Dauguma žmonių mano, kad dantų problemos kyla tik dėl nepakankamos burnos higienos, netinkamos mitybos ar žalingų įpročių. Tačiau emocinė sveikata ir psichologinė būsena taip pat daro didelę įtaką dantų sveikatai. Nuolatinis stresas ir įtampa, ilgai užsitęsusi depresija, netgi vienatvės jausmas spartina tam tikrų dantenų ligų vystymąsi. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip stresas veikia dantis, kokios problemos gali kilti ir kaip apsaugoti savo burnos sveikatą.
Streso Poveikis Organizmui ir Dantims
Emocijos veikia visą žmogaus organizmą - nuo hormonų pusiausvyros iki fizinių refleksų. Patiriant stresą ar nerimą, organizmas pradeda gaminti didesnį hormono kortizolio kiekį. Patekus į stresinę situaciją, kortizolis slopina organizmo funkcijas, trukdančias gynybos funkcijai, pavyzdžiui, virškinimą ir imuninę sistemą. Jei stresas organizme tik trumpalaikis, padidėjusi kortizolio koncentracija paveiks tik trumpalaikiais negalavimais, tačiau nuolatinis stresas ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti rimtas ligas.
Sveiki dantys ir dantenos labai priklauso nuo psichologinės žmogaus būsenos. Remiantis Z. Gungormus, bruksistams būdinga ir didesnė katecholaminų (adrenalino, noradrenalino, dopamino), sintetinamų antinksčių šerdyje ir postganglinėse nervinėse skaidulose, koncentracija. Šie hormonai taip pat aktyvina raumenų motorinę funkciją.
Dažniausios Dantų Problemos, Susijusios su Stresu
Tikrai labai didelei daliai žmonių stresas ir emocinė įtampa pasireiškia nesąmoningu dantų griežimu (bruksizmu), dantenų ligomis, burnos sausumu ir kitomis problemomis.
Bruksizmas (Dantų Griežimas)
Viena iš labiausiai paplitusių streso pasekmių yra bruksizmas - nesąmoningas dantų griežimas arba per stiprus jų sukandimas, susijęs su stipriais žandikaulių judesiais, dažniausiai pasireiškiantis miego metu. Naktį žmonės bando atsikratyti prabėgusios dienos streso, „sumaldami“ jį dantimis.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Bruksizmas - tai beprasmiai kramtymo judesiai, kuriuos sukelia staigūs kramtomųjų raumenų susitraukimai ir stiprus žandikaulio suspaudimas. Tada viršutinė ir apatinė dantų eilės trinasi viena į kitą.
Studijos rodo, kad naktį dantimis griežia iki 85% suaugusių žmonių. Nuo dantų griežimo sukeltų pasekmių kenčia kas trečias pilnametis. Kad turi bėdų dėl dantų griežimo, patys pripažįsta 5-20% apklaustųjų.
Bruksizmo priežastys:
Reikia pasakyti, kad bruksizmas yra vienas tų reiškinių, kurio mokslas nėra iki galo išaiškinęs ir nėra žinomos tikslios jo priežastys. Tačiau manoma, kad jį lemia fizinių, psichologinių ir genetinių veiksnių derinys. Įprastai dantys sukandami tik kramtant ir ryjant.
- Psichologiniai faktoriai: stresas, nervinė įtampa, baimės, patirtos emocinės traumos, įvairios depresijos formos.
- Miego sutrikimai: knarkimas, obstrukcinė miego apnėja (kvėpavimo pauzės miego metu), kalbėjimas miegant, miego paralyžius, isteriškas, agresyvus elgesys miegant, haliucinacijos (pasireiškiančios esant pusiau sąmoningos būklės tarp miego ir prabudimų).
- Asmenybės tipas: hiperaktyvūs, agresyvūs, labai jautrūs, skrupulingi žmonės.
- Vaistų ir kitų produktų vartojimas: dantų griežimas gali būti nedažnas kai kurių vaistų, tokių kaip antidepresantai, šalutinis poveikis.
- Šeimos istorija.
- Kiti sutrikimai.
- Netaisyklingas sąkandis, kuris susiformuoja netaisyklingai išdygus dantims, esant netaisyklingai dantų formai, per aukštoms ar per žemoms plomboms, vainikėliams, tiltiniams protezams. Tokiu atveju žmogus nevalingai stengiasi sustatyti dantis į taisyklingesnę, patogią padėtį.
- Žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodas. Tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis bruksizmą vaikams. Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo, dantų griežimas yra fiziologinis procesas. Dažniausiai jis pasireiškia, kai išauga pirmieji pieniniai dantukai arba kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, t. y. apie penktus septintus gyvenimo metus.
- Kitos priežastys: nepilnavertė mityba, B grupės vitaminų, kalcio, magnio trūkumas, endokrininės ir nervų sistemos ligos, genetinio polinkio. Bruksizmą gali išprovokuoti netinkamai suformuotos plombos, nekokybiški dantų vainikėliai.
Bruksizmo pasekmės:
Kenčiant nuo bruksizmo, nukenčia ne tik estetinė, bet ir funkcinė dantų funkcija - nudyla kandamieji kraštai, nugriežtas emalis tampa neatsparus rūgščių ir aplinkos poveikiui, tad gali pradėti kamuoti kariesas bei dantų jautrumas.
- Pirmiausia nudyla dantys, nuskyla plombos.
- Dėl ilgalaikio bruksizmo nudyla, įskyla ar lūžta dantų protezai. Ilgainiui dantyse prie dantenų susiformuoja pleištiniai defektai, kurie yra labai jautrūs braukiant nagu bei šalčiui.
- Netaisyklingą padėtį turintys dantys gali išsijudinti ir ilgainiui iškristi.
- Gali atsirasti apatinio žandikaulio sąnario skausmas, sukandimo žymės skruosto gleivinėje, padidėti dantų paslankumas.
- Ryte žmogus pabunda su skaudamu žandikauliu, galvos skausmu.
- Bruksizmas daug pavojingesnis už dantų kariesą, nes paliečia visus dantis iš karto.
Pacientai dažniausiai patys nepastebi bruksizmo. Tai jiems pasako sutuoktinis, miegantis šalia ir nuolat klausantis jų naktinio griežimo. Bruksizmas gali būti ir begarsis, kuomet žmogus yra linkęs tiesiog labai stipriai sukąsti dantis.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Bruksizmo gydymas:
Svarbiausia, kad šis sutrikimas būtų laiku diagnozuotas. Labai didelė dalis bruksizmo atvejų pastebimi ir gydomi pavėluotai, kai būtina atlikti didelius protezavimo darbus ar net išrauti dantis.
- Paprastai silpnas dantų griežimas nėra gydomas. Dauguma vaikų bruksizmą naktimis išauga, o suaugusieji taip stipriai dantų nesukanda, kad būtų reikalingas specialus gydymas.
- Dažniausiai prišlifuojamos per aukštos plombos, koreguojamas sąkandis. Prieš miegą nepatartina vartoti aštraus maisto, kofeino. Atpalaiduojančiai veikia šilta vonia, raminanti žolelių arbata, atpalaiduojantys pratimai.
- Skiriama vitaminų terapija, kad sumažėtų mėšlungiškas kramtymo raumenų aktyvumas miego metu.
- Patariama nudilusias emalio vietas dengti silantais.
- Odontologijos klinikoje, pagal indikaciją, gaminamos bruksizmo kapos, dedamos nakčiai ant dantų, kad miegant dantys nesiliestų. Kapa sutvirtina dantis, tolygiai paskirsto krūvį ir ilgainiui atpratina nuo dantų griežimo.
- Primityviausias bruksizmo gydymas yra okliuzinės kapos, kurios užkerta kelią dantų nusidėvėjimui. Dantų griežimo gydymui yra tinkamos tik kietos kapos, nes jos neleidžia dilti dantims.
- Burnos apsaugos priemonės. Jums gali būti pasiūlyta speciali apsauginė dantų kapa, kurią reikia įsidėti į burną prieš einant miegoti.
- Dantų korekcija.
- Nerimo valdymas. Jei dantimis griežiate dėl patiriamo streso, šios problemos galite atsikratyti atlikdami atsipalaidavimą skatinančius pratimus, pasitelkdami meditaciją.
- Elgesio keitimas. Galite sąmoningai koreguoti savo elgesį, bandydami nuolat palaikyti tinkamą burnos ir žandikaulio padėtį.
- Vaistai.
Dantenų Ligos
Stresas taip pat gali prisidėti prie dantenų ligų atsiradimo. Organizme nuolat esant padidėjusiam kortizolio lygiui, gali susilpnėti organizmo gebėjimas kovoti su bakterijomis, kurios kaupiasi ant dantų ir dantenų. Tai gali sukelti gingivitą (dantenų uždegimą) ar periodontitą (tai gerokai pažengęs dantenų uždegimas, dažnai lemiantis net ir dantų netekimą).
Parodontas - tam tikrų audinių kompleksas, kuris supa mūsų dantis ir laiko juos pritvirtinus prie žandikaulio. Jeigu šie audiniai pažeidžiami, puola dantenų ligos: gingivitas, periodontitas ir parodontozė. Dantenų kraujavimas, skausmas ir uždegimas - tai pirmas periodontito (ši liga liaudiškai vadinama paradontoze) simptomas. Šią ligą sukelia dantenų bei žandikaulio užkrėtimas.
Periodontito stadijos:
- Lengvas pasireiškia paciento dantenų niežuliu, nemaloniu kvapu iš burnos ir dantų apnašų buvimu.
- Vidutinio sunkumo periodontitas - pagilėjusios patologinės dantenų kišenės, didesnių kaulų kišenių atsiradimas. Pacientai skundžiasi sunkiais skausmais dantų, dantenų, nemaloniu kvapu iš burnos. Pablogėja bendra ligonio būklė.
Periodontito gydymas:
- Šaknų apnašų valymas ir šaknies poliravimas, atliekamas mechaniniais instrumentais, ultragarsu bei lazeriu.
Pasak Amerikos akademijos mokslininkų, po pastarųjų 16 intensyvių tyrimams skirtų metų galima teigti, kad tiesiogini ryšys tarp periodonto ligų ir psichologinių veiksnių (įtampos, depresijos, chroniško streso ir kt.) tikrai egzistuoja, mat jis pasitvirtino 57 proc.
Dantenų Uždegimas (Gingivitas)
Dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu, yra dažna burnos sveikatos problema, pasireiškianti dantenų paraudimu, patinimu ir kraujavimu. Jei negydomas, dantenų uždegimas gali progresuoti į rimtesnę būklę - periodontitą, kuris gali sukelti dantų netekimą.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Dantenų uždegimas dažniausiai atsiranda dėl nepakankamos burnos higienos, tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios būklės išsivystymo:
- Apnašos yra minkštos, lipnios bakterijų sankaupos, kurios formuojasi ant dantų paviršiaus.
- Rūkymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, prisidedančių prie dantenų uždegimo.
- Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip brendimo, nėštumo ar menopauzės metu, gali padidinti dantenų jautrumą ir padidinti jų uždegimo riziką.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas, ypač vitamino C trūkumas, gali susilpninti dantenų sveikatą ir padidinti gingivito riziką.
- Stresas gali neigiamai paveikti bendrą sveikatą, įskaitant burnos sveikatą.
Dantenų uždegimo simptomai:
Dantenų uždegimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo uždegimo sunkumo.
- Vienas iš pagrindinių dantenų uždegimo požymių yra paraudusios ir patinusios dantenos.
- Jei pastebite kraujavimą valydami dantis ar naudojant dantų siūlą, tai gali būti dantenų uždegimo ženklas.
- Nemalonus burnos kvapas (halitozė) gali būti ženklas, kad burnoje kaupiasi bakterijos, kurios sukelia dantenų uždegimą.
- Sunkesniais atvejais dantenų uždegimas gali sukelti dantenų atitraukimą nuo dantų, atidengdamos dantų šaknis.
Dantenų uždegimo gydymas namuose:
Gydant dantenų uždegimą namuose, svarbu laikytis geros burnos higienos ir naudoti natūralias priemones, kurios padeda mažinti uždegimą ir palaikyti sveikas dantenas.
- Pagrindinė priemonė kovojant su dantenų uždegimu yra kruopšti burnos higiena.
- Druskos vandens skalavimas yra paprasta, bet veiksminga priemonė, padedanti sumažinti dantenų uždegimą. Druska veikia kaip natūralus dezinfektantas, padedantis sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir sumažinti patinimą.
- Aloe vera yra žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių. Aloe vera gelis gali būti tepamas tiesiai ant pažeistų dantenų, kad sumažintų uždegimą ir palengvintų skausmą.
- Kokosų aliejus turi antimikrobinių savybių, kurios gali padėti sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir sumažinti dantenų uždegimą. Aliejaus skalavimas (angl. oil pulling) yra praktika, kurioje nedidelis kiekis kokosų aliejaus laikomas burnoje 15-20 minučių, o po to išspjaunamas.
- Žalioji arbata yra turtinga antioksidantais, kurie gali padėti sumažinti dantenų uždegimą. Reguliarus žaliosios arbatos gėrimas gali padėti pagerinti burnos sveikatą ir apsaugoti nuo gingivito.
- Medetkos turi stiprias priešuždegimines ir antiseptines savybes. Skalavimas medetkų nuoviru gali padėti sumažinti dantenų uždegimą ir skatinti gijimą.
Nors daugeliu atvejų dantenų uždegimą galima sėkmingai gydyti namuose, kartais būtina kreiptis į odontologą. Jei pastebite, kad simptomai negerėja arba pablogėja, dantenos stipriai kraujuoja, arba atsiranda dantų paslankumas, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą.
Burnos Sausumas
Burnos sausumas taip pat gali būti emocinio streso pasekmė. Nuolatinis nerimas kenkia ne tik psichologinei savijautai, bet ir žmogaus imuninei sistemai. Seilės yra labai svarbios burnos ligų prevencijai, nes jos neutralizuoja rūgštis, dėl kurių genda dantys. Tam tikrų vaistų vartojimas ir stresas dažnai sukelia burnos sausumą. Tokiu atveju žmogus jaučia nuolatinį troškulį, ypač nakties metu, nemalonų kvapą bei perštėjimą ir dilgčiojimą burnoje.
Burnos Opos
Burnos opos - tai žaizdelės, atsirandančios burnoje, neretai skruostų vidinėje pusėje. Nors ir šios žaizdos dažniausiai nėra pavojingos, bet jos gali būti skausmingos. Viena iš pagrindinių burnos opų priežasčių yra stresas. Esant didelei įtampai, imuninė sistema nusilpsta.
TMJ (Smilkininio Žandikaulio Sąnario) Sutrikimai
Dantų griežimas ir stiprus bei pernelyg dažnas dantų sukandinėjimas gali sukelti dar vieną problemą - TMJ (temporomandibular joint) sutrikimus. TMJ yra smilkininis žandikaulio sąnarys. Žandikaulio sąnario diskomfortas veido ir ausų srityse yra labiausiai paplitę TMJ sutrikimų simptomai.
Kaip Apsaugoti Savo Dantis Nuo Emocinio Streso
- Atpažinkite ir kontroliuokite stresą. Labai svarbu mokėti atpažinti streso ženklus ir išmokti stresą suvaldyti. Praktikuokite meditaciją, gilų kvėpavimą, jogą ar kitus jums priimtinus bei tinkamus atsipalaidavimo metodus. Kiekvienas žmogus savo elgesiu gali daryti didžiausią įtaką asmeninei sveikatai ir savijautai. Yra daugybė veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte dantų griežimą ir visas su juo susijusias pasekmes.
- Rūpinkitės burnos higiena. Net ir patiriant stresą, nepamirškite dantų valymo rutinos.
- Naudokite priemones nuo bruksizmo. Jei jūs pats ar jūsų artimieji atkreipė dėmesį, kad griežiate dantimis, pasikonsultuokite su odontologu dėl individualios naktinės kapos nuo bruksizmo.
- Ugdykite sveikos mitybos įpročius. Rinkitės maisto produktus, kurie yra naudingi organizmui ir dantų sveikatai. Venkite cukraus, kofeino, perdirbto maisto, alkoholio ir dirbtinių saldiklių.
- Reguliariai tikrinkitės dantis. Nepamirškite atlikti profesionalios burnos higienos. Lankykitės pas odontologą bent kartą per metus.
- Neignoruokite problemos - kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, jeigu patiriate ilgalaikį stresą, nerimą ar depresiją. Nebijokite kreiptis pagalbos. Jūsų emocinė būklė yra neatsiejama ir nuo dantų bei burnos sveikatos. Streso valdymas yra ne tik emocinės gerovės, bet ir fizinės sveikatos garantas.
- Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju?
Išvados
Stresas yra mūsų šiuolaikinio gyvenimo palydovas, tad turime išmokti jį valdyti. Nors iš pirmo žvilgsnio burnos sveikata ir emocinė būsena gali pasirodyti kaip du visiškai nesusiję dalykai, jie yra glaudžiai susiję. Stresas gali sukelti įvairias dantų problemas, įskaitant bruksizmą, dantenų ligas ir burnos sausumą. Norint apsaugoti savo dantis nuo emocinio streso padarinių, svarbu atpažinti ir kontroliuoti stresą, rūpintis burnos higiena, naudoti priemones nuo bruksizmo, ugdyti sveikos mitybos įpročius ir reguliariai tikrinti dantis. Atminkite, kad jūsų emocinė būklė yra neatsiejama nuo dantų bei burnos sveikatos, todėl skirkite laiko kokybiškam poilsiui ir mėgstamai veiklai, kuri padėtų pamiršti nerimą ir stresą.