Įvadas
Agresija - aktuali šių dienų problema, reiškiasi įvairiose formose ir daro neigiamą poveikį tiek individui, tiek visuomenei. Šiame straipsnyje nagrinėjama destruktyvi agresija, jos apraiškos, priežastys ir galimi sprendimo būdai.
Agresijos Apraiškos ir Formos
Agresija gali pasireikšti įvairiais būdais, tiek buityje, tiek viešoje erdvėje. Dažniausios formos yra įžeidžiantys žodžiai, fizinis priekabiavimas, patyčios, užgauliojimai, grasinimai, žeminanti kritika, žodinė agresija ir persekiojimas. Agresija gali būti nukreipta tiesiogiai į kitą asmenį arba net nesuvokiant, kad elgiamasi netinkamai.
Paauglių agresija pasireiškia tuo, kad bendramoksliai, o kartais ir mokytojai, vaikus užgaulioja, iš jų tyčiojasi, žemina, priekabiauja fiziškai. Tokiu būdu, jei niekas nekreipia dėmesio ir nesiima veiksmų, sparčiai plinta patyčių problema, kyla užsidarymo savyje, atsiskyrimo bei savižudybių grėsmė. Nereikėtų pamiršti paauglių, kurie gyvena probleminėse šeimose, kuomet tėvai agresyviai elgiasi su savo atžalomis. Vaikai gali tapti suaugusiųjų agresyvaus tarpusavio santykių aiškinimosi aukomis.
Agresijos Priežastys
Agresija nėra įgimta savybė, o tam tikrų jausmų ar poreikių trūkumo išraiška. Bandant išsiaiškinti agresyvaus elgesio priežastis, susikerta biologinės, psichologinės ir kultūrinės pakraipos atstovų nuomonės.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad agresyvus elgesys yra įgimtas, slypi pačioje žmogaus prigimtyje ir yra neišvengiamas. Tačiau daugybė tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rodo, jog vieni individai yra agresyvesni už kitus, ir dalis šių skirtumų nulemta genetiškai. Be to, dirginant tam tikras smegenų sritis, agresiją galima sukelti arba nuslopinti. Kai kurios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, hormono testosterono kiekis kraujyje, tiesiogiai susijęs su agresyvumo lygiu. Ypač pragaištingas yra alkoholio poveikis.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Agresyvų žmogaus elgesį gali lemti situaciniai veiksniai, pavyzdžiui, frustracija (kliūtys siekiant tikslo). Vienas iš svarbiausių agresyvų elgesį lemiančių psichologinių veiksnių yra išmokimas. Vaikas iš savo patirties gali būti įsitikinęs, kad agresyviai elgtis yra naudinga - kiti ima tavęs bijoti, tampi svarbus savo ir kitų akyse. Žiauraus ir agresyvaus elgesio gali išmokyti tėvai ir auklėtojai.
Vyresnio amžiaus jaunuoliai, patiriantys agresiją savo artimiausioje aplinkoje - iš šeimos narių, užsisklendžia savyje, tampa agresyvūs. Agresijos yra išmokstama, nesuvokiant, kad toks elgesys yra netinkamas. Bendraujant su bendraamžiais, agresyvus elgesys dažnai tampa lyderiavimo įrankiu. Taip vaikas dažniausiai nori paslėpti ar kompensuoti savo nepilnavertiškumą, silpnąsias puses, kompleksus arba klaidingai suvokia agresiją, kaip saviraiškos ir pranašumo demonstravimo būdą.
Paauglių agresyviam elgesiui įtakos turi ir šeima, bendraamžių ratas, mokykla, fiziniai pokyčiai ir nepatenkinti poreikiai. Jei vaikas namuose girdi, kaip tėtis, žiūrėdamas televizorių, visokiais žodžiais plūsta prieš tam tikrą socialinę grupę žmonių, lieja neapykantos žodžius, tokią žinutę apie elgesio modelius gauna ir vaikas. Viską, ką vaikai mato ar girdi namuose, vėliau perkelia į aplinką su bendraamžiais.
Agresijos Poveikis
Agresyvus elgesys kelia daug problemų tiek visuomenei, tiek patiems agresyviai besielgiantiems asmenims. Agresija - tai smurtas, žudymas, žiaurūs nusikaltimai. Vaikai ir paaugliai, patiriantys fizinę ir psichologinę agresiją, praranda pasitikėjimą savo aplinkos žmonėmis, atsiranda baimė, nenoras grįžti į namus.
Tie, prieš kuriuos yra nukreiptas agresyvus elgesys, renkasi du išlikimo variantus: būti nugalėtu ir pažemintu arba taip pat pasitelkti agresyvų elgesį ir apsiginti. Tačiau toks požiūris yra neteisingas, jog prieš agresiją reikia kovoti agresija.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
Kaip Pažaboti Agresijos Plitimą?
Svarbiausia su vaiku nuoširdžiai bendrauti, tuomet jis jausis mylimas, priimtas, suprastas ir neieškos autoritetų už šeimos ribų. Tėvai, atėję į Dainavos poliklinikos Jaunimo centrą, dažnai skundžiasi, kad jų vaikai yra tokie judrūs, jog, neturėdami kur realizuoti savo energijos, pradeda elgtis agresyviai, skriaudžia kitus vaikus, ypač silpnesnius už save.
Atkreipkime dėmesį: ko vaikas siekia tokiu savo elgesiu? Kuo agresyvus elgesys jam yra naudingas? Kokias savo silpnybes jis tuo kompensuoja? Galbūt taip paauglys trokšta atkreipti tėvų dėmesį, būti pastebėtas ir įvertintas? Tai išsiaiškinti galima nuolatos kalbantis su jaunuoliais, rodant tėvišką dėmesį. Dažnai reikia tiesiog išklausyti, parodyti savo vaikui, kad jis mums yra svarbus, o ne moralizuoti už blogą elgesį.
Svarbu, kad paauglys žinotų, kad jis gali gauti pagalbą: namuose, mokykloje ar Dainavos Jaunimo centre. Dainavos poliklinikos Jaunimo centre kasdien sulaukiame paauglių, jų tėvelių bei įvairių socialinių tarnybų atstovų, kurie kreipiasi dėl agresyvaus elgesio apraiškų: jaunuoliai patiria arba patys tampa agresijos dalyviais. Centre vyksta individualios konsultacijos, vedamos prevencinės paskaitos mokiniams, mokytojams, tėveliams.
Svarbu, kad visuomenė elgtųsi taip, kad bet koks agresyvus ar smurtinis elgesys nėra priimtinas. Tėvai ir likusi visuomenė turi rodyti pavyzdį, kaip vyksta nedestruktyvus bendravimas. Yra ir tokių paauglių, kurie jau turi problemų su agresyviu elgesiu. Kartais jie patys supranta, kad nesusitvarko su savo jausmais ar elgesiu. Jei matote, kad paauglys nesusitvarko su savo emocijomis ir kylančia agresija, tai ženklas, kad jiems reikia pagalbos. Dėl jos galima kreiptis į mokyklose dirbančius psichologus, psichikos sveikatos centrų specialistus. Esant paaugliui, kurio elgesys agresyvus, dažnai pagalbos reikia ne tik jam, bet ir visai šeimai.
Psichologinis Smurtas Darbe
Psichologinis smurtas darbe pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, daugiausia tai priekabiavimas bei smurtas.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
Mokslinėje literatūroje mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbe, kurį dažniausiai taiko grupė vienam asmeniui, siekdama pažeminti, išstumti iš organizacijos. Taikomą psichologinį smurtą sunkiau atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas tiesiogiai ir netiesiogiai. Šiuo laikmečiu smurtaujama taip pat panaudojant informacines technologijas (elektroninius laiškus), mobilius telefonus (SMS žinutės, skambučiai atostogų metu, ne darbo metu ir pan.), įmonės vidinį intranetą, visuomenės informavimo ar bendravimo platformas darbo ir nedarbo metu.
Darbdavys privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
Viena efektyviausių smurto darbe valdymo priemonių - problemos paviešinimas darbo kolektyve. Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, darbuotojų atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Asmenims patyrusiems horizontalų smurtą - smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai - būtina kreiptis į tiesioginį vadovą. Asmenims patyrusiems vertikalų smurtą - smurtauja tiesioginis vadovas - būtina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą.
Savižudybės Grėsmė
Savižudybės įvyksta visose šalyse, bet skirtumai tarp šalių yra labai dideli. Savižudybės rizika didesnė vyrams. Savižudybės grėsmė pasireiškia ir kalba, ir elgesiu. Staiga pasikeičia: nebesirūpina anksčiau jį dominusiais dalykais, apsileidžia; atrodo viskam abejingas, grąžina skolas, dovanas, perdėtai domisi mirties ir savižudybės temomis (rašo apie tai, piešia ir pan.).
Parodyti nuoširdų susirūpinimą. Ketinantis nusižudyti žmogus jaučiasi labia vienišas ir izoliuotas. Gali būti, kad jis ne iš karto patikės, jog nuoširdžiai juo rūpinatės. Pasistenkite jam tai įrodyti. Jai jaučiate savižudybės grėsmę, galite tiesiai paklausti: “ar būna, kad net gyvėnti nesinori?”. Jei žmogus atsako “taip”, išsiaiškinkite, ar jis konkrečiai planuoja, kada ir kaip tai padarys. Kuo aiškesnis planas ir kuo pavojingesnius metodus žmogus nusprendė pasirinkti, tuo didesnė savižudybės grėsmė.
Skatinti kalbėti ir reikšti jausmus. Būkite pasirengę išgirsti ir priimti pačius juodžiausius emocinius išgyvenimus. Nekritikuokite, nesiginčykite, venkite “protingų kalbų”. Būtina apie tai pranešti kam nors iš suaugusiųjų (tėvams, auklėtojams, mokytojams, globėjams ir pan.). Nežadėkite, kad niekam nepranešite apie jo ketinimus. Vien nuoširdžios draugiškos pagalbos gali neužtekti. Padrąsinkite žmogų, kad jis kreiptųsi į specialistą - psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą.
Kopriklausomybė
Kopriklausomybė yra išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus ir mintis, kuriam būdinga atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Kopriklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru - taip artimieji tampa kopriklausomi (netiesiogiai priklausomi).
Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.
tags: #destruktyvi #agresija #kas #tai