Priklausomybė nuo kompiuterio: psichologinė žala ir būdai ją įveikti

Šiandieninėje visuomenėje kompiuteriai ir internetas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Tačiau kartu su šių technologijų plėtra susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio. Šiame straipsnyje aptarsime šią problemą, jos priežastis, padarinius ir būdus, kaip ją įveikti.

Priklausomybė nuo kompiuterio: kas tai?

Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba naršymo internete. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip priklausomybė nuo socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, azartiniai lošimai internete arba nuolatinis naujienų naršymas.

Kalbėdami apie priklausomybes, dažnai pirmiausia pagalvojame apie priklausomybes nuo alkoholio ir narkotikų. Psichoaktyvių medžiagų įtaką žmogui galime lengviau suprasti, nes šio tipo priklausomybes dažnai galima dalinai paaiškinti. Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų.

Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Vieni tvirtina, kad tai tiesiog įprotis, kurį žmogus gali valdyti pats, o kiti teigia, kad tai liguistas potraukis, kuris apima žmogų ir gali būti įveiktas tik su profesionalų pagalba.

Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

Kaip tampama priklausomu?

Iš tikrųjų priklausomybė atsiranda nuo malonumo. Esame priklausomi ne nuo tos dėžės, o nuo to, ką teikia buvimas su šiuo įrenginiu. Tai ir žaidimai, ir bendravimas, kitas pasaulis, savivertės suvokimas. Ten galima daryti tai, ką nori. Tu esi laisvas, stiprus, toks, koks tik norėtum būti. Toje erdvėje gali toks būti.

Tame pasaulyje vaikas pradeda jaustis gerai, patenkina savo poreikius, kurių nepatenkina realiame gyvenime, pirmiausia, šeimoje. Jo akis užkliūna už kompiuterio teikiamų, sakykime, malonumų. Taip formuojasi priklausomybė, bet ne nuo paties įrenginio. Viskas prasideda nuo vaikystės, santykių tarp tėvelių ir vaikų. Jeigu tarp jų nėra stipraus ryšio, vaikas visada ieškos būdo, kaip patenkinti savo poreikius.

Kompiuteris - labai smagus dalykas, teikiantis daug malonumų. Taip, tu esi valdovas - viskas, kas vyksta virtualioje erdvėje, priklauso nuo tavęs. Iš prigimties visi daugiau ar mažiau esame egoistai, visada stengiamės tenkinti savo norus ir poreikius. Kompiuteris, jo galimybės, kitos šių dienų technologijos padeda mums patenkinti daugelį savo poreikių.

Pajautimas, kad toje erdvėje gali būti kuo nori, labai greitai įtraukia. Realybėje yra kitaip, todėl vaikas tiesiog pasineria į tą erdvę, kurioje jam gera, kuri iš pradžių teikia geras emocijas.

Kaip draugavimo, bendravimo su kompiuteriu pasekmės išlenda visi minėti dalykai, dėl kurių tėveliai dažniausiai kreipiasi. Galima sakyti, kad keičiasi vaiko elgesys. Taip, kompiuteris tam tikra prasme tampa geriausiu draugu. Tada vaikui mažiausiai reikia aplinkinio pasaulio, mažiausiai norisi bendrauti, ypač su tėvais. Netgi draugai išnyksta.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Vaikams, kurie nuo mažens nuolat sėdi prie kompiuterio jau darželyje, o po to ir mokykloje būna sunku gyventi realiame gyvenime. Jie tikrai gali net nesuvokdami pasielgti neadekvačiai ir netinkamai. O juolab kad jiems dažnai niekas ir nepaaiškina, kaip turėtų būti.

Vienas svarbiausių dalykų, kuris jau paminėtas, prastėja žmogaus savireguliacija, kuri atsakinga už emocijas, dėmesį, susivaldymą ir kitus panašius dalykus. Kitas dalykas, įsivaizduokime, jei vaikas prie ekranų praleidžia didžiąją dalį savo laiko ir neturi stipraus ryšio su tėvais. Taip ir susiformuoja priklausomybė, nes būtent technologijų pagalba jis nusiramina ir kitokio būdo jau nežino.

Visas neigiamas emocijas vaikas iškrauna žaisdamas kompiuteriu ir užsimiršdamas, tikėtina, kad tokį būdą jis rinksis ir tolimesniame gyvenime.

Jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti internetinėje erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, vertėtų susimąstyti. Šiais laikais gana dažna situacija, kai šeima kaip ir gražiai kartu gyvena: mama - prie vieno kompiuterio, tėtis - prie kito, vaikas - prie trečio.

Technologijos atima laiką iš bendravimo su draugais, sportinių žaidimų ir kitos panašios veiklos. Jei atsisakytume televizoriaus ir tą laiką leistume prie kompiuterio, tai būtų mažesnė blogybė.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Vaikams kenksminga tai, kad nesiformuoja tikrieji, realūs bendravimo įpročiai. Mes, tiesiogiai nesusitikdami su žmonėmis, negalime matyti jų emocijų, tikrų reakcijų, negalime pastebėti, kuo jie panašūs į mus, kuo skiriasi.

