Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami įvairūs nesąžiningo elgesio aspektai, pradedant akademiniais sukčiavimais ir baigiant moralinėmis dilemomis istorijoje. Šiame kontekste aptariami filosofiniai požiūriai, akademinio sąžiningumo svarba, istorinių asmenybių moraliniai pasirinkimai ir masinio prado įtaka žmogaus elgesiui.
Egzistencializmas ir žmogaus atsakomybė
Prancūzų filosofas Jeanas-Paulis Sartre'as veikale „Egzistencializmas yra humanizmas“ teigia, kad žmogus pats kuria savo esmę, o egzistencija yra pirma už esmę. Tai reiškia, kad žmogus pirmiausia egzistuoja, o tik paskui save apibrėžia. Anot Sartre'o, žmogus yra atsakingas ne tik už save, bet ir už visą žmoniją. Kiekvienas pasirinkimas, kiekvienas veiksmas kuria žmogaus, kokiu jis turėtų būti, paveikslą. Ši atsakomybė sukelia nerimą, nes žmogus suvokia, kad jo pasirinkimai daro įtaką visai žmonijai.
Sartre'as pabrėžia, kad žmogus yra pasmerktas būti laisvas. Tai reiškia, kad jis neturi jokio išorinio pagrindo savo pasirinkimams, jokio Dievo, kuris nurodytų teisingą kelią. Žmogus pats turi nuspręsti, kas yra gera ir kas yra bloga, ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
Akademinio nesąžiningumo apraiškos ir priežastys
Akademinio nesąžiningumo problema aktuali tiek mokyklose, tiek universitetuose. Tyrimai rodo, kad studentai, linkę sukčiauti studijų metu, dažnai elgiasi nesąžiningai ir darbe. Nesąžiningumas pasireiškia įvairiomis formomis:
- Nusirašinėjimas per egzaminus ir atsiskaitymus.
- Plagijavimas, t. y. svetimų idėjų ar tekstų pateikimas kaip savo.
- Pirkimas ar pardavimas rašto darbų.
- Bendradarbiavimas atliekant užduotis, kurias kiekvienas studentas turėtų atlikti individualiai.
Pagrindinės akademinio nesąžiningumo priežastys:
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- Aplinka, kurioje sukčiavimas yra norma ir laikomas „kietu“ elgesiu.
- Baimė būti pagautiems ir bausmės dydis.
- Kolegų elgesys.
- Mažas dėstytojo dėmesys studentams, nemaloni mokymosi aplinka ir nemotyvuojančios užduotys.
- Siekis geresnio pažymio, kuris leidžia pretenduoti į stipendiją.
Kovos su akademiniu nesąžiningumu priemonės
Universitetai ir mokyklos taiko įvairias priemones, siekdami sumažinti akademinį nesąžiningumą:
- Griežtesnė egzaminavimo tvarka, didesnis stebėtojų skaičius.
- Aiškus moralės kodeksas, kuriame apibrėžiami akademinio sąžiningumo principai.
- Nuobaudos už akademinį nesąžiningumą, pradedant akademine skola ir įspėjimu, baigiant pašalinimu iš universiteto.
- Mokymo ir mokymosi metodikų keitimas, siekiant sudominti studentus dėstomu dalyku.
- Sąlygų sudarymas studentams dirbti komandoje ir diskutuoti tarpusavyje.
- Vienas kito darbų vertinimas.
Istorinių asmenybių moralinės dilemos
Filmas „Poetas“ vaizduoja prieštaringai vertinamą Kosto Kubilinsko gyvenimo epizodą, kai jis sutiko bendradarbiauti su NKVD. Filme keliami moralinio pasirinkimo klausimai, analizuojamas žmogaus elgesys spaudimo sąlygomis.
Filmas sulaukė įvairių vertinimų, kritikai teigė, kad personažas nėra pakankamai išplėtotas, žiūrovams paliekama spėlioti, kas dedasi jo galvoje. Taip pat pažymima, kad filmas gali būti nesąžiningas žiūrovų atžvilgiu, nes neatsižvelgiama į istorinę tikrovę.
Masinio prado įtaka žmogaus elgesiui
Filosofai pastebi, kad žmogus yra ne tik asmuo, bet ir masė. Masinis pradas keroja pasąmonėje, kur glūdi neįvykdytos svajonės ir nepatenkintos aistros. Kai masinis pradas išsiveržia, žmogus pradeda elgtis taip, kaip reikalauja gaujos instinktai ir aistros.
Masinis principas pasireiškia dviem pagrindiniais bruožais:
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
- Ligūstumas - žmogus tampa pažeidžiamas ir lengvai paveikiamas.
- Barbariškumas - žmogus praranda kūrybingumą ir virsta ardytoju.
Masinio prado išsiveržimą skatina ir lengvina nuolatinis pavojus. Tokį periodą, anot filosofų, mes gyvename dabar. Masinis principas bando tapti gyvenimo tvarkytoju, o tai reiškia, kad jis žengia ligūstų ir barbariškų instinktų vedamas.
Laisvės atsisakymas ir masės glėbys
Filosofai teigia, kad modernusis žmogus išgyvena laisvę kaip prakeiksmą. Jis dairosi pilnas baimės, dairosi, kur galėtų šį laivelį pritvirtinti. Todėl žmogus ieško masės, kurioje galėtų pasislėpti nuo savo pačių sprendimų ir klydinėjimų. Masė žada žmogui saugumą ir stabilumą, tačiau už tai reikalauja atsisakyti savo individualumo ir laisvės.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
tags: #nesazinigas #elgesys #filodsofai