Saugus elgesys gatvėje - tai ne tik Kelių eismo taisyklių (KET) laikymasis, bet ir nuolatinis budrumas, dėmesingumas bei atsakingumas už save ir aplinkinius. Ypač svarbu ugdyti saugaus elgesio įgūdžius nuo mažens, kad vaikai suprastų riziką ir išsiugdytų tinkamus įpročius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines nesaugaus elgesio gatvėje taisykles, kurios padės užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams.
Vaikų Sauga Kelyje: Suaugusiųjų Atsakomybė
Dažnai pastebima, kad moksleiviai, eidami per gatvę, šnekučiuojasi, nestebi šviesoforų, iš rankų nepaleidžia mobiliųjų telefonų. Jaunieji eismo dalyviai nesugeba įvertinti eismo situacijos, yra ne visada dėmesingi, pamiršta atsargumą. Dėl to, suaugusieji, išleisdami vaiką į mokyklą, kiekvieną kartą turėtų priminti, kad vaikas turėtų būti atsargus kelyje. Tą patį priminti turėtų ir mokytojai, paskutinės pamokos pabaigoje išleisdami mokinius namo. Pirmiausia vaikų saugumu turi pasirūpinti suaugusieji - tėvai, seneliai, kiti artimieji. Vaikams svarbu nepraleisti privalomų saugaus eismo (elgesio) pamokų bendrojo lavinimo mokyklose.
Mokymasis Per Praktiką ir Konkursus
Saugaus eismo taisyklių mokiniai kviečiami mokytis ne tik iš tėvų ar pamokų metu mokyklose, bet ir specializuotuose konkursuose ar saugaus eismo klasėse. Kasmet visoje Lietuvoje organizuojamas saugaus eismo konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. Šie konkursai padeda atkreipti visuomenės dėmesį į saugumo svarbą ir ugdo mokinių saugaus elgesio kelyje įgūdžius. Saugaus eismo pagrindų vaikai gali išmokti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos organizuojamose saugaus eismo klasėse. Jose kviečiami apsilankyti vaikai, jų tėveliai ir mokytojai. Klasės veikia Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose, taip pat Alytuje.
Pėsčiųjų Elgesio Taisyklės
- Ėjimo vieta ir kryptis: Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio nėra ir einama važiuojamosios dalies pakraščiu, pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Eidami užmiestyje, pėstieji privalo judėti kaire puse t. y. prieš automobilių važiavimo kryptį.
- Organizuotos grupės: Organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys, vilkintys ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Organizuotą pėsčiųjų grupę, kurią sudaro vaikai iki 16 metų, lydimą ne mažiau kaip 2 lydinčių asmenų, vesti leidžiama tik šaligatviu, pėsčiųjų taku arba pėsčiųjų ir dviračių taku (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, - ir kelkraščiu, bet tik šviesiuoju paros metu, kai matomumas geras, ne daugiau kaip 2 eilėmis prieš transporto priemonių judėjimo kryptį (kai tai saugu). Lydintys asmenys turi eiti kolonos priekyje ir gale ir vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.
- Matomumas tamsiuoju paros metu: Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
- Kelio kirtimas: Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Kelio kirtimas ne per perėją. Jeigu perėjos matomumo zonoje nėra, kelias gali būti kertamas sankryžoje, žengiant pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Nesant sankryžos, kelią reikia kirsti stačiu kampu, įvertinus matomumą, gerai apsižvalgius į abi puses ir įsitikinus, kad eiti saugu. Kelią kirsti privalu tam skirtoje vietoje - pėsčiųjų perėjoje, prieš tai įsitikinus, kad eiti saugu.
Dažniausios Pėsčiųjų Klaidos
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės tarnybos eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė teigia, kad į pareigūnų akiratį dažnai patenka įvairius nusižengimus darantys pėstieji. Pėstieji patenka į labai įvairius eismo pažeidimus - nepaiso eismo signalų, įžengia į perėją degant raudonai šviesai. Taip pat fiksuojama nemažai pėsčiųjų daromų KET pažeidimų, dėl kurių būna smarkiai apgadinamos transporto priemonės, kroviniai arba kitas turtas.
