Asmenybės pažinimas - tai kelionė į save, padedanti suprasti savo stiprybes, silpnybes ir elgesio motyvus. Šioje kelionėje asmenybės testai gali tapti vertingu įrankiu, padedančiu atrasti naujų įžvalgų ir geriau suprasti save bei kitus. Straipsnyje aptarsime įvairias asmenybės pažinimo testų rūšis, jų naudą ir apribojimus, taip pat pateiksime netradicinį savęs pažinimo būdą.
Įvadas į Asmenybės Testus
Nuo seniausių laikų žmonės siekė klasifikuoti save ir vieni kitus. Nuo senovinių temperamentų teorijų iki šiuolaikinių psichologinių tyrimų, asmenybės apibrėžimas išlieka sudėtinga užduotis. Šveicarų psichologo Carlo Gustavo Jungo psichologinių tipų teorija, sukurta XX amžiaus pradžioje, tapo reikšmingu postūmiu asmenybės tipologijos istorijoje. Ši teorija įkvėpė daugelį kitų, įskaitant ir Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®), vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių.
Asmenybės Testų Rūšys ir Savybės
Šiuolaikinėje psichologijoje populiarus požiūris į asmenybę yra per savybių prizmę. Vietoj bandymo įsprausti žmones į tam tikrus tipus, tyrinėjamos atskiros savybės, tokios kaip ekstraversija, emocionalumas ir kitos. Šis požiūris palengvina mokslinius tyrimus, nes leidžia tyrinėti ryšius tarp asmenybės savybių ir žmogaus elgesio ar nuostatų.
Myers-Briggs Tipo Indikatorius (MBTI)
MBTI testą 1942 m. sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers, remdamosi Carlo Gustavo Jungo tipologijos teorija. MBTI testas grindžiamas keturiomis dichotomijomis:
- Extraversion (E) vs. Introversion (I) - ekstravertas (E) ar introvertas (I);
- Sensing (S) vs. Intuition (N) - intuityvus (N) ar pasikliaujantis juslėmis (S);
- Thinking (T) vs. Feeling (F) - mąstantis (T) ar jaučiantis (F);
- Judging (J) vs. Perceiving (P) - kritiškas (J) ar supratingas (P).
Pagal atsakymus į testo klausimus žmogus priskiriamas vienam iš 16 tipų, kurie apibūdina jo asmenybės bruožus, ypatumus ir savybes.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
"Didysis Penketas"
Dar viena testų rūšis - asmenybės bruožų teorija paremti testai. Šie testai vertina penkis pagrindinius asmenybės bruožus:
- Malonumas
- Sąžiningumas
- Ekstraversija
- Atvirumas potyriams
- Neurotizmas
Karjeros Testai
Karjeros testai padeda moksleiviams, studentams ir visiems, svarstantiems karjeros pasirinkimą, nustatyti tinkamiausias profesijas. Vienas tokių testų - amerikiečio psichologo John Holland sukurtas karjeros testas, dar vadinamas Holland code arba RIASEC darbo tinkamumo testu.
Kiti Testai
Be minėtų testų, egzistuoja ir daugybė kitų asmenybės pažinimo įrankių, skirtų įvairioms sritims:
- Rosenbergo savivertės skalė - padeda įvertinti požiūrį į save.
- Burnso depresijos skalė - padeda nustatyti depresiją ir jos sunkumo laipsnį.
- Toronto aleksitimijos skalė (TAS-20) - padeda įvertinti gebėjimą atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas.
- WHO-5 - padeda įvertinti bendrą emocinės gerovės lygį.
- PSS-10 (Perceived Stress Scale) - padeda įvertinti, kiek streso subjektyviai patiri kasdienybėje.
- GAD-7 (Generalized Anxiety Disorder-7) - padeda įvertinti bendrojo nerimo lygį per paskutines dvi savaites.
- Alkoholis - padeda įvertinti alkoholio vartojimo įpročius.
- PHQ-9 - tinka ir savistabai, ir progresui sekti terapijos metu.
- PHQ-15 - padeda įvertinti, kiek dažnai kūnas siunčia signalus, kurie gali būti susiję ne tik su fiziniais, bet ir su emociniais veiksniais.
- Relationship Assessment Scale (RAS) - tai vienas paprasčiausių ir patikimiausių santykių pasitenkinimo matavimo įrankių.
- IGDS9-SF (Internet Gaming Disorder Scale - Short Form) - skirtas įvertinti per didelio žaidimų naudojimo poveikį sveikatai ir elgesiui.