Internete draugų susirasti greičiau ir paprasčiau. Tokį būdą dažnai ir pasirenka mokyklinio amžiaus vaikai. Dažniausios bendravimo ir pasitikėjimo savimi problemos. Tėvai tikisi - gal vaikai išaugs tas problemas.

Visada padeda apdovanojimas - kad vaikas pasiektų gerų rezultatų, reikia ir paskatinimų. Taip kompiuteris gali tapti apdovanojimu už tinkamą elgesį, gerus pažymius, kitus pasiekimus.

Tėvai nori, kad vaikai eitų paskui juos. Turėtume įsisąmoninti, kad tėvai turėtų sekti paskui vaikus, įsiklausyti į mažuosius. Būna, kad tėvai nė nepažįsta savo vaiko, nežino, kas vyksta jo širdelėje. O ten vyksta daug sudėtingų procesų.

Jei vaikas neturi atramos, nepasitiki, bijo tėvų, tada nesidalina savo mintimis, išgyvenimais, nes bijo būti sukritikuotas, galbūt net pažemintas.

Klausytoja dalijasi patirtimi, kad anūkas, grįžęs iš mokyklos, pareiškia eisiąs pailsėti prie kompiuterio. Gana įprasta situacija. Vaikas gerai jaučiasi būdamas virtualioje erdvėje. Galbūt tą žaidimą žaidžia ne jis vienas, o būrelis prie atskirų kompiuterių - žaidžiama kartu.

Vyksta kova už būvį, tikslas - išgyventi. Baimė prarasti gyvybę žaidime, pasitraukus iš tos erdvės, - jau stiprus signalas, kad vaikas „įkritęs“ į virtualią erdvę. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Pagalba - alternatyvų ieškojimas.

Kaip atpažinti priklausomybę?

Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški?

• Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
• Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką, praleistą prie kompiuterio.
• Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
• Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
• Meluoja apie laiką, praleistą prie kompiuterio.
• Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
• Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
• Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko, praleisto prie kompiuterio.
• Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.

Yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:

• Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse.
• Nugaros ir kaklo skausmai.
• Sunkūs galvos skausmai.
• Miego sutrikimai.

Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.

Šiuolaikinis pasaulis, pilnas technologijų, neabejotinai daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Ekranai - išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir žaidimų konsolės - tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, nors technologijos gali turėti naudos, pavyzdžiui, ugdydamos vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebime, kad tai gali sukelti priklausomybę. Tad kaip atpažinti, kad vaikas yra per daug priklausomas nuo ekranų?

1. Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas: Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikas gali tapti priklausomas nuo ekranų, yra laiko, praleidžiamo prie jų, padidėjimas. Jei pradžioje ekrano laikas buvo ribotas, tačiau laikui bėgant vaikas pradeda praleisti valandas prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti raudona vėliava. Ypač jei ekranų naudojimas peržengia sveiką pusiausvyrą ir pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, tokiems kaip miegas, namų darbai ar fizinis aktyvumas.

2. Sunku nutraukti naudojimąsi ekranais: Kitas ženklas - kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų. Tai gali būti aiškus priklausomybės požymis, kai ekranai tampa pagrindine emocinio pasitenkinimo šaltiniu, ir vaikas negali atsitraukti nuo jų be priešiškos reakcijos. Jei jis nuolat ieško būdų, kaip paslėpti savo įpročius arba vengia kalbėti apie ekranų naudojimą, tai gali būti signalas, kad jis jau prarado kontrolę.

3. Atotrūkis nuo realaus pasaulio: Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius. Tokie vaikai gali tapti vis labiau izoliuoti nuo realaus pasaulio, o socialiniai santykiai ir fizinis aktyvumas tampa vis mažiau svarbūs.

4. Prasta emocinė ir fizinė būklė: Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių. Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų. Jei pastebite, kad vaikas yra dažnai pavargęs, suirzęs ir neturi noro daryti dalykų, kurie anksčiau jam patiko, gali būti, kad ekranai daro neigiamą poveikį jo emocinei ir fizinei sveikatai.

5. Nedomina kitos veiklos ar interesai: Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas pradeda ignoruoti kitus interesus ir susitelkia tik į technologijas.

6. Poveikis miegui: Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais, nes mėlyna šviesa iš ekranų slopina melatonino - hormono, atsakingo už miego ciklus - gamybą. Jei vaikas ilgai žiūri į ekraną prieš miegą, jis gali sunkiai užmigti arba miegoti mažiau kokybiškai.

7. Neigiamas poveikis mokymosi rezultatams: Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose. Priklausomybė nuo technologijų gali sutrukdyti vaikui sutelkti dėmesį ir efektyviai mokytis, todėl labai svarbu stebėti, kaip ekrano laikas veikia jo akademinius pasiekimus.

8. Tęstinis naudojimas nepaisant neigiamų pasekmių: Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas praranda gebėjimą kontroliuoti savo įpročius ir dažnai pereina į neigiamą naudojimosi technologijomis ciklą.

Priklausomybės nuo kompiuterio priežastys ir padariniai

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:

• Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
• Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
• Socialinio santykio trūkumas: Internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.

Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:

• Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas. Taip pat gali išsivystyti karpalinio tunelio sindromas. Karpalinis tunelis - tai siauras plyšys, kuriame yra delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Jis susiaurėja dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių. Tada prasideda viduriniojo nervo spaudimas, o vėliau ir uždegimas, sutrikdoma nervo kraujo apytaka, sumažėja nervo laidumas. Sustingsta delnas, sumažėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga.
• Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
• Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio.

Daug ekspertų tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos gali turėti įtakos ir skyryboms. Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete.

Galima psichologinė žala dėl perteklinio socialinių tinklų naudojimo

Nors gali atrodyti, kad į paauglių prie ekranų praleidžiamą laiką galima žiūrėti atsainiai nei į mažų vaikų, vis dėlto derėtų atsižvelgti, kad paauglystėje perteklinis socialinis tinklų naudojimas gali kelti ne mažiau iššūkių jų sveikatai ir gyvensenai.

Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas gali sukelti miego sutrikimus, sunkiai atsitraukiant nuo telefono prieš naktį nusikelia užmigimo laikas. Jei kitą dieną reikia keltis į mokyklą, sumažėja miego laikas ir kokybė, todėl vaikas jaučiasi labiau pavargęs, išsiblaškęs, gali nukentėti ir emocinė savijauta. Bendrai tyrimai rodo, kad socialinių medijų naudojimas gali būti siejamas ir su padidėjusia depresiškumo, nerimo, vienišumo rizika. Socialinių medijų turinys dažnai pateikia nerealistiškus tobulų gyvenimų, kūnų ir santykių vaizdinius, kurie gali jaunuoliams sukelti savivertės klausimų, stiprinti nepasitenkinimo savo kūnu, gyvenimu ar kitomis sritimis, jausmus. Socialinės medijos gali būti gausios agresijos - šiais laikais patyčios taip pat yra persikėlusios į elektorinę erdvę; galima žalingo vaizdinio turinio, pvz., smurtinių vaidų, ekspozicija. Visi šie veiksniai taip pat gali neigiamai veikti psichiką.

Priklausomybė nuo telefono ir miegas

Atliekant įvairius tyrimus nustatyta, kad maždaug 50-90 proc. paauglių nepakankamai išsimiega. Paauglių miego neįmanoma tirti neatsižvelgiant į nenuginčijamą technologijų poveikį. Egzistuoja trys pagrindiniai mechanizmai, nusakantys, kaip su išmaniuoju įrenginiu praleistas laikas trikdo miegą. Pirmiausia, yra išderinamas režimas: kuo daugiau laiko praleidžiama spoksant į ekranus, tuo mažiau jo lieka kitai veiklai, ypač tokiai visiškai įtraukiančiai kaip miegas. Antra, vyksta psichologinė stimuliacija, nes be perstojo stebimas turinys, skatinantis socialinį interesą, dirginantis emocijas ar net sukeliantis agresiją. Ir trečia, ekranai šviečia, o šviesa turi budinantį poveikį.

Tokie elektroniniai įrenginiai kaip nešiojamieji kompiuteriai, telefonai arba kiti įtaisai su šviesos diodų arba skystakristaliais monitoriais skleidžia didelį kiekį dirbtinės melsvos šviesos.

Kai vakare žiūrime į ekranus, mūsų smegenys gauna klaidingą signalą, kad dar diena, ir sustabdo natūralų melatonino išsiskyrimą. Dėl to tampa sunkiau užmigti, sutrinka miego fazės, o bendra miego kokybė prastėja.

Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie naudoja išmaniuosius įrenginius lovoje, dažniau skundžiasi nemiga ir prasta miego kokybe. Jaunesni asmenys yra dar jautresni ekranų poveikiui. Vaikų ir paauglių smegenys intensyviai vystosi, o jų cirkadinis ritmas yra labiau pažeidžiamas išorinių veiksnių.

Mėlyna šviesa ir regėjimo problemos

Šiandien vis dažniau išgirstame terminą - kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Tai dar vadinama šio amžiaus profesine liga, kuri būdinga milijonams žmonių visame pasaulyje. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega - tai tik keletas jų.

Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas.

Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa. Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad šias laikais akių sveikata darbe yra per mažai vertinama. Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje, pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai - sutrikęs regėjimas - tai ateities darbuotojų sveikatos ligos.

Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame. Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka.

Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio?

Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse. Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti.

Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.

Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.

tags: #psichologine #zala #nuo #kompiuterio