Asmenybė - tai unikalus mąstymo, jausmų, elgesio ir santykio su aplinka rinkinys, formuojamas per visą gyvenimą. Kiekvienas žmogus turi savitą moralės sistemą, vertybes ir įsitikinimus, kurie padeda suprasti patirtį ir išreikšti emocijas. Tačiau, kai šie asmenybės bruožai tampa neadaptyvūs ir sukelia nuolatinį skausmą pačiam žmogui ar aplinkiniams, galima įtarti asmenybės sutrikimą. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės sutrikimus, ypatingą dėmesį skirdami disociaciniam tapatybės sutrikimui (DTS), dar žinomam kaip asmenybės susidvejinimas.
Kas yra Asmenybės Sutrikimas?
Asmenybės sutrikimas - tai ilgalaikis, neadaptyvus mąstymo, jausmų, elgesio ir santykių su kitais būdas, kuris sukelia reikšmingų sunkumų asmeniniame ir socialiniame gyvenime. Diagnozuojant asmenybės sutrikimą, svarbiausia, kad šie neadaptyvūs bruožai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai. Asmenybės sutrikimai nėra liga, kurią galima išgydyti vaistais, bet tai savitas žmogaus būdas reaguoti į pasaulį.
Pagrindiniai Asmenybės Sutrikimai
Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM) išskiria kelis pagrindinius asmenybės sutrikimus, kurių bruožai ir pasireiškimo formos skiriasi:
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Būdingas itin didelis jautrumas tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią reaguojama atsitraukimu į savo fantazijas. Tokie žmonės dažnai jaučiasi geriau vieni, turi turtingą vidinį pasaulį ir gali išreikšti save per kūrybą.
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Šio tipo asmenybės naudoja projekcijos gynybą, priskirdamos sau nepriimtinus jausmus kitiems. Jie yra priešiški aplinkai, nuolat tikisi iš kitų priešiškumo ir pažeminimo.
- Psichopatinis asmenybės sutrikimas: Pagrindinis poreikis - jausti savo įtaką kitiems žmonėms, manipuliuoti jais. Tokios asmenybės dažnai turi deficitą moralės sistemoje, stoką empatijos ir gailesčio.
- Narcizinis asmenybės sutrikimas: Būdingas vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, nuolatinis poreikis ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Narcizai daug energijos išeikvoja lygindami save su kitais ir slepia savo pažeistą savivertę idealizuodami arba nuvertindami kitus.
- Sadistinis asmenybės sutrikimas: Centrinė ašis - emocinis atsiribojimas, kaltės nebuvimas ir dominavimas. Sadistai siekia kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą, dažnai renkasi silpnesnius ir bejėgius žmones.
- Mazochistinis asmenybės sutrikimas: Individai suvokia save kaip nuolat kenčiančius, patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochistų savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas.
- Depresinis asmenybės sutrikimas: Būdingas polinkis žvelgti į savo vidų ir ieškoti skausmingos patirties paaiškinimų, kurie remiasi tikėjimu savo blogumu. Tokie asmenys jaučia liūdesį, vienišumą, bejėgiškumą ir baimę būti atstumtiems.
- Priklausomos asmenybės sutrikimas: Asmuo ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste, negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolankus ir negali išgyventi be kito, kuris galėtų juo pasirūpinti.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Dominuoja mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai. Būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas.
- Isterinis asmenybės sutrikimas: Žmonės yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, o priešingos lyties atstovus laiko galingais ir pavydi jiems jų galios.
Asmenybės Susidvejinimas: Disociacinis Tapatybės Sutrikimas (DTS)
Asmenybės susidvejinimas, arba disociacinis tapatybės sutrikimas, yra sudėtinga psichikos būklė, kuriai būdingas asmens tapatybės suskilimas į kelias skirtingas asmenybes arba tapatybės dalis. Kiekviena asmenybė gali turėti savarankišką gyvenimą, vardą, amžių, temperamentą, įpročius, gyvenimo istoriją, specifinį elgesį, įsitikinimus ir pomėgius.
Simptomai
Pagrindinis DTS simptomas yra dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių buvimas. Kiti simptomai gali apimti:
Taip pat skaitykite: Viskas apie asmenybės susidvejinimą
- Amnezija: Sunkumai prisimenant kasdienius įvykius, asmeninę informaciją ar traumuojančias patirtis.
- Laiko praradimas: Periodai, kai žmogus negali prisiminti, ką veikė arba kur buvo.
- Depersonalizacija: Jausmas, kad esi atitrūkęs nuo savo kūno ar minčių.
- Derealizacija: Jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba iškraipytas.
- Depresija ir nerimas: Dažni nuotaikos svyravimai, liūdesys, beviltiškumas ir nerimas.
- Savižala: Polinkis žaloti save, bandymai nusižudyti.
- Miego sutrikimai: Nemiga, košmarai.
- Valgymo sutrikimai: Anoreksija, bulimija.
- Priklausomybės: Polinkis į alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybes.
- Haliucinacijos ir kliedesiai: Nors ir rečiau, bet gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai, panašūs į šizofrenijos simptomus.
Priežastys
DTS dažniausiai išsivysto vaikystėje patyrus didelę traumą, pavyzdžiui, fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą. Disociacija tampa būdu atsiriboti nuo traumuojančių patirčių ir sukurti atskiras asmenybes, kurios gali tvarkytis su skirtingais traumos aspektais. Svarbu paminėti, kad ne visi, patyrę traumą vaikystėje, išsivysto DTS. Tačiau trauma yra reikšmingas rizikos veiksnys.
Diagnostika
DTS diagnozuoti gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų psichikos sutrikimų simptomus. Diagnozę paprastai nustato psichikos sveikatos specialistas, atlikęs išsamų interviu ir įvertinęs asmens istoriją bei simptomus. Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.
Gydymas
DTS gydymas paprastai apima ilgalaikę psichoterapiją, kurios tikslas yra integruoti skirtingas asmenybes į vieną darnią visumą.
- Traumos terapija: Padeda apdoroti traumuojančias patirtis ir sumažinti disociacijos simptomus.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Moko įgūdžių, padedančių valdyti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir toleruoti stresą.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali būti naudojami gretutiniams simptomams, tokiems kaip depresija, nerimas ar miego sutrikimai, gydyti. Tačiau nėra vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti DTS.
- Hipnozė: Gali būti naudojama siekiant pasiekti atskiras asmenybes ir padėti integruoti atsiminimus.
Gydymas yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau tinkama terapija gali padėti asmenims, turintiems DTS, gyventi pilnavertį gyvenimą.
Disociacija: Psichikos Gynybinis Mechanizmas
Disociacija - tai psichologinis procesas, kai žmogaus mintys, jausmai, atsiminimai ar tapatybės pojūtis atsiskiria nuo sąmoningo suvokimo. Tai tarsi psichikos gynybinis mechanizmas, padedantis atsiriboti nuo skausmingų ar traumuojančių patirčių. Disociacija gali pasireikšti įvairiais būdais:
Taip pat skaitykite: Disociacinio tapatybės sutrikimo simptomai
- Atsiribojimas: Jausmas, tarsi stebėtumėte save iš šalies.
- Amnezija: Sunkumai prisimenant svarbius asmeninius įvykius ar informaciją.
- Tapatybės sumišimas: Neaiškus savęs suvokimas, pasimetimas dėl savo tapatybės.
- Realybės iškraipymas: Jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba keistas.
Disociacija yra pagrindinis disociacinio asmenybės sutrikimo bruožas.
Diferencinė Diagnostika: DTS, Šizofrenija ir Kiti Sutrikimai
Svarbu atskirti DTS nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas ir šizotipinis sutrikimas.
- Šizofrenija: Psichikos liga, kuriai būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Pagrindiniai simptomai yra haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai.
- Šizoafektinis sutrikimas: Turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų.
- Šizotipinis sutrikimas: Asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai.
Nors šie sutrikimai gali turėti panašumų, jie skiriasi savo pagrindiniais simptomais ir priežastimis. DTS yra susijęs su trauma, o šizofrenija turi stipresnį genetinį komponentą.
Šizofrenija: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai
Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai.
Simptomai
- Pozityvūs simptomai:
- Haliucinacijos: netikri pojūčiai, tokie kaip balsų girdėjimas ar vaizdų matymas.
- Kliedesiai: neteisingi įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
- Mąstymo sutrikimai: sunkumai susikoncentruoti, logiškai mąstyti ir organizuoti mintis.
- Negatyvūs simptomai:
- Emocijų išblėsimas: sumažėjęs emocijų išraiškimas.
- Motyvacijos stoka: sunkumai pradėti ir užbaigti veiklas.
- Socialinis atsiribojimas: vengimas bendrauti su kitais žmonėmis.
- Kognityviniai simptomai:
- Atminties problemos: sunkumai prisiminti informaciją.
- Dėmesio sutrikimai: sunkumai susikoncentruoti.
- Vykdomosios funkcijos sutrikimai: sunkumai planuoti, organizuoti ir priimti sprendimus.
Priežastys
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ją sukelia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie asmenybės susidvejinimą
- Genetika: Šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą.
- Smegenų struktūra ir funkcija: Tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse.
- Neurotransmiteriai: Sutrikimai dopamino ir glutamato sistemose smegenyse.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas.
Gydymas
Šizofrenijos gydymas paprastai apima vaistus, psichoterapiją ir socialinę paramą.
- Vaistai: Antipsichotikai padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga.
- Socialinė reabilitacija: Padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Gyvenimo Būdo Įtaka Psichikos Sveikatai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai.
- Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialinė parama: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims.
Asmenybės Sutrikimų Gydymas: Psichoterapijos Svarba
Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Tikrasis sąmoningumas, kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema, padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).
Internetinė Psichoterapija: Pagalba Pasiekiama Bet Kur
Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą. Jūs turite savo terapeutą po ranka, net kai gyvenimas nenuspėjamas.
tags: #kas #yra #asmenybes #susidvejinimas