Individuali Atsakomybė ir Dėmesingumas
Eismas intensyvėja, į kelius išrieda vis daugiau eismo dalyvių. Daugėja dviratininkų, paspirtukų vairuotojų. Elektriniai paspirtukai pėstiesiems gali būti labai pavojingi, nes yra mažai girdimi. Todėl kiekvienas esame atsakingas už save ir visada turime išlikti dėmesingi. Net ties perėja gali nutikti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, vairuotojui netikėtai pasidaro bloga, jis praranda sąmonę ir negali suvaldyti automobilio. Todėl prieš einant per perėją reikia apsižvalgyti, atidžiai įvertinti aplinką, o ne žiūrėti į mobilųjį telefoną. Susirūpinimą kelia ne tik elgesys perėjose, bet ir neatsargumas tamsiuoju paros metu. Žmonės esant blogam matomumui iki šiol vaikšto be atšvaitų, šviesą atspindinčių liemenių. Dėl šios priežasties nemažai žmonių sunkiai sužalojami ar net žūsta.
Taip pat skaitykite: Sprendimo būdai nesaugiam elgesiui keliuose
Tėvų Pavyzdys ir Mokymas
Vairavimo mokytojas ir dėstytojas Egidijus Šimkūnas akcentavo, kad pirmiausia tėvai turėtų vaikams parodyti kelius, kuriais jie eidami gali pasiekti vieną ar kitą objektą. Tai yra, parodyti, kur yra pėsčiųjų perėjos, kaip kirsti kelią, paaiškinti, kaip lengvai ir saugiau pasiekti norimą vietą. Vieno karto tokiam parodymui gali nepakakti, tad tėvai turėtų pasiruošti pasivaikščioti su savo atžala bent kelis kartus, kad vaikas įsimintų reikiamus maršrutus ir kelius. Be to, tėvai turėtų paaiškinti, kad eidamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, vaikas turėtų įsitikinti, kad eiti yra saugu. Tai yra, kad automobilis sustojo ir jį praleidžia. Ir pademonstruoti, kad einant per kelią svarbu pirma žiūrėti į kairę pusę, tuomet - į dešinę. Ypač svarbu mažiesiems paaiškinti, kad reikėtų stebėti ir vairuotojų elgesį ir jokiu būdu per kelią nebėgti. Mat bėgantis per kelią nedidelio ūgio pėsčiasis gali būti sunkiai pastebimas atvažiuojantiems automobiliams, o jeigu tenka kirsti kelią, sudarytą iš kelių eismo juostų, vienoje juostoje sustojęs automobilis vaiką gali užstoti kita juosta atvažiuojantiems. Tad, reikėtų akcentuoti, jog skubėti einant per kelią ne tik negalima, bet ir pavojinga. Tiems, kurių atžalos į gatves išvažiuoja dviračiais ir paspirtukais, E. Šimkūnas priminė, kad važiuojamąja kelio dalimi iki 12 metų amžiaus vaikams važiuoti negalima, jie gali važiuoti tik kelkraščiu lydimi suaugusio asmens, tiesa, išimtis taikoma vaikams išklausiusiems privalomą mokymo kursą ir turintiems dviratininko pažymėjimą. Važiuojant šaligatviu ar dviračių takais, ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę vilkintis vaikas bus geriau pastebimas aplinkiniams. Reikėtų nepamiršti vaikui priminti, kad dėvėti šalmą yra privaloma. Be to, labai svarbu vaikams, turintiems transporto priemones, pabrėžti, kad per pėsčiųjų perėjas paspirtukus ir dviračius privaloma stumtis, jais važiuoti negalima ir nesaugu.
Gatvė Nėra Žaidimų Aikštelė
Vaikams svarbu įdiegti mintį, jog nei gatvė, nei pėsčiųjų perėja nėra žaidimų aikštelė, todėl vaikai čia turi elgtis ypač atsargiai. Ne kartą ir ne du yra tekę matyti, kaip vaikai žaidžia tarp greta kelio sustatytų mašinų, iššoka iš tarpų, gąsdina vairuotojus. Toks elgesys nesaugus, bet vaikai nesupranta, kad vairuotojas gali paprasčiausiai nespėti sustoti. Tas pats galioja ir pėsčiųjų perėjoms. Vaikai greitai įsisąmonina, kad pėsčiųjų perėjoje jiems yra pirmenybė, ir pamiršta prieš žengdami į jas apsidairyti, ar neatvažiuoja mašinos. Toks elgesys, gali turėti labai skaudžias pasekmes.
Teigiamos Tendencijos ir Ateities Perspektyvos
Nors problemų dar yra, per paskutinius 10 metų Lietuvoje įvyko proveržis eismo srityje. Pėsčiųjų saugumas - ne išimtis. Pastaraisiais metais sužeistų ir žuvusiųjų pėsčiųjų skaičiai yra gerokai mažesni. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių. Viena iš sėkmės paslapčių - didelis dėmesys vaikų ir paauglių švietimui. Jaunoji karta geriausias pavyzdys suaugusiesiems. Vaikai yra imlūs naujovėms, greitai perpranta saugumo taisykles.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti