiantis nerimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos išorinės aplinkybės.
  • Epizodinis paroksizminis nerimas, arba panikos sutrikimas: Būdinga pasikartojantys stipraus nerimo - panikos - priepuoliai, trunkantys kelias minutes ir nesusiję su specifine situacija arba aplinkybėmis.
  • Generalizuotas nerimo sutrikimas: Nuolat juntamas be aiškios priežasties atsirandantis nerimas, baiminamasi dėl artimųjų ligos arba juos ištiksiančios nelaimės.
  • Mišrus nerimas ir depresijos sutrikimas: Būdingas nerimo, depresijos, somatinių, socialinių, vegetacinių simptomų derinys.
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Pagrindinis požymis yra pasikartojančios mintys ir kompulsiniai (stereotipiškai kartojami, neturintys prasmės) veiksmai.
• Potrauminis streso sutrikimas: Pasireiškia kaip pavėluota arba užsitęsusi reakcija į labai pavojingą arba užsitęsusį įvykį ar situaciją.
• Adaptacijos sutrikimai: Jiems būdinga depresyvi nuotaika, nerimas, susirūpinimas, negebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, atlikti kasdienius darbus, kartais pacientui atrodo, kad jis padarys ką nors dramatiško arba agresyvaus.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS)

Tai nuolatinis, pernelyg didelis nerimavimas dėl kasdienių dalykų (darbo, sveikatos, finansų ir kt). Jeigu šie simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.

Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime

GNS poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Darbo ir mokymosi problemos dėl sunkumų susikoncentruoti dėl nerimą keliančių minčių, sumažėjęs produktyvumas. Taip pat šioje srityje gali kilti problemų sprendimų priėmimo baimė, atidėliojimas. Yra ir didesnis perdegimo pavojus.
• Santykių problemos dėl dirglumo ir emocinio jautrumo, nes gali būti daugiau konfliktų. Artimuosius gali erzinti nuolatinis ir perdėtas galimų sunkumų akcentavimas. Dėl nerimo, baimės klysti gali būti vengiančio elgesio, kai vengiama socialinių situacijų, o bendravime vyrauja atsiribojimas.
• Fizinės sveikatos problemos: nuolatinis raumenų įtempimas gali sukelti nugaros, pečių ar galvos skausmus. Būna virškinimo problemų, būdingi miego sutrikimai.
• Nemaloni emocinė būsena: nuolatinė įtampa, didesnė rizika susirgti depresija, savivertės problemos. Dažnai lydi mintys, kad gyvenimas yra per daug sudėtingas ar nepakeliamas. Nuolatinis nerimas dėl ateities trukdo mėgautis dabartimi.
• Apsunkinti kasdieniai sprendimai: net ir paprasti sprendimai (pvz., ką valgyti, ką apsirengti) gali atrodyti sudėtingi. Nerimą keliančių situacijų vengimas gali apriboti žmogaus gyvenimą.

Panikos Sutrikimas

Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingi dažniau nei kartą per savaitę pasikartojantys panikos priepuoliai - itin intensyvaus nerimo epozodai, kuriems būdingas stiprus fizinis ir emocinis diskomfortas, mintys, jog priepuolio metu žmogus praras kontrolę, nualps, išprotės ar net mirs. Panikos priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jei atsiranda tokių priepuolių baimė, jie kartojasi. Pavienis panikos priepuolis nėra panikos sutrikimas.

Dėl baimės patirti panikos priepuolį žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų, tolimesnių kelionių). Gali išsivystyti agorafobija - baimė būti vietose, iš kurių, atrodo, būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą.

Panikos sutrikimo poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Dėl baimės patirti panikos ataką žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų), veiklų (intensyvesnio judėjimo, vandens procedūrų, pirčių, kitų veiklų, kurios gali sukelti pojūčius, kurių bijoma) . Todėl susiaurėja veiklos, laisvalaikis.
• Panikos sutrikimas gali sumažinti pasitikėjimą savimi, pasitenkinimą gyvenimu, o jei progresuoja, gali išsivystyti depresijos epizodai.

Specifinės Fobijos

Intensyvi tam tikrų mažai pavojingų objektų ar situacijų (pvz., aukščio, vorų, skrydžių lėktuvu) baimė.

Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?

Specifinių fobijų poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Jei asmuo nesusiduria su baimę keliančiu objektu, tas objektas labai retas, fobija gali ir nedaryti ryškios įtakos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto fobijos gali ir stipriau paveikti gyvenimą:
• Vengiantis elgesys gali stipriai apriboti veiklas, žmogus gali vengti skrydžių, kelionių, naudojimosi liftu, ėjimo į renginius, buvimo gamtoje, gali laiku nesikreipti į gydytojus ir dėl to turėti pasekmių savo sveikatai. Kartais vengimo elgesys apriboja ir profesinius pasirinkimus, socialinį gyvenimą.
• Patiriamas emocinis, fizinis diskomfortas, gali kilti save nuvertinančių minčių. Dažnai žmonės gėdijasi, jog negali suvaldyti savo baimės, nors paprastai supranta, kad baimė nelogiška.
• Gali kilti pasekmių sveikatai: kartais išsivysto nemiga, virškinimo sutrikimai, raumenų įtampos problemos, galvos skausmai, o jei labai apribojamas gyvenimas dėl vengimo elgesio, didėja tikimybė vystytis depresijai.

