Stresas ir Ligos: Ryšys, Poveikis ir Valdymas

Šiandieniniame pasaulyje stresas tapo beveik neišvengiamu palydovu. Nuolatinė įtampa, greitas gyvenimo tempas ir tobulumo siekimas lemia, kad stresas kamuoja tiek jaunus, tiek vyresnius žmones. Nors trumpalaikis stresas gali būti net naudingas, ilgalaikis, lėtinis stresas gali turėti didelį neigiamą poveikį sveikatai. Tad, kaip stresas susijęs su ligomis ir ką galime daryti, kad jį suvaldytume?

Streso Poveikis Organizmui

Stresas - tai ne tik emocija, bet ir organizmo fiziologinis atsakas į nepalankias ar pavojingas aplinkybes. Organizmas į stresą gali reaguoti dviem pagrindiniais būdais. Pirmuoju atveju, veikiant stresui, simpatinė nervų sistema tiesiogiai stimuliuoja širdį, todėl jaučiamas padidėjęs širdies susitraukimų dažnis. Antinksčiai išskiria adrenaliną, kuris taip pat skatina širdies susitraukimus. Antruoju atveju, reaguodamas į stresą, organizmas įjungia hormoninių reakcijų grandinę, kuri prasideda smegenyse.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad norint pasveikti greičiau ir išvengti komplikacijų, labai svarbi yra vaistų vartojimo higiena. „Tarkime, raminančiai veikiančių augalinių preparatų negalima vartoti su stipresnio poveikio psichotropiniais vaistais, nes toks derinys stipriai slopina, sukelia mieguistumą. „Tokių vaistų vartoti apskritai nepatariama žmonėms, kenčiantiems nuo streso, nerimo. Vaistininkė sako, kad žmonės vis dažniau tariasi, klausia patarimo, kokius vaistus ir kaip reikėtų vartoti. „Lietuviai vis dar labai mėgsta vadovautis kaimynų ar giminaičių rekomendacijomis. Kaskart siekiame sužinoti, kas paskyrė vaistą ir nuo ko, ar žmogus nevartoja kitų preparatų, kurių sudėtis dubliuojasi - pavyzdžiui, preparatai su paracetamoliu arba B grupės vitaminų, kurių perdozavimas gali sukelti alergiją, sutrikdyti inkstų veiklą“, - perspėja J.Griškevičienė. Vienos dažniausiai pasitaikančių klaidų, anot jos, yra daugelio skirtingų vaistų vartojimas vienu metu ir per ilgai.

Organizmas į stresą gali reaguoti dviem pagrindiniais būdais, teigia garsi JAV gydytoja, prevencinės medicinos specialistė Susana Blum. Pirmuoju atveju, kai veikia stresas, simpatinė nervų sistema tiesiogiai stimuliuoja širdį. Taip pacientas jaučia padidėjusį širdies susitraukimų dažnį. Antinksčiai išskiria hormoną adrenaliną, kuris taip pat skatina širdies susitraukimus. Antruoju atveju, reaguodamas į stresą organizmas įjungia hormoninių reakcijų grandinę, kuri prasideda smegenyse.

Streso Rūšys ir Jų Poveikis

Stresas skirstomas į dvi rūšis - ūmų ir lėtinį. Ūmus stresas, kurį sukelia trumpalaikė įtampa, ilgalaikės žalos organizmui nedaro. Tačiau lėtinis stresas, kurį suformuoja nuolatinė įtampa ir nuovargis, išsekina organizmą, mažina imuninės sistemos atsparumą.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Lėtinio Streso Padariniai

Lėtinis stresas gali būti viena iš skydliaukės problemų, aritmijos, cukrinio diabeto ir kitų endokrinologinių ligų atsiradimo priežasčių. Dėl lėtinio streso didėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Esant nuolatiniam lėtiniam stresui, antinksčiai gamina daugiau streso hormono kortizolio, kuris išbalansuoja ne tik visų hormonų darbą, bet ir gliukozės išskyrimą bei virškinimą, imuninę sistemą ir kraujo spaudimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tipiškos streso sukeltos ligos - hipertonija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Jis turi įtakos ir koronarinės kraujotakos prastėjimui. Ūmus stresas neretai gali tapti ir kitų širdies problemų priežastimi.