- PANAS - tai vienas labiausiai pasaulyje naudojamų emocinės būsenos įvertinimo testų, sukurtas amerikiečių psichologų David Watson ir Lee Anna Clark (1988 m.).
- SDQ - yra vienas plačiausiai naudojamų pasaulyje vaikų emocinės ir elgesio sveikatos patikros įrankių.
Netradicinis Savęs Pažinimo Testas
Šis testas paremtas principu, kad mūsų aplinka ir žmonės, su kuriais praleidžiame daugiausiai laiko, daro mums didelę įtaką.
- Pasiimkite lapą popieriaus ir rašiklį.
- Nusipieškite lape kažką panašaus į taikinį, kurio centre įrašykite savo vardą.
- Į vidinį ratą surašykite 5-10 žmonių vardus, su kuriais kasdien tenka praleisti daugiausiai laiko.
- Į išorinį ratą surašykite vardus tų žmonių, su kuriais tenka bendrauti rečiau, bet intensyviai.
- Vienu ar dviem žodžiais apibūdinkite kiekvieną vidinio rato žmogų, išskirdami ryškiausią jo charakterio bruožą.
- Vienu ar dviem žodžiais apibūdinkite, ką paprastai veikiate su kiekvienu iš išorinio rato žmogumi.
- Surašykite rezultatus į savo CV, skiltyje „Apie mane“: penktojo punkto žodžius įrašykite po frazės „Aš esu…“, o šeštojo - po frazės „Mano hobi…“
Rezultatai gali būti netikėti, tačiau jie atspindi, kaip mus veikia aplinka. Jei testo rezultatai kelia neigiamas emocijas, tai gali būti ženklas, kad reikia peržiūrėti savo aplinką ir ieškoti žmonių, kurie mus įkvepia ir padeda tobulėti.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Asmenybės Testų Nauda ir Apribojimai
Asmenybės testai gali būti naudingi siekiant geriau pažinti save, savo stiprybes ir silpnybes. Jie gali padėti suprasti, kodėl elgiamės tam tikru būdu, ir kaip galime tobulėti. Tačiau svarbu prisiminti, kad asmenybės testai nėra absoliuti tiesa. Jie tik atspindi tam tikrus mūsų asmenybės aspektus ir gali keistis priklausomai nuo aplinkybių.
Nauda:
- Savęs pažinimas: Padeda suprasti savo asmenybės bruožus, stiprybes ir silpnybes.
- Karjeros pasirinkimas: Padeda atrasti tinkamiausias profesijas, atsižvelgiant į asmenybės tipą ir interesus.
- Santykiai: Padeda geriau suprasti save ir kitus, gerinant tarpusavio santykius.
- Asmeninis tobulėjimas: Padeda identifikuoti sritis, kuriose galima tobulėti.
Apribojimai:
- Subjektyvumas: Testų rezultatai gali būti subjektyvūs ir priklausyti nuo nuotaikos, savijautos ir kitų veiksnių.
- Stereotipai: Testai gali įsprausti žmones į tam tikrus tipus, ignoruojant individualius skirtumus.
- Mokslinis pagrindimas: Kai kurių testų, pavyzdžiui, MBTI, mokslinis pagrindimas yra kritikuojamas.
- Kintamumas: Asmenybė nėra statiška, todėl testų rezultatai gali keistis laikui bėgant.
Kaip Interpretruoti Testo Rezultatus?
Svarbu pabrėžti, kad charakterio testai neturėtų būti vienintelis sprendimo priėmimo kriterijus. Jie geriausiai veikia, kai yra naudojami kartu su kitais įvertinimo būdais ir kai atsižvelgiama į individualias aplinkybes bei kontekstą.
Atlikęs testą, derėtų pagalvoti apie šiuos dalykus:
- Kuo turėčiau daugiau užsiimti?
- Ko turėčiau daryti mažiau?
- Derėtų įvardinti pralaimėjimus ar nesėkmes ir pabandyti surasti tai, kas joms visoms bendra.
- Ką turėčiau daryti kitaip?
- Derėtų pagalvoti apie dažnai atliekamas svarbias veiklas, darbe ir namuose ar santykiuose.
- Kodėl dauguma žmonių į mane reaguoja būtent taip?
- Pirmiausia dera pačiam panagrinėti savo savybes, elgesį ir žodžius. Jeigu atsakymo surasti nepavyksta, verta paklausti nuomonės to, kuriuo pasitikima.
- Kas man rūpi labiausiai?
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas