Neturtinės žalos atlyginimas darbuotojui dėl depresijos

Tinkamas darbdavio materialinės atsakomybės reglamentavimas gali sukurti prielaidas sudaryti darbuotojams saugesnes, sveikesnes ir palankesnes darbo sąlygas, būti efektyvi darbdavio pareigų vykdymą užtikrinanti priemonė ir garantuoti darbuotojui padarytų nuostolių atlyginimą. Darbo aplinkoje gali kilti įvairių situacijų, įskaitant turtinę ar neturtinę žalą. Tais atvejais, kai dėl darbo pareigų pažeidimo padaroma žala, Darbo kodeksas numato, jog atsakinga darbo sutarties šalis privalo ją atlyginti - nesvarbu, ar kalbama apie turtinę, ar neturtinę žalą.

Šiame straipsnyje aptarsime neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui klausimus, ypač atkreipiant dėmesį į depresiją ir kitus dvasinius išgyvenimus, kurie gali atsirasti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų.

Darbdavio materialinė atsakomybė: sąlygos ir atvejai

Darbdavio materialinė atsakomybė - tai teisinė atsakomybė, atsirandanti dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbdavys padaro žalą darbuotojui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas atlikdamas netinkamai. Darbo kodeksas (toliau - DK) numato būtinas materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Visos šios sąlygos yra privalomos ir bent vienos iš jų nebuvimas reikštų materialinės atsakomybės nebuvimą. Pagal DK 246 straipsnį darbo santykių subjektų materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:

1. Padaroma žala;
2. Žala padaroma neteisėta veika;
3. Yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4. Yra pažeidėjo kaltė;
5. Pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
6. Žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Kalbant apie darbdavio materialinę atsakomybę, kylančią darbo santykių pagrindu, būtina pabrėžti, kad ji atsiranda, kai:

• Darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu;
• Žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą;
• Kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai;
• Darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 str.).

Kas yra neturtinė žala?

Turtinę žalą ganėtinai nesunkiai įsivaizduojame - tai sugadinti ar prarasti daiktai, technika, piniginiai nuostoliai ir panašiai. Tačiau neturtinę žalą, dažnai šnekamojoje kalboje vadinamą „moraline žala“, ne visada taip paprasta apibrėžti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais.

Taip pat skaitykite: Nikotino Žala

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai.

Neturtinė žala darbo santykiuose

DK 250 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala, padaryta darbuotojui, yra suprantama kaip darbuotojo dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, darbuotojo reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darbo teisėje tokių padarinių gali atsirasti, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, apie darbuotoją paskleidžiama informacija, nesusijusi su jo darbinėmis savybėmis.

Taigi baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių gali kilti pareiga atlyginti darbuotojui neturtinę žalą, nėra, tik akcentuotina, kad neigiami padariniai darbuotojui turi atsirasti dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, kylančių iš darbo santykių. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

Pažymėtina, kad neteisėto atleidimo iš darbo faktas ar kitas darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto darbuotojui. Tokia neturtinė žala turėtų būti įrodyta. Maksimali priteisiama suma už neturtinę žalą nėra ribojama įstatymo, todėl nukentėjęs asmuo gali reikalauti tiek, kiek subjektyviai tai įvertina pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo pavyzdžiai darbo bylose

Dažniausiai darbo bylose darbuotojams neturtinė žala yra atlyginama neteisėto atleidimo ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Neteisėto atleidimo iš darbo atvejais, priklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo bei atleidimo aplinkybių, darbuotojui priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skaitykite: Psichologinė žala dėl kompiuterio

Vis dažniau skambant psichologinio smurto ir mobingo sąvokoms, darbuotojai aktyviau reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamu darbdavio bendravimu sukelto streso.

• Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2A-205-524/2024 priteista 2 000 Eur neturtinė žala darbuotojai, kurios nėštumo metu buvo neteisėtai pakeistos jos darbo sąlygos, paimtos darbo priemonės ir darbuotoja nebuvo tinkamai apmokyta atlikti naujas darbo funkcijas.
• Štai civilinėje byloje Nr. 2A-174-910/2021 darbuotojai priteista 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad restorano vadovas kitų darbuotojų ir lankytojo akivaizdoje su darbuotoja kalbėjo itin nepagarbiai. Šiuo atveju buvo vartoti akivaizdžiai įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai bei keletą kartų spjauta.
• Naujesnėje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-1408-587/2024 darbuotojui priteista kelių šimtų eurų neturtinė žala, kurią jis patyrė, kai darbdavio siųstas į komandiruotę, atvyko į nesutvarkytą butą.

