Rokiškio psichiatrijos ligoninė - svarbi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalis, turinti ilgą ir įdomią istoriją. Ši gydymo įstaiga per 50 metų tapo stipriu psichikos sveikatos centru, teikiančiu specializuotas paslaugas pacientams iš visos šalies. Šiame straipsnyje panagrinėsime Rokiškio psichiatrijos ligoninės istoriją, jos raidą, svarbiausius įvykius ir pasiekimus, taip pat aptarsime dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Įstaigos įkūrimas ir veiklos pradžia
Rokiškio psichiatrijos ligoninė įregistruota 1998 m. vasario 3 d., tačiau jos istorija prasidėjo gerokai anksčiau. Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, 50-ies metų gyvavimo sukaktį šventė Rokiškio psichiatrijos ligoninė. 1975 metais ėmusi veikti ligoninė nesustojo plėstis ir auginti įstaigos funkcijų. Ligoninės statybai skirta rekordinė suma - 3 milijonai 200 tūkstančių rublių. Ji pastatyta pagal tipinį Maskvos gydymo įstaigų projektą ir užima septynis hektarus ploto. Kompleksą sudaro administracinis pastatas ir penki korpusai. Šie sujungti tuneliais ir galerijomis, užtikrinant patogų judėjimą bet kokiu oru.
Ligoninėje buvo 500 lovų bei specializuoti skyriai: narkologinis, neurologiniai ir vaikų psichoneurologinis. Įrengti fizioterapijos kabinetai, moderni laboratorija, rentgeno, stomatologinis kabinetas, vaistinė. Šis sprendimas leido teikti kompleksišką pagalbą įvairiems pacientų poreikiams.
Viena pirmųjų Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų psichiatrė Henrika Bieliūnienė papasakojo savo prisiminimus iš pirmųjų ir vėlesnių ligoninės veiklos metų. Ji jau studijuodama žinojo, kad kartu su kitais penkiais jaunais gydytojais bus paskirta dirbti į tuomet dar tik statomą Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Kai ligoninė pradėjo veikti, taip ir nutiko. Gydytoja prisimena, jog pirmą kartą į Rokiškį, kadangi autobusai kursavo retai, atskrido iš Vilniaus lėktuvu. Vaizdas, prisimena, nelabai džiugino: „Nuo buvusios senosios ligoninės šaligatvių nebebuvo, asfaltas irgi baigėsi ties skerdykla (dabartine „Bikuvos“ parduotuve). Toliau pievos, smėlio krūvos ir ligoninės mūrai. Priėjus arčiau pasitiko viena iš tuo metu jau dirbusių medicinos seserų, supažindino su kuriama ligonine, skyriais. Į ligoninę tuomet atvyko šeši jauni specialistai, 1976 metais dar du, visiems buvo skirti butai.
Su hospitalizacijos skaičiaus didėjimu, liudijančiu augantį psichiatrijos paslaugų poreikį (istorija fiksuoja, kad po metų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydomi 2629 pacientai), sekė intensyvūs veiklos plėtros metai. Gydymo įstaiga ėmė aptarnauti plačią teritoriją - 11 rajonų ir Panevėžio miestą. Du narkologiniai skyriai aptarnavo Panevėžio ir Šiaulių zonas.
Taip pat skaitykite: Apie Rokiškio psichiatrijos ligoninę
Ligoninės raida ir svarbiausi įvykiai
Žymų pėdsaką ligoninės istorijoje paliko ir nepriklausomybės metai. 1991-aisiais, ligoninei vadovaujant Kęstučiui Mikučioniui, čia įsteigtas specialusis skyrius, gydęs pacientus iš rusijos Černiachvsko miesto. Nuo 2009-ųjų prasidėję įstaigos kokybės gerinimo ir plėtros projektai leido pradėti funkcionuoti Specialiosios psichiatrijos vaikų ir moterų skyriui. Tai tapo svarbiu žingsniu plėtojant specializuotą pagalbą, atsižvelgiant į specifinių grupių poreikius. Pastarasis skyrius užtikrino, kad vaikų ir moterų teismo psichiatrijos paslaugos būtų teikiamos atskirai nuo vyrų skyriaus sukuriant saugesnę ir labiau pritaikytą aplinką.
