Įvadas
Priklausomybės - tai opus klausimas, paliečiantis įvairias visuomenės grupes, ypač vaikus ir paauglius. Dažnai, kalbant apie vaikų priklausomybes, pirmiausia pagalvojama apie alkoholį, tabaką ar narkotines medžiagas. Tačiau priklausomybių spektras yra daug platesnis, apimantis priklausomybę nuo interneto, lošimų, sporto, maisto, kofeino, apsipirkimo ir kitų veiklų. Elgesio priklausomybės, palyginti naujas reiškinys, tampa vis aktualesnis, ypač tarp jaunimo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai pripažino elgesio priklausomybes kaip atskirą priklausomybių rūšį naujoje klasifikacijoje, pabrėždama šios problemos svarbą.
Priklausomybės Apibrėžimas ir Ypatumai
Priklausomybė apibūdinama kaip lėtinis sutrikimas, kuriam būdingas nesugebėjimas kontroliuoti savo elgesio vartojant tam tikras medžiagas ar užsiimant tam tikra veikla. Dažniausiai pasireiškia fizinė priklausomybė, kai organizmas reikalauja tam tikros medžiagos ar proceso. Būdingas slenksčio didėjimas, kai reikia vis didesnio medžiagos kiekio, kad būtų pasiektas ankstesnis efektas ar pojūtis. Be fizinės priklausomybės, egzistuoja ir psichologinė priklausomybė, apimanti tam tikrus ritualus, emocijas, kurią įveikti ir atpažinti yra sunkiau.
Sergančio priklausomybe asmens elgesio pokyčiai ne visada pastebimi iš karto. Negatyvios pasekmės dažniausiai atsispindi mokykloje, šeimoje, bendraujant su draugais ar užsiimant kasdiene veikla.
Dažniausios Vaikų Priklausomybės
Vaikų priklausomybių rūšys yra įvairios ir sunkiau pastebimos, tačiau jos gali turėti neigiamų padarinių asmenybės raidai ir šeimos gerovei.
Informacinės Technologijos
Šiais laikais vaikai ir paaugliai nuolat naudojasi telefonais ir kompiuteriais. Tyrimai rodo, kad vaikai praleidžia daugiau laiko internete nei žiūrėdami televizorių. Dauguma vaikų teigia, kad naudoja telefoną ar planšetinį kompiuterį naršymui internete. Priklausomybės nuo interneto paplitimas skirtingose šalyse skiriasi: Anglijoje ji sudaro apie 10 proc., Šveicarijoje - 17 proc., Korėjoje - 31 proc. Deja, duomenų apie priklausomybės nuo interneto paplitimą Lietuvoje neturima.
Taip pat skaitykite: Milošo palikimas Lietuvoje
Priklausomybė nuo interneto - tai perteklinis interneto naudojimas žaidimams ar kitai veiklai (pvz., naršymas socialiniuose tinkluose), kai sutrikdoma kasdienė veikla, nes ši veikla užima didžiąją dalį dienos. Vaikų priklausomybė nuo interneto retai apima azartinius žaidimus.
Psichologas-psichoterapeutas prof. dr. Mindaugas Jasulaitis, organizuojantis seminarus tėvams „Vaikystė be ekranų“, aiškina, kad šiandienos vaikai ir paaugliai yra gimę skaitmeninių prietaisų apsuptyje, todėl kompiuteriniai žaidimai gali juos pažeisti labiausiai. Jis įspėja, kad skaitmeninė priklausomybė gali turėti didelį poveikį besivystančioms smegenims, ypač prefrontalinei smegenų žievei, atsakingai už impulsų kontrolę ir ilgalaikių tikslų siekimą. Vaikams iki dvejų metų išvis nereikėtų naudotis ekranais, nebent tai būtų pokalbiai su artimaisiais. Pokyčiai smegenyse gali turėti įtakos kognityvinei funkcijai, dėmesio ir kalbos apdorojimui, kalbos raidai, dėmesio ir aktyvumo sutrikimui. Vėliau tai gali turėti įtakos ir akademiniams rezultatams.
Signalai, kurie galėtų įspėti apie pradėjusią formuotis priklausomybę nuo skaitmeninių prietaisų, yra susijaudinimas, dirglumas, irzlumas, kai negali pasinaudoti skaitmeniniais įrenginiais, sunku ištverti nuobodulį, taip pat susidomėjimo kita veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, praradimas. Dar vienas simptomas - apgaudinėjimas ir melas. Radikalesni požymiai, kai priklausomybė jau pažengusi, - asmens higienos nepaisymas: vaikai gali rečiau valytis dantis, praustis, vengti persirengti.
Tyrimais įrodytas svarbus tėvų vaidmuo. Tėvai gali sekti tiek laiką, kurį vaikai praleidžia naudodamiesi internetu, tiek interneto turinį. Visa tai padeda ugdyti savireguliacijos įgūdžius paauglystėje. Įrodyta, kad priklausomybė nuo telefono ar planšetinio kompiuterio gali sukelti tiek miego sutrikimus, tiek nemigą.
Aleksitimija - tai emocijų atpažinimo sunkumai, emocijų išraiškos simboliais (žodžiais) sunkumai bei kognityviniam asmenybės stiliui būdinga orientacija į aplinkos veiksnius (ignoruojami vidiniai išgyvenimai ir patirtis). Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, dažniau būna intravertai, nemoka valdytis esant stresinėms situacijoms, juos apima pyktis ir nerimas. Pastebėtas glaudus priklausomybės nuo interneto ir aleksitimijos pasireiškimo ryšys, ypač tada, kai priklausomybė išsivysto jauno amžiaus pacientams.
Taip pat skaitykite: Supraskite savigarbos svarbą
Simptomai, kurie rodo vaikų priklausomybę nuo interneto, yra:
- Miego laikas, aukojamas internetui.
- Nesugebėjimas sekti laiko, praleisto naršant internete.
- Prislėgta nuotaika, dirglumas ir pyktis, kai naudojimasis internetu yra ribojamas ar draudžiamas.
- Neatliekami namų darbai.
- Pasirenkama laiką praleisti naršant internete, o ne bendraujant su šeima, draugais.
- Vengiama naujų pažinčių.
- Nesidomima kita veikla.
- Greitai supykstama, nemokama valdyti emocijų.
Kontroliuoti vaikus nėra paprasta, tai reikalauja nuoseklių veiksmų. Sunkesniais atvejais rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichikos specialistus. Specifinių ir itin veiksmingų procedūrų, psichoterapinių technikų ar medikamentų, galinčių išspręsti šią problemą, nėra. Galima gydyti tik simptomus. Pasaulyje problema, kylanti dėl kompiuterinių žaidimų, yra lygiagreti probleminiam interneto naudojimui. Šis neseniai įgavęs priklausomybę žymintį trumpinį PIN. Interneto naudojimas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo, tačiau tam tikrai daliai žmonių jis tampa probleminis ir trikdo tiek fizinį, tiek socialinį funkcionavimą.
Alkoholis ir Tabakas
Priklausomybė nuo alkoholio ir tabako yra viena dažniausių priklausomybių rūšių. Gali būti vartojamos tiek legalios, tiek nelegalios medžiagos (pvz., marihuana). Pastebėta, kad tie vaikai ar paaugliai, kurie rūko cigaretes arba vartoja alkoholį, yra labiau linkę vartoti ir marihuaną. Kuo anksčiau pradedama vartoti šias medžiagas, tuo anksčiau pastebimos ir sveikatos problemos, be to, dažniau susiduriama su gyvybei pavojingomis situacijomis.
Užkietėję rūkaliai dažniausiai pradeda rūkyti paauglystėje arba jaunystėje (90 proc. - nuo 18 metų, 99 proc. - iki 26 metų). Kuo anksčiau pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys priklausomybė, kurią įveikti bus sunkiau. Lietuvoje apie 30 proc. jaunimo (15-24 metų) rūko cigaretes, 21 proc. - elektronines cigaretes. 8 proc. pradėjo rūkyti būdami jaunesni nei 15 metų. Rūkymas pažeidžia kvėpavimo takus, dantenas, širdį. Tuo tarpu alkoholio vartojimas lemia dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties praradimą, dažnesnę linkstama į suicidą (ypač paauglės mergaitės). Pastebėta, kad kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad suaugus išsivystys priklausomybė. 2007 metų tyrimo duomenimis, maždaug 90 proc. Europos mokinių yra gėrę alkoholio. 82 proc. apklaustų mokinių vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, 61 proc. - per pastarąsias 30 dienų. Skirtingose šalyse alkoholio vartojimo dažnis skiriasi. Pavyzdžiui, 80 proc. Austrijos ir Danijos, 31 proc. Islandijos ir 35 proc. Armėnijos mokinių teigė, kad gėrė alkoholio per pastarąsias 30 dienų. Beveik visose šalyse alkoholio daugiau išgeria berniukai negu mergaitės. Tiesa, Islandijoje mergaitės alkoholio išgeria daugiau negu berniukai.
Labiau linkę vartoti alkoholį yra tie vaikai, kuriems trūksta tėvų dėmesio, bendravimo, kurių šeimose stebimi dažni konfliktai, per griežta disciplina, šeimoje ar giminėje yra buvę priklausomybės atvejų.
Taip pat skaitykite: Kalbos svarba asmenybei
Viena pavojingiausių situacijų - apsinuodijimas alkoholiu. Tai gyvybei grėsminga būklė, kai per trumpą laiko tarpą suvartojamas didelis kiekis alkoholio. Alkoholis užslopina gyvybines funkcijas, todėl išsivysto koma, galima užspringti, slopinamas kvėpavimas, širdies veikla, o kartais ištinka net mirtis. Apsinuodijusius alkoholiu vaikus gydytojas turi nedelsdamas apžiūrėti ir suteikti pagalbą.
Priklausomybė nuo Maisto
Tai naujai apibrėžta priklausomybių rūšis. Deja, tyrimų, nagrinėjusių vaikų priklausomybes nuo maisto, yra labai mažai. Manoma, kad vaikams ši priklausomybė yra pavojingesnė dėl dar vykstančios biologinės ir psichologinės jų raidos. Priklausomybė nuo maisto (pvz., saldainių, kepinių, saldintų gėrimų) būdingesnė mažesniems vaikams. Tėvų maisto ribojimas vaikams ir griežta priežiūra vertinama nevienareikšmiškai. Kelete tyrimų įrodyta, kad vaikams, kurių tėvai riboja maistą, yra didesnė nutukimo tikimybė. Kituose tyrimuose šis ryšys nenustatytas. Dar viename tyrime stebėtas teigiamas poveikis nutukimo išsivystymui ateityje, bet tyrime buvo tiriami tik vaikai iki 3 metų. Vaikų, nuolat jaučiančių spaudimą valgyti, kūno masės indeksas ateityje dažniausiai neviršija normos. Deja, išsivysčiusiose šalyse 23,8 proc. berniukų ir 22,6 proc. mergaičių turi antsvorio ar yra nutukę. Pastebėta, kad vaikų, kurie turi priklausomybę nuo maisto, tėvai dažnai irgi serga šia priklausomybe, todėl manoma, kad visi valgymo įpročiai formuojami šeimoje.
Lošimas
Lošimas tarp vaikų yra retesnis, tačiau paauglystėje ši priklausomybė gali pasitaikyti. Tikslus jos dažnis nėra žinomas, nes daugiausiai tyrimų yra atlikta su suaugusiaisiais. Nustatyta, kad šia priklausomybe gali sirgti 0,2-2 proc. Daugelyje tyrimų įrodyta, kad galimos priežastys glūdi dar vaikystėje. 1 iš 8 vaikų vaikystėje patiria netinkamą elgesį. Tiriant suaugusiuosius, pastebėta, kad net 57 proc. yra patyrę emocinę, 41 proc. - psichologinę, 24 proc. - seksualinę traumą, ir net 92 proc. tai išgyveno vaikystėje. Pastebėta, kad kuo anksčiau berniukai susiduria su lošimu, tuo didesnė priklausomybės išsivystymo tikimybė. 70-85 proc. paauglių dalyvauja lošimuose, 50-70 proc. nurodo lošę per pastaruosius 12 mėnesių.
Psichologinė priklausomybė lošimams - daugeliui žinoma problema. Neretai siekiantys su ja susidoroti įninka į dar vieną manija tapusį pomėgį - priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Tai tampa kaip perėjimas gydantis nuo lošimų. Pasak psichologo, sąsaja tarp žaidimų ir lošimų bei dėl to kylančios psichologinės problemos yra labai panašios. Abi jos siejamos su priklausomybe, kai nuolat apie tai galvojame. Šiandien vis labiau plinta priklausomybė nuo interneto ir internetinių lošimų, kompiuterinių žaidimų.
Dažnai tai - jaunimo problema, nes jie gerokai jautriau reaguoja, kad yra atitolę nuo naujovių. Išgirdę, kad jei yra nemadingai apsirengę ar jų telefono modelis jau pasenęs, reaguos skaudžiai, priešingai nei suaugusysis, kuris dažnai nesuks galvos dėl tokio komentaro, vargu ar dėl to susinervins. Trylikos ar keturiolikos metų jaunuoliui tai gali būti postūmis menkai save vertinti.
Kaip Atpažinti, Kad Vaikas Vartoja Narkotikus?
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus psichologės Anastasijos Kaminskienės teigimu, vienas iš ženklų ir rizikos faktorių - draugų rato pasikeitimas, apskritai scenarijus, kuriame tėvai nepažįsta vaiko draugų, nesidomi, su kuo ir kaip jis leidžia laiką. Absoliučioje daugumoje atvejų jaunuoliai dalinasi, kad pirmą kartą vartojo alkoholį arba narkotikus draugų kompanijoje, kurioje neretai buvo vyresni draugai. Medžiagų vartojimas neretai jaunimo yra siejamas su tam tikru gyvenimo stiliumi, kitaip tariant, tai yra tam tikros grupės gyvenimo bei kultūros dalis. Su rizikingo elgesio pradžia taip pat siejamas vaiko susidomėjimo praradimas domėtis anksčiau jam patikusiomis veiklomis.
Psichologė ragina atkreipti dėmesį, jei vaikas ima vengti bendravimo su tėvais, ne taip noriai įsitraukia į bendras šeimos veiklas, dažniau renkasi būti vienas. Bendras pažymių arba mokyklos lankomumo suprastėjimas taip pat gali būti ženklas, kad vaikas gali vartoti psichotropines medžiagas. Ženklai, kurie gali būti pastebėti netrukus po vartojimo - emocinis nestabilumas, sunkumai artikuliuojant arba perdėtas kalbumas, apetito pasikeitimai, burnos sausumas, paraudimai aplink akis arba nosies srityje, nenatūraliai išsiplėtę arba susitraukę vyzdžiai, prakaitavimas.
Kilus įtarimams dėl paauglio PAM (psichoaktyviųjų medžiagų) vartojimo, tai galima greitai patikrinti Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kur nemokamai atliekamas narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testas. Šis testas iš karto parodo, ar buvo vartojami kurie nors iš populiariausių narkotikų, o narkotinių medžiagų likučius organizme dar galima aptikti po 2-4 dienų. Tačiau A. Kaminskienė pabrėžia: norint pastebėti pirmuosius PAM vartojimo požymius, svarbu geras kontaktas su vaiku, domėjimasis jo aplinka, pasiekimais, tiesioginis kontaktas su mokykla ir mokytojais - juk vaikas ten praleidžia didžiąją dienos dalį. O įtarimams pasitvirtinus, svarbiausia žinutė tėvams yra ta, kad vaikas susiduria su tam tikrais sunkumais gyvenime ir jam yra būtina pagalba.
Priklausomybė ar Tik Rizikingas Vartojimas?
Tačiau specialistai rekomenduoja neskubėti diagnozuoti vaikui priklausomybės sindromo. Terminas „priklausomybė“ šiuo metu dažnai naudojamas nepagrįstai. Skiriami įvairūs vartojimo lygiai - rizikingas vartojimas, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas. Visi šie lygiai turi savo kriterijus, kuriais vadovaujasi gydytojai psichiatrai nustatydami diagnozę.
Specialistės teigimu, priklausomybė - lėtinė liga, kurią lemia trys rūšys veiksnių - biologiniai, psichologiniai ir socialiniai. Manoma, kad berniukai yra didesnėje rizikos grupėje. Kaip rizikos veiksniai taip pat išskiriami temperamento bruožai, žinios ir nuostatos apie vartojimą, medžiagų prieinamumas bei daugelis kitų. Priklausomybė ir žalingas vartojimas atsiranda tada, kai apsauginiai veiksniai negali „atsverti“ rizikos veiksnių. Tačiau dažniausiai nėra vienos įjunkimo į alkoholį bei kitas svaiginimosi medžiagas priežasties, o žalingą vartojimą ar priklausomybę nulemia sudėtinga daugelio veiksnių kombinacija.
Pavojingiausios - Naujos ir Dar Neištyrtos Medžiagos
Anot A. Kaminskienės, alkoholis ir tabakas vis dar išlieka plačiausiai vartojamomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, todėl vertinama, kad šių medžiagų vartojimas sukelia daugiausia žalos žmogui ir visuomenei. Vartodamas tam tikrą dalyką vaikas dažniausiai nežino, ką vartoja ir kaip tai gali jį paveikti.
Nors alkoholis yra prieinamiausia svaiginimosi medžiaga, tačiau pastaruoju metu jaunimo tarpe auga nelegalių PAM - ypač kanabinoidų ir stimuliantų, taip pat ir sintetinių, vartojimas. Didžiausias šių medžiagų keliamas pavojus tas, kad jos dar mažai žinomos ir neištirtas jų trumpalaikis poveikis bei ilgalaikė žala sveikatai. Be to, medžiagų koncentracija, pavyzdžiui, „ekstazio“ tabletėje dažnai pasitaiko ypač didelė. Vartodamas tam tikrą dalyką vaikas dažniausiai nežino, ką vartoja ir kaip tai gali jį paveikti. Nelegalių PAM pasiekiamumą šiuo metu gerina socialinė žiniasklaida ir internetinės platformos, kur galima anonimiškai įsigyti įvairių psichoaktyviųjų medžiagų.
Priklausomybių Prevencijos Strategijos
Priklausomybių prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias strategijas ir priemones, skirtas mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir kitas priklausomybes visuomenėje. Lietuvoje šią sritį koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), kuris kartu su kitomis institucijomis įgyvendina nacionalinius susitarimus ir programas.
Nacionalinė Darbotvarkė ir Prioritetai
Svarbiausias kuruojamos srities dokumentas - Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės klausimais iki 2035 m., patvirtinta Seimo nutarimu. Šio dokumento įgyvendinimą koordinuoja NTAKD, kuris kartu su 15 atsakingų institucijų siekia šių tikslų:
- Dvigubai mažesnio suvartojamo alkoholio kiekio, tenkančio gyventojams (amžius - 15+).
- Dvigubai mažiau rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį 15-64 m. gyventojų dalies.
- Išlaikyto dvigubai mažesnio nei ES šalyse narkotikų vartojimo paplitimo tarp 15-64 m. gyventojų.
Departamento 2025 m. veiklos prioritetai: psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimo mažinimo politikos įgyvendinimo tęstinumas, psichoaktyviųjų medžiagų paklausos ir pasiūlos mažinimas. NTAKD siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, įgyvendinant įrodymais grįstas prevencijos priemones, veiksmingai mažinančias PAM vartojimą.
ES Parama ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
NTAKD vykdo Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA) nacionalinio koordinatoriaus funkcijas Lietuvoje. EUDA siekia efektyviau spręsti sudėtingą ir sparčiai besikeičiantį narkotikų reiškinį.
Tyrimai ir Duomenų Analizė
Siekdama įvertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus, NTAKD nuolat vykdo tyrimus. 2021 m. atliktas tyrimas „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje“ parodė, kad bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 14,1 proc. 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų (ES vidurkis - 28,9 proc.), o 4,5 proc. vartojo per paskutinius 12 mėn. (ES vidurkis - 8,3 proc.).
Taip pat atliekamas Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD), kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 1995 metų, o nuo 2024 metų tyrimo įgyvendinimą organizuoja NTAKD.
Islandijos Prevencijos Modelis „Planet Youth“
Vilniaus miesto savivaldybė taiko Islandijos prevencijos modelį „Planet Youth“, kuris pasižymi gerąja praktika ir veiksmingumu. Taip pat patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei platinimo prevencijos 2024-2028 m. strategija, kurios įgyvendinimui numatyta apie 78 mln. savivaldybės, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.
Gyvenimo Įgūdžių Programa
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kuruojama „Gyvenimo įgūdžių programa“ prisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos, ugdant bendrosiose programose numatytas kompetencijas.
Priklausomybių Ligos Gydymas ir Reabilitacija
Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose teikiamos paslaugos vaikams ir paaugliams, vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų prevencija ir psichikos sveikatos stiprinimas. Lietuvos kalėjimuose įgyvendinamos programos ir priemonės, skirtos priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims.
Psichosocialinės reabilitacijos programa vykdoma Vilniaus, Pravieniškių 2-ame, Marijampolės kalėjimuose. Nuteistasis gali būti perkeliamas į „Reabilitacijos centrą“, kai atitinka nustatytas sąlygas: diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, išreikštas noras dalyvauti programoje, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko ne mažiau kaip 9 mėnesiai ir kt.
Visuomenės Informavimas ir Švietimas
Svarbu užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas ir kitos visuomenės informacijos sklaidos priemonės skleistų socialinę ir šviečiamąją informaciją priklausomybių prevencijos tema, atitinkančią prevencinių programų turinį.
Baudžiamoji Politika ir Žalos Mažinimas
Lietuvoje vis dar dažnas mąstymas, kad bausmėmis grįstas požiūris gali išspręsti narkopolitikos problemas. Tačiau realybė kitokia - kriminalizavimas ypač smarkiai kenkia jauniems žmonėms, nesuteikia pakankamai resursų gydymui, o žalos mažinimą paliekame antrame plane. Jungtinės Tautos ir kitos institucijos rekomenduoja rinktis įrodymais paremtus, į sveikatą orientuotus sprendimus, užtikrinant žmogaus teises.
Tarptautinio projekto „Boost Local Advocacy“ tikslas - keisti visuomenės požiūrį į narkotikų politiką, renkant duomenis apie jaunimo požiūrį, apklausus ekspertus interviu metu bei organizuojant diskusiją dialogui įžiebti. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunų žmonių narkotikų vartojimą pirmiausia mato kaip visuomenės sveikatos, o ne baudžiamosios teisės problemą. Visoje apklausoje šiuo klausimu jaunimo pozicija buvo labiausiai vieninga, pavyzdžiui, net 76 % apklaustųjų sutiko, jog valstybė turėtų daugiau investuoti į prevenciją.
Dekriminalizacijos klausimu nuomonės išsiskyrė šiek tiek daugiau. Daugiau nei pusė respondentų (52 %) palaiko nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimą, tačiau didesnis požiūrių skirtumas matomas tarp jaunesnių (18-19 m.) dalyvių. Nemaža dalis sutinka, kad tokia politika padėtų mažinti stigmą ir skatintų ieškoti pagalbos, tačiau nėra vieningos nuomonės, ar tai iš tiesų sumažintų vartojimą.
Net 66 % nepritaria griežtoms bausmėms kaip priemonei mažinti narkotikų vartojimą. Tai patvirtina, kad vis daugiau jaunų žmonių atsigręžia į humaniškus, žalos mažinimu ir visuomenės sveikata grįstus metodus.
Tyrimas atskleidė, kad informuotumas vis dar yra prastas. Daugelis apklaustųjų pripažino, kad jų žinios apie narkotikų įstatymus yra ribotos, o apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas (NPS) vidutinis žinių įvertis siekia vos 2,1 balo iš 10. Be to, 76 % mano, kad jų nuomonė neturi įtakos politiniams sprendimams, kas rodo žemą pilietinį įgalinimą ir nusivylimą sistema.
Ekspertų nuomone, dekriminalizavimas turėtų būti įgyvendinamas kaip žmogaus teisėmis ir visuomenės sveikata grįsta strategija, tačiau tam būtina politinė drąsa ir stipri paslaugų infrastruktūra. Didžiausia kliūtis - politikų baimė imtis nepopuliarių sprendimų, ypač jautrių rinkėjams. Ekspertai pabrėžia, kad be prieinamos pagalbos sistemos dekriminalizavimas gali neduoti laukiamų rezultatų ar net pabloginti situaciją, todėl būtina derinti jį su švietimu, žalos mažinimo paslaugomis ir bendruomeninėmis iniciatyvomis.
Žalos Mažinimo Strategijos
Šiuolaikinėje priklausomybių supratimo ir gydymo praktikoje glaudžiai susipina dvi reikšmingos kryptys - orientacija į abstinenciją ir žalos mažinimu paremta filosofija. Nors abstinencija labai ilgai buvo laikoma pagrindiniu priklausomybių gydymo tikslu, XX a. pabaigoje, reaguojant į ŽIV/AIDS krizę, opioidų perdozavimo bangas ir didėjančius sveikatos netolygumus tarp socialiai pažeidžiamų grupių, išryškėjo žalos mažinimo strategijos. Šis požiūris, pripažįstantis priklausomybę kaip sudėtingą biopsichosocialinį reiškinį, siekia ne tiek visiškai nutraukti medžiagos vartojimą, kiek sumažinti jo keliamą žalą žmogui ir visuomenei, kartu užtikrinant prieinamą, etišką ir kontekstui jautrią pagalbą. Žalos mažinimo paradigmos svarba ypač išryškėja kalbant apie elgesio priklausomybes: tokias kaip lošimo sutrikimas, interneto ar išmaniųjų technologijų naudojimo problemos, kompulsyvus pirkimas ar net maisto vartojimo kontrolės sunkumai. Žalos mažinimo taikymas elgesio priklausomybių valdyme skatina ne patologizuoti žmogaus poreikių, bet kurti aplinką, kurioje jis gali kontroliuoti, reguliuoti ir reflektuoti savo elgesį, neprarasdamas orumo ar prieigos prie pagalbos. Tai svarbi alternatyva ir abstinencijos siekiančių gydymo programų praplėtimas, ypač tiems žmonėms, kuriems visiškas susilaikymas nėra iškart įmanomas arba nebūtinai būtinas kaip pirmasis žingsnis pagalbos kelyje.
tags: #kuo #svarbi #priklausomybiu #prevencija #musu #visuomenei