Socialinio Nerimo Sutrikimas

Socialinis nerimo sutrikimas - tai intensyvi, nuolatinė baimė būti neigiamai įvertintam, sugėdintam ar atstumtam socialinėse situacijose. Žmogus bijo, kad atrodys kvailai, pasakys ar padarys kažką ne taip, todėl socialinės situacijos tampa dideliu stresu.

Kaip socialinis nerimas veikia kasdienybę?

• Sunku bendrauti su bendradarbiais, draugais, nepažįstamais žmonėmis. Dažnai šie žmonės vengia „paplepėjimų“ per pertraukėles, stengiasi būti lyg užsiėmę, o aplinkiniai dėl to gali juos matyti kaip „pasikėlusius“, nenorinčius bendrauti.
• Trukdo siekti tikslų moksluose ir darbe (pvz., sunku pristatyti projektus, kalbėti susirinkimuose), todėl gali nukentėti darbo rezultatai, įvertinimai. Kartais dėl nerimo žmonės nenueina į pokalbius dėl darbo, nebaigia mokslų.
• Trukdo užmegzti naujas pažintis ar romantiškus santykius.
• Gali sukelti izoliaciją, vienišumą ir net depresiją.

Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas (OKS)

Obsesinis-kompulsinis nerimo sutrikimas (OKS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios, nepageidaujamos mintys (obsesijos) ir pasikartojantys elgesio veiksmai, ritualai (kompulsijos), kuriuos asmuo atlieka siekdamas sumažinti nerimą, sukeltą šių minčių. Nors žmogus supranta, kad šios mintys ir veiksmai nėra logiški, jis dažnai negali jų kontroliuoti.

OKS poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Laiko sąnaudos ir produktyvumo sumažėjimas:
  • Obsesinės mintys ir ritualai užima daug laiko, o tai gali žymiai sumažinti kasdienį produktyvumą.
  • Veiklos vėlavimas - dėl kompulsijų žmogus gali ilgai užtrukti atliekant net paprastas užduotis (pvz., vaikštant į darbą ar valant namus).
• Socialinė izoliacija
  • Dėl nerimo ir nevalingų ritualų asmuo gali vengti socialinių situacijų.
  • Vengimas situacijų - jei žmogus bijo užteršti ar sukelti pavojų, jis gali vengti lankytis viešose vietose ar socializuotis su kitais.
• Fiziniai ir psichiniai išsekimai:
  • Fiziniai simptomai - dėl per didelio rankų plovimo ar valymo gali atsirasti odos problemų, tačiau ritualai dažnai tęsiasi, nes asmuo jaučiasi, kad turi atlikti juos „teisingai“.
  • Psichinis išsekimas - nesugebėjimas sustoti atlikti ritualų gali sukelti didžiulį psichinį nuovargį, nerimą ir frustraciją.
• Santykių problemos:
  • Artimieji gali nesuprasti, kodėl asmuo nuolat tikrina, plauna rankas ar rūšiuoja daiktus, o tai gali sukelti nesusipratimų ar santykių įtampą.
  • Pykčio protrūkiai - gali atsirasti, jei kiti asmenys nesupranta žmogaus poreikio atlikti ritualus.

Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po traumuojančio įvykio. Šis sutrikimas pasireiškia ilgalaikiais emocinio, kognityvinio ir fizinio atsako pokyčiais, net kai tiesioginė grėsmė jau seniai praėjo.

Kaip Įveikti Nerimą?

Yra įvairių būdų, kaip įveikti nerimą, įskaitant:

• Mindfulness praktikos: Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali padėti jums susikoncentruoti į dabartį ir sumažinti nerimo jausmus. Vienas iš svarbių buvimo dabartyje praktikos elementų - priimti realybę tokią, kokia ji yra, jai nesipriešinant.
• Fizinė veikla: Reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Sportas taip pat labai veiksmingai sureguliuoja įvairias organizmo funkcijas, todėl dažnai nerimą patirtiantiems žmonės yra svarbu juo užsiimti.
• Socialinė parama: Pasikalbėkite su draugais ar šeima apie savo jausmus. Socialinė parama yra labai svarbi, kai jaučiate nerimą.
• Profesionali pagalba: Jei nerimas tampa per didelis, svarbu kreiptis į specialistą. Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais.
• Įsižeminimo technikos ir kvėpavimo pratimai: Šios technikos skirtos staigiai kylantiems stipriems jausmams ir impulsams suvaldyti. Jos yra nepastebimos aplinkiniams ir padeda sugrįžti į dabarties momentą, padeda užtikrinti, kad mūsų „nepaskandins“ stipri emocija.
• Stebėkite savo mintis: Pastebėję neigiamas, sukeliančias nemalonų jaudulį, sąmoningai keiskite jas pozityviomis, t.y. ieškokite nors ir menkiausių pozityvių, raminančių dalykų.
• Raskite motyvuojančių perliukų: Priminkite sau, dėl ko jūs dirbate tai, ką dirbate. Kas jus įkvepia, kas motyvuoja šiame darbe? Kuo galite didžiuotis? Ką jau pasiekėte?
• Sudarykite pirmadienio darbų sąrašą: Geriausia, jei jį sudarysite dar penktadienį. Tačiau, jei dėl kažkokių priežasčių to nepadarėte, kad mažiau nerimautumėte visą dieną, atlikite tai bent sekmadienio rytą. Užduočių išdėstymas popieriuje mažina stresą.
• Išrašykite minčių chaosą: Vienas iš būdų padedantis įveikti stresą ir nerimastingas mintis - rašymas. Skirkite keletą minučių sekmadienio rytą ar dieną ir išrašykite visas mintis, keliančias jaudulį.
• Sukurkite sekmadienio ritualą: Nerimą palengvina žinojimas, kad sekmadienio vakare laukia maloni rutina. Susikurkite tokią, kuri jus džiugintų.
• Įjunkite poilsio režimą: Neplanuokite profesinių darbų savaitgaliui. Neskaitykite ir juo labiau neatsakinėkite į darbinius elektroninius laiškus bei žinutes. Tai poilsio laikas. O būsimus kitos savaitės darbus suplanuokite dar penktadienio popietę.
• Aktyviai leiskite sekmadienį: Kovojant su nerimu labai svarbu nesėdėti namuose ant sofos. Judėjimas - puikiausias slogios nuotaikos priešnuodis. Todėl sekmadienis yra tinkama diena žygiams gamtoje, sportui, pasivaikščiojimams ar bent mankštai namuose.
• Palepinkite save pirmadienio rytą: Kas jus džiugina? Ir ko nedarote kasdien? Tinka tai, kas pirmadienio rytą paverstų malonia savaitės pradžia.
• Nekaupkite nerimo iš anksto: Kartais atrodo, jog turime tiek daug įvairiausių atsakomybių, darbų ir užduočių, jog nebeturime, kada gyventi. Natūralu, jog toks gyvenimo būdas sukelia įtampą, nuovargį, išsekimą ir nerimą.
• Būkite realistiški: Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
• Atidėkite nerimą: Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui.
• Rūpinkitės savimi: Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
• Reguliariai sportuokite: Vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
• Ilsėkitės: Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims. Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį.
• Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
• Psichoterapija: Tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti.
• Grupinė terapija: Metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti.
• Šeimos psichoterapija: Padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
• Vaistai: Medikamentai dažniausiai skiriami trumpalaikei nerimo korekcijai, skiriant raminamuosius vaistus, o pagrindinis gydymas - antidepresantais, kurių tikslas - normalizuoti neuromediatorių veiklą ir pusiausvyrą.
• Sąmoningumo ugdymas: Vienas efektyviausių nerimo profilaktikos ir netgi gydymo būdų.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Fizinis aktyvumas, vaizduotės įgalinimas, atsipalaidavimo technikų ir meditacijos praktikų mokymasis, ugdančių hobių atradimas, miego ir adekvataus darbo-poilsio režimo įsivedimas.
• Mitybos koregavimas: Riboti glutamatą didinančias medžiagas ir priemones - socialinius tinklus, cukrų, kavą, energinius gėrimus, maisto papildą E621, alkoholį.
• Įsisąmoninimu grįstos meditacijos: Tyrimai rodo, kad labai veiksmingos yra įvairios įsisąmoninimu grįstos meditacijos.
• Autogeninė treniruotė, relaksacijos: Gali padėti sureguliuoti kovok - arba - bėk būsenas, sureguliuoti autonominės nervų sistemos veiklą.
• Problemos sprendimo įgūdžių ugdymas: Galime mokytis problemų sprendimo įgūdžių ir jas spręsti, vietoj to, kad jų tiesiog vengtume.

Nerimas ir visuomenė

Vis daugiau žmonių patiria nuolatinį nerimą. Nuo nerimo sutrikimų kenčia ~4-13 proc. pasaulio gyventojų. Šiandien nerimas tampa neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, nes tai - mūsų galimybių ir atsakomybių, kurių turime vis daugiau, pasekmė.

tags: #nerimas #nepanaikina #dvieju #dienu #kruvi