1994 metais Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įkurtas 80 vietų specialaus režimo psichiatrijos skyrius, kuriame teismo psichiatrijos pacientai pradėti gydyti griežto stebėjimo ir sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuose. Iki 1991-ųjų Lietuvoje nusikaltimus padarę bei pripažinti nepakaltinamais asmenys nebuvo gydomi - šie pacientai buvo gydomi Kaliningrado srities Černiachovskio ligoninėje. Pirmasis socialinio darbo studijas baigęs specialistas ligoninėje pradėjo dirbti 1995 m. kovo mėnesį. Visas Lietuvos Respublikoje vykdomas stacionarinis priverstinis gydymas 2007 metais sutelktas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gydant trijuose skirtingo griežtumo skyriuose. 2011 metais ten pat atidarytas dar vienas specialiosios psichiatrijos skyrius, skirtas vaikams bei moterims.
Dabartinė ligoninės veikla ir struktūra
Šiandien ligoninėje veikia 9 klinikiniai skyriai: Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros, Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros, keturi Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros, Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros, Specialios psichiatrijos priežiūros bei Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriai. Pastarieji talpina 425 vietas. Per ilgus patirčių metus šiandien ligoninė puoselėja humaniškumą: yra orientuota į žmogaus orumą ir individualius poreikius. Nuolat tobulina paslaugų spektrą ir kokybę. Vykdo tęstinį bendradarbiavimą ir partnerystės plėtrą su kitomis institucijomis. Vadovaujasi šiuolaikiniais gydymo metodais ir technologijomis, aukščiausiais tarptautiniais standartais ir gerosiomis praktikomis.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje svarbus ne tik gydytojų bei kito medicinos personalo darbas, tačiau ir socialinių darbuotojų pastangos. Šios įstaigos socialinių darbuotojų darbo sąlygos - specifinės. Teikdami paslaugas, jie iš anksto turi sužinoti pacientų sveikatos būklę, įvertinti situaciją, pagalvoti apie savo saugumą. Laikydamiesi pagarbos, lygybės, bendruomeniškumo principų, jie turi nepriimti kliento pykčio ar agresyvaus elgesio asmeniškai; suprasti kliento pykčio priežastis bei leisti klientui jį išreikšti; rodyti supratimą. Jeigu paciento elgesys tampa agresyvus, darbuotojas turi laikinai pasitraukti, kad ligonis nusiramintų, tuo pačiu išlikti ramus ir pasakyti, kad smurtauti nebus leidžiama. Susitikimų su pacientais metu daug ką reikia apgalvoti ir kontroliuoti: savo veido mimiką, kūno kalbą, balso toną, palaikyti akių kontaktą.
Priverstinis gydymas
Visas Lietuvos Respublikoje vykdomas stacionarinis priverstinis gydymas 2007 metais sutelktas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gydant trijuose skirtingo griežtumo skyriuose. Kiek laiko bus gydomi teismo psichiatrijos pacientai, teismas nenustato. Šioje ligoninėje psichikos ligomis sergantys asmenys išbūna tol, kol pasveiksta arba jų psichikos būklė pagerėja tiek, kad išnyksta pavojingumas visuomenei. Tai reiškia, kad išnyksta rizika, kad toks žmogus padarys nusikaltimą, nesuvokdamas savo veiksmų. Ligoninės specialistai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius turi teismui pateikti išvadą apie paciento sveikatos būklę, kad būtų sprendžiama, ar asmuo jaučiasi geriau, ar tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, ar pakeisti į ambulatorinį ar taikyti kitokio pobūdžio stebėjimą, o gal panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones. Tad trumpiausias įmanomas priverstinis gydymas - 6 mėnesiai, tačiau būna čia laiką leidžiančių ir 15-20 metų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir prevencija Rokiškio psichiatrijos ligoninėje
Ligoninės direktorius A. Liausėdas sako, kad dažnai priverstinai gydomų ligonių susirgimai yra tokie, kad jie iš tiesų gali elgtis agresyviai bei nenuspėjamai, todėl personalas visada turi apie tai prisiminti ir stengtis kuo geriau pažinoti pacientus ir jų susirgimus. „Nustebsite, bet pas mus ligoninėje yra tokių pacientų, kurie apskritai negauna vaistų“, - sakė A. Liausėdas. Pasak ligoninės vadovo, tokie žmonės dažniausiai turi asmenybės patologiją arba protinį atsilikimą ir medikamentinis gydymas jų atveju gali labiau pakenkti nei pagelbėti. Ligoniai yra stebimi, bet tai nereiškia, kad jie laikomi už grotų arba surišti tramdomaisiais marškiniais, kurių, beje, ligoninėje nėra apskritai. Jeigu ligonis gydosi bendro stebėjimo sąlygomis, jo buvimas šioje ligoninėje yra toks pat, kaip ir visose psichiatrijos ligoninėse. Skyriaus dienotvarkėje numatytas jų pasivaikščiojimo lauke laikas. Griežto stebėjimo sąlygomis gydomi ligoniai negali išeiti iš savo palatos, kada nori. Tai yra sunkiausiomis ligomis sergantys pacientai, kurie stebimi atidžiau ir pasivaikščioti lauke išeina tik su prižiūrinčiu darbuotoju.
Socialinių darbuotojų veikla
Socialiniai darbuotojai individualių pokalbių metu (savo kabinete arba klinikiniame skyriuje esančiame kabinete) šiuos pacientus konsultuoja socialiniais klausimais, padeda spręsti iškilusias socialines problemas. Labai dažnai socialiniai darbuotojai būna tarpininkai tarp paciento ir jų šeimos narių, tarp paciento ir kito ligoninės personalo, įvairių institucijų, tokių kaip: socialinės paramos skyriai ar seniūnijos (dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, kompensacijų skyrimo); bankai (atidarant asmenines sąskaitas, pervedant pinigus, mokant komunalinius mokesčius); migracijos tarnybos (išsiimant arba keičiant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (nustatant darbingumo lygį); optikos (perkant ar taisant akinius); paštas (registruotų laiškų siuntimas, siuntiniai, spaudos prenumerata, pristatymas); ligoninės teisininkės (konsultuojantis teisiniais klausimais), parduotuvės (įsigyjant higienos ar kitų nedraudžiamų, pirmo būtinumo prekių); savivaldybės teisininko (kreipiantis dėl pirminės ar antrinės teisinės pagalbos); Užimtumo tarnyba; odontologai; notarai ir advokatai; Valstybinė mokesčių inspekcija ir pan.
Socialiniai darbuotojai su pacientais taip pat bendrauja, teikdami bendrąsias sveikatos intervencijos paslaugas, mokydami vienokių ar kitokių įgūdžių. Taikoma priešdarbinės reabilitacijos programa: formuojami buitiniai-kasdieniai įgūdžiai (drabužių rūšiavimas, skalbimas, skalbimo mašinos nustatymas ir t. t.).
Mokymosi galimybės
Teismo psichiatrijos pacientai (TPP) gali mokytis ir įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programas. Pacientus moko pedagogai iš Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro. Pamokos ligoninėje vyksta kiekvieną darbo dieną nuo 16 val. Taip pat pacientai gali įgyti profesiją pagal neformaliojo profesinio mokymo išvardintas programas.