Depresija kaip neturtinės žalos pasekmė

Kaip minėta, neturtinė žala apima ir emocinę depresiją. Jei darbuotojas patiria depresiją dėl neteisėtų darbdavio veiksmų (pvz., mobingo, neteisėto atleidimo, diskriminacijos), jis gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Svarbu pabrėžti, kad reikės įrodyti, jog depresija atsirado būtent dėl darbdavio veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių. Tai gali būti padaryta pateikiant medicininius dokumentus, psichologo ar psichiatro išvadas, liudytojų parodymus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymas

Pagal DK 250 straipsnį neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. CK nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į:

• Jos pasekmes;
• Šią žalą padariusio asmens kaltę;
• Jo turtinę padėtį;
• Padarytos turtinės žalos dydį;
• Kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį

• Jos pasekmės: Teismas įvertina pažeidimo sunkumą, jo įtaką tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui. Byloje nustatyta, kad ieškovei nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, kuris vėliau buvo replantuotas. Šis sužalojimas ieškovei sukėlė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą; jai buvo atliktos trys operacijos, replantuotas nykštys, ilgai negijo žaizdos, nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas, patirtos traumos pasekmės jausis visą gyvenimą.
• Šią žalą padariusio asmens kaltę: Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs.
• Šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismo sprendimas turi būti realiai įgyvendinamas ir neturi privesti žalą atlyginsiančio asmens prie bankroto ar visiško skurdo slenksčio.
• Padarytos turtinės žalos dydį: Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-688/2001 yra pasakęs, kad įstatymai nenumato papildomo pagrindo, būtino atsirasti civilinei atsakomybei už moralinės (neturtinės) žalos padarymą, t.y. kartu ir turtinės žalos padarymo fakto, matome, kad kai kuriuose įstatymuose ši, nors ir netiesioginė, sąsaja egzistuoja. Pavyzdžiui, jau minėtame LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, atlygintinos žalos dydžio „lubos“, taikytinos draudikui, vienam įvykiui yra fiksuota suma, į kurią įeina ir neturtinė žala.
• Kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes: Kaip matome, šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Būtent tai suteikia galimybę teismui į kiekvieną atvejį pažvelgti įdėmiai, įvertinant būtent tam įvykiui būdingas aplinkybes. Teismas privalo įvertinti išvardintų kriterijų visumą bei jų tarpusavio santykį.

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju

Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas privalomas kiekvienam darbdaviui. Saugių ir sveikų darbo sąlygų darbuotojams neužtikrinimas gali lemti darbuotojų sveikatos sužalojimą ir su tuo susijusios žalos atlyginimą. Padaryta žala darbuotojo asmeniui (ne jo turtui) gali pasireikšti:

Taip pat skaitykite: Apie psichologinę žalą ir naudą

• Darbuotojo sveikatos (kūno) sužalojimu;
• Kitokiu pakenkimu darbuotojo sveikatai (profesinė liga);
• Gyvybės atėmimu.

Dėl šio žalos atsiradimo darbuotojas (ar šeimos nariai) taip pat turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvoje nuo 2000 m. sausio 1 d. galioja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau - NADSDĮ), kuris nustatė privalomą darbuotojų socialinį draudimą. Pagal DK 283 straipsnį darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei kiti įstatymai.

Taigi kalbant apie darbdavio atsakomybę už darbuotojo sveikatos sužalojimą būtina skirti du atvejus:

1. Žalos atsiradimas, kai darbuotojas apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu;
2. Žalos atsiradimas, kai darbuotojas neapdraustas privalomuoju socialiniu draudimu.

Žalos atlyginimas, kai darbuotojas apdraustas

NADSDĮ 2 straipsnis nustato, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Darbdavys apdraudžia darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, mokėdamas už juos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Darbdaviui svarbu žinoti tai, kad net ir draudžiant darbuotoją socialiniu draudimu gali tekti atlyginti darbuotojo patirtą žalą. Tai susiję su įstatymuose įtvirtintu visiško padarytos žalos atlyginimo principu ir tuo, kad socialinio draudimo išmoka gali būti mažesnė negu darbuotojo patirta žala. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Taigi darbdavys privalės atlyginti skirtumą, kuris susidaro tarp darbuotojo patirtos žalos ir draudimu atlygintos žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad nuo 2000 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus NADSD įstatymui, draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal šį įstatymą, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė sumokėti dėl draudiminio įvykio negautas pajamas, kurios aiškiai nepadengia visos padarytos žalos, todėl darbuotojui padarytos ir nepadengtos žalos dalį turi atlyginti už patirtą žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais.

Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais įstatymų nustatytais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (jeigu asmuo buvo suluošintas arba kitaip buvo sužalota jo sveikata), nepriklausomai nuo to, kad ji padaryta ne nusikaltimu ir kad nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe NADSD įstatymo nustatyta tvarka. Taigi neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

Taigi į socialinio draudimo išmokas neįskaitomas neturtinės žalos atlyginimas, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis visada papildomai gali kreiptis į teismą dėl jos priteisimo iš darbdavio.

Žalos atlyginimas, kai darbuotojas neapdraustas

DK 283 str. 2 dalis įtvirtina, kad jei nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, CK nustatyta tvarka atlygina darbdavys.

CK 6.283 straipsnis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šiais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 str.).

DK 247 straipsnis nustato, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė, o sužalojimo ir mirties atvejais - sužalotojo ar mirusiojo asmens didelis neatsargumas, žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.

Valstybės atsakomybė už žalą

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

tags: #neturtine #zala #darbuotojui #del #depresijos