Stresas ir Mityba

Nuo streso gali priklausyti ir mityba. Patiriantis stresą asmuo įprastai arba persivalgo, arba badauja. Tai atitinkamai vadinama emociniu valgymu ir emociniu nevalgymu. Mityba atlieka svarbų vaidmenį hormonų svyravimuose. Pagrindinis produktas, kuris didina streso hormono išsiskyrimą, yra cukrus, todėl patariama jo kaip įmanoma labiau vengti. Taip pat reikėtų atsisakyti energinių gėrimų, dėl kurių gali išsivystyti nemiga, mažiau vartoti uždegimą sukeliančių, perdirbtų maisto produktų ir vietoje jų rinktis visagrūdžius.

Sutrinto maisto nerekomenduojama valgyti dažnai, nes tai turi nepalankų poveikį virškinimo sistemai. Valgydami kietą maistą, pirmiausiai jį sukramtome, o kramtymo metu išsiskiria seilės. Po to maistas per stemplę nukeliauja į skrandį, kur prasideda virškinimo procesas. Sutrinto maisto kelias yra kur kas greitesnis. Net žaliuosiuose kokteiliuose gali būti per daug nepageidaujamų kalorijų, cukraus ir riebalų.

Streso Prevencija ir Valdymas

„Stresui valdyti būtinas sveikas gyvenimo būdas: poilsis, geras darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas ir aktyvus laisvalaikis“, - tikina specialistai bei priduria, kad ir kvėpavimo pratimai, joga, meditacija gali padėti suvaldyti stresą ir sumažinti kortizolio išsiskyrimą. Ne mažiau svarbus geras Omega-3, Omega-6 ir Omega-9 riebalų rūgščių santykis bei tinkamas vitaminų ir mineralų kiekis organizme - tai prisideda prie širdies darbo gerinimo.

Praktiniai Patarimai Stresui Mažinti

• Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir aktyvus laisvalaikis yra būtini streso valdymui.
• Kvėpavimo pratimai, joga ir meditacija: Šios praktikos padeda suvaldyti stresą ir sumažinti kortizolio išsiskyrimą.
• Dvasios ir kūno medicinos metodai: Meditacijos ar vizualizacijos gali padėti atsipalaiduoti.
• Poilsis gamtoje: Savaitgaliais pasirinktas poilsis Birštone ar kituose gamtos apsuptuose kampeliuose padės į savaitės darbus įsitraukti ramiau.
• Specialistų pagalba: Naujų įgūdžių išmokti daug lengviau iš patyrusio specialisto: trenerio, psichoterapeuto, psichologo ar kineziterapeuto.
• Atotrūkis nuo kasdienybės:Išvykite toliau nuo miesto, pavyzdžiui, į nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusius kurortus.
• Tikslų užsibrėžimas: Ryte reikėtų išgerti stiklinę vandens, susiplanuoti dieną. Užsibrėžus tikslą ar atlikus kokį nors svarbesnį darbą, diena tampa įdomesnė, nuslopsta nerimas, kuris dažniausiai kyla dėl to, kad žmogus kažko nespėjo, pamiršo.

Ūminė Reakcija Į Stresą

Ūminė reakcija į stresą yra praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, susiformuojantis kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą ir praeinantis po kelių valandų ar dienų.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Priežastys ir Simptomai

Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti didžiulis išgyvenimas dėl pačiam žmogui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus gyvybei ar saugumui (pvz., gamtos katastrofa, avarija, kriminalinis nusikaltimas, liga), arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas (pvz., kelių artimųjų mirtys ar gaisras). Šio sutrikimo rizika didėja esant fiziniam išsekimui, senyvam amžiui.

Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sutrinka orientacija, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką. Po to gali sekti arba užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas. Dažnai kartu reiškiasi panikos požymiai (dažnas širdies plakimas, prakaitavimas). Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio ir dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau asmuo gali neatsiminti tam tikrų epizodo detalių.

Diagnostika ir Gydymas

Ūminės reakcijos į stresą diagnostiniai kriterijai:

• Turi būti tipiškas laiko ryšys - simptomai atsiranda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio.
• Tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys.
• Po to seka užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas.
• Panikos požymiai - dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, karščio pylimas.
• Dalinis ar visiškas epizodo detalių užmiršimas.
• Kartu su pradiniu apdujimo epizodu gali būti depresija, neviltis, pyktis, tačiau simptomai ilgai nesitęsia.
• Simptomai dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms.

Ūminė reakcija į stresą praeina savaime, todėl nuoseklesnio gydymo nereikia. Jeigu simptomai užsitęsia keletą parų galima skirti benzodiazepinų grupės raminamų vaistų.

Profilaktika

Specifinių profilaktinių priemonių nėra, nes gyvenime sunku išvengti sunkių stresinių situacijų. Ūminės reakcijos į stresą metu svarbi artimųjų ir draugų pagalba, palaikymas, kad ji nepereitų į potrauminį streso sutrikimą.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Bendrasis Prisitaikymo Sindromas

Gydytojai stresu, jo eiga ir poveikiu sveikatai domėjosi dar nuo Hipokrato laikų. Bet tik XX a. Kanados mokslininkas H. Seljė, 40 metų tyrinėjęs skirtingų stresorių eigą ir jų poveikį gyvūnams, nustatė, kad tokios pat fiziologinės reakcijos būdingos tiek gyvūnui, tiek žmogui. Todėl H. Seljė organizmo reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo (adaptaciniu) sindromu.

Streso Eiga Pagal H. Seljė

1. I fazė - nerimo ar aliarmo stadija. Šioje šoko fazėje aktyvinama antinksčių veikla, išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino, tirotropino, kortikoliberino kiekiai. Tuo metu jaučiamas jėgų antplūdis, judesiai tampa greitesni, žmogus jaučiasi energingesnis ir gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Žarnyno veikla sutrinka, nes vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba oksidaciniai, procesai. Dėl to organizmas negamina aminorūgščių, t. y. nesintezuoja baltymų, taip pat kolageno.
2. II fazė - pasipriešinimo, arba adaptacijos (rezistencijos,) stadija. Šioje fazėje organizmo kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Bet jei žmogus sukontroliavo ir įveikė stresą, ir tai sukelia malonių emocijų, organizmas pamažu sugrįžta į normalų režimą ir jame jau vyrauja anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai. Anabolizmas būtinas mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Žarnynas vėl įsisavina maisto medžiagas, gaminami vitaminai ir aminorūgštys, sintezuojami baltymai, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Visgi tais atvejais, kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų, tęsiantis įtampai, didėjant kortikosteroidų poreikiams, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas.
3. III fazė - išsekimo, arba deadaptacijos, fazė. Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai.

Streso Sukeltos Ligos

1. Virškinamojo trakto susirgimai. Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė.
2. Raumenų ir sąnarių ligos. Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti, lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti.
3. Autoimuninės ligos. Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka. Reumatoidinis artritas, diabetas, psoriazė, hipotiroidizmas, sisteminė raudonoji vilkligė, išsėtinė sklezorė - tai tik nedidelė dalis autoimuninių ligų, kurių šiuo metu žinoma daugiau nei šimtas.
4. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija.

Mintys ir Sveikata

Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas - teigiamos nuostatos ar pasikeitęs požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai.

Nervų ląstelėse teka silpna elektros srovė, perduodanti smegenų signalus. Kai galvoje vyrauja teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos - laimės hormonas endorfinas, oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos - kortizolis, noradrenalinas, adrenalinas. Pasak mokslininkų, lėtinio pykčio metu organizme gaminasi nuodas - imperilas, kuris žaloja kepenis ir širdį.