Personalas ir darbo sąlygos
Ligoninės istoriją liudija ilgamečiai jos darbuotojai. Ilgiausiai ligoninėje dirbusiems medikams įteikti padėkos raštai ir specialiai šiai progai Lietuvos monetų kalykloje nukaldintos sidabrinės paauksuotos monetos, kurių vienoje pusėje užrašas „Rokiškio psichiatrijos ligoninė 1975-2025“, o kitoje - lotyniškas įrašas „In servitium hominis et mentis“ (liet. „Žmogaus ir proto tarnystėje“).
Taip pat skaitykite: Rokiškio ligoninės gydytojai
Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojo žmona - taip pat gydytoja. Du vaikai užauginti ir gyvena savarankiškai. Liko tik rūpestis garbaus amžiaus sulaukusiais tėvukais (jiems abiems dabar - virš 90 metų). Tai, pasak A. Liausėdo, užima didžiąją laisvo laiko dalį, o pomėgiams laiko praktiškai nebelieka.
Ilgametė ligoninės slaugytoja Marija Baronienė pasakoja, kad net ir kylant ūmesnių pacientų agresijoms, su jais dažniausiai sutarti bei padėti nusiraminti yra įmanoma ir lengva. Anot moters, užtenka pakalbėti, nuraminti ir kartu išspręsti kilusią problemą. „Nieko čia tikrai nėra baisaus“, - priduria Marija. Iš moters pasakojimo susidarė įspūdis, kad net ir su sunkiausiais pacientais galima rasti bendrą kalbą, visgi kilo klausimas, ar yra tokių, kurie neprisileidžia? Marija Baronienė, atsakydama į klausimą, tikina, kad net ir po kurio laiko uždaresnis pacientas sugeba rasti tą bendrą kontaktą: „Taip, tikrai prisileidžia. Gal, žinote, būna vienas ar kitas uždaresnis, su kuriuo tiek mums, tiek jam būna sunku rasti tą kontaktą, nes vieni kitų nepažįstame, nes jie būna atvykę iš namų į naują aplinką, bet per kurį laiką net ir su jais sugebam rasti jį ir spręsti problemas.“
M. Baronienė pasakoja ir toliau svarsto, kad žmonės juos susigalvojo ne tik girdėdami iš lūpų į lūpas, tačiau tokios kalbos galėjo ateiti ir iš Rusijos, kuomet atsidarius Rokiškio psichiatrijos ligoninei į ją būdavo vežami likę lietuviai. „Gal per juos tuos kalbos ir atėjo, bet aš nežinau. Per tiek metų, kiek dirbu, niekada tokių nemačiau. Mes turime tokius specialius raiščius, kurie naudojami tik su gydytojo paskyrimu žmonėms, kurie kelia grėsmę tiek sau, tiek kitiems, bet patys jais negalime naudotis, nes tai pagal visas normas priima ir paskiria gydytojas. Bet tokių marškinių tikrai niekada nebuvo ir nemačiau. Manęs žmonės dažnai klausia, tai kaip tie tramdomieji marškiniai, bet, kad aš nieko negaliu pasakyti, nes akyse jų neregėjau“, - nusišypso atsakydama į klausimą apie tramdomųjų marškinių stereotipą Marija Baronienė.
Visgi, ištikus situacijai, kuomet pacientas tampa agresyvus ar nekontroliuojamas, Marija tikina, kad yra specialios palatos į kurias nuvedami ligoniai nusiramina ir pabūna vieni: „Jeigu reikia, gydytojo nurodymu pacientą izoliuojame į kitą palatą, kurioje yra ir tualetas, ir lova. Jis ten nusiramina, pasitraukia iš konfliktą sukėlusios zonos, ateiname, pabūname su juo, pakalbame ir žmogui praeina. Tai manau, kad daugelį situacijų gelbėja paprasčiausias žmogiškas bendravimas.“
Kultūrinė ir socialinė veikla ligoninėje
Šalia gydomojo darbo ligoninėje virė kultūrins gyvenimas: organizuotos meno, rankdarbių, gėlių parodos. Veikė dramos būrelis, per metus pastatydavęs ir kelis spektaklius, buvo moterų ansamblis, šokių kolektyvas, moterų taryba, organizuotos sporto šventės, varžybos tarp skyrių, žiemos šventės „Saulės mūšis“, organizuotos arbatos ir kavos vakaronės ar net pasisėdėjimai gamtoje prie laužo. Kolektyvo bendrystė aktyviai stiprinta ir turistinėse, pažintinėse išvykose po Lietuvą ar užsienio šalis.
Šiandien ligoninėje kultūrinis gyvenimas įgavęs kitą spalvą, tačiau nemažiau aktyvus ir prasmingas. Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Navickienė pasakoja apie ligoninėje įsteigtą mokymosi klasę, kur pacientai gali mokytis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, mokytojai ateina iš Rokiškio suaugusiųjų mokymo centro. Taip pat gydymo įstaigoje įrengta koplytėlė, patalpos personalo mokymams, psichocialinės reabilitacijos paslaugoms teikti pritaikyta aplinka. Ligoninės teritorijoje veikia lauko treniruokliai, pasivaikščiojimo takas, įrengtas krepšinio aikštynas, pacientams organizuojamos tarptautinės sporto varžybos, šachmatų turnyrai. Pacientų darbai eksponuojami Rokiškio krašto, Vilniaus ir kitų miestų muziejuje, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijoje, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Kaip pasakoja J.Navickienė, tai padeda kovoti su sergančiųjų psichikos ligomis diskriminacija.
Vadovai ir jų indėlis į ligoninės raidą
Konferencijoje „50 metų sveikatos keliu: patirtys, pasiekimai ir perspektyvos“ paminėti ilgiau ar trumpiau vadovavę ligoninei Antanas Judickas (1974-1978 ir 1996-2003), Kazimieras Kęstutis Maselis (1978-1991), Kęstutis Mikučionis (1991-1996), Algimantas Liausėdas (2003-2025).
Seimo narys Tadas Barauskas teigė, kad didžiausia padėka buvusiam ligoninės direktoriui Algimantui Liausėdui, kuris pusę įstaigos gyvavimo metų jai ir vadovavo. Rokiškio rajono vicemerė Audronė Kaupienė ligoninės bendruomenę pasveikino savivaldybės mero Ramūno Godeliausko vardu. Padėkos žodžiai skirti už jautriausios visuomenės dalies rūpestingą ir ilgametį gydymą, psichosocialinę reabilitaciją, už sukurtų darbo vietų stabilų išlaikymą, už begalę projektų, kurių dėka nuolat modernizuojama įstaiga, patraukliai tvarkoma infrastruktūra, darbuotojams gerinamos darbo sąlygos, o pacientams kuriama jų poreikius atitinkanti gydymo aplinka.
Laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Gitana Kliaugienė sako, jog yra gavusi gerų A.Liausėdo pamokų.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Agnė Šapokaitė apgailestavo, jog ligoninė dažniau minima tik nutikus kokiems nemaloniems incidentams, o ne kalbant apie gerąsias patirtis ir pasiekimus. Ji vylėsi, kad ligoninėje vykstant permainoms (neseniai, pasibaigus kadencijai, direktoriaus pareigas paliko daugiau kaip 20 metų jai vadovavęs Algimantas Liausėdas) atsiras daugiau progų pasidžiaugti viešumoje.
Nepaisant pasiekimų, Rokiškio psichiatrijos ligoninė susiduria ir su iššūkiais. Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie psichikos ligas ir psichiatrijos ligonines. Svarbu šviesti visuomenę ir mažinti stigmą, susijusią su psichikos sveikatos problemomis. Taip pat būtina užtikrinti, kad pacientams būtų teikiama kokybiška ir moderni pagalba, atitinkanti aukščiausius standartus.
tags: #vsi #rokiskio #psichiatrijos #ligonines