Palankūs Sveikatai Hormonai

• Endorfinas: Baltyminis produktas, kurio gamybai labai svarbus baltyminis maistas. Dideli laimės hormono kiekiai išsiskiria tik darant gera! Net ir teigiamos mintys, žodžiai skatina išsiskirti beta endorfiną ir praskaidrina nuotaiką, o pyktis skatina beta endorfinų stygių. Todėl dažniau turi būti vartojamos frazės: „o, kokia laimė“, „aš taip džiaugiuosi“.
• Oksitocinas: Neuropeptidas, kurio išsiskyrimas natūraliai blokuoja nervų receptorių, kuris atsakingas už baimę ir nerimą. Kai nebijome, lengviau pajuntame pasitikėjimą, lengviau atleidžiame.

Patarimai Stresui Mažinti

1. Subalansuota mityba.
2. Kokybiškas miegas: Miego metu kvėpavimas sąmoningai sureguliuojamas. Tam būtinas augimo hormonas, kuris apsaugo nuo kortizolio - streso hormono - pertekliaus pasekmių. Būtina atminti, kad augimo hormono daugiausia gaminasi per giliojo miego fazę.
3. Diafragminis kvėpavimas: Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. Kvėpuojant diafragma įsijungia parasimpatinė sistema, todėl organizmas aprimsta, sureguliuojamas gliukozės kiekis, sulėtėja širdies ritmas.
4. Nerimo reguliavimas: Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina smegenų darbą. Kai emocijos intensyvios, tuomet sudėtinga aiškiai ir racionaliai mąstyti bei priimti sprendimus.
5. Dvasingumo praktikavimas: Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą. Tyrimų studijos patvirtina, kad 80 proc. uolių tikinčiųjų rečiau serga, o netgi susirgę pasveiksta greičiau nei netikintieji.
6. Dėkingumo praktikavimas: Dėkingumas - tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Visgi dėkingumas glaudžiai susijęs su žmogaus sąmoningumu - privalu sąmoningai ir adekvačiai vertinti aplinką.
7. Juoko praktika: Mūsų smegenys realiai nesupranta, ar mes juokiamės dirbtinai. Jei ilgai juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Tad būtina kuo dažniau žiūrėti komedijas, būti aplinkoje, kurioje daug teigiamų emocijų.

Stresas ir Šiuolaikinis Pasaulis

Šiuolaikiniame pasaulyje stresas yra kone kasdienis palydovas, kiekvienam dėl gyvenimo būdo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo lygio pasireiškiantis skirtingai. Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių.

Pasak mokslininko Hanso Selye, laikomo vienu iš streso poveikio tyrinėjimo pradininkų, stresoriais gali tapti bet kokie išoriniai fiziniai ar psichologiniai faktoriai. Stresas gali būti tiek fiziologinis, tiek psichologinis. Trumpalaikis stresas netgi gali gerinti sveikatą ar kitus mūsų funkcionavimo aspektus. Tokia teigiama stresinė reakcija trunka iki 60 minučių ir yra vadinama eustresu. Tačiau ilgiau trunkanti arba nuolatinė stresinė būsena vadinama distresu ir kenkia sveikatai. Stresas paprastai pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir tam tikrų hormonų išsiskyrimu. Trumpalaikėje perspektyvoje jis mobilizuoja, padidina asmens budrumą. Ilgai streso veikiami žmonės, pavyzdžiui, ištisus metus patiriantys per didelį darbo krūvį, prie jo galiausiai prisitaiko netinkamai, o tai paprastai pasireiškia įvairiomis ligomis.

Streso Šaltiniai Šiuolaikiniame Pasaulyje

• Informacinis krūvis: Dėl interneto prie informacijos prieigą turime 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
• Neramumai ir nenuspėjamumas: Neapibrėžtumas ir stabilumo stoka yra sunkiai matomas, bet labai reikšmingas streso šaltinis, sukeliantis lėtinio nerimo sutrikimus. Globalūs įvykiai, tokie kaip epidemijos, katastrofos, karai, kuriems negalime daryti jokios įtakos, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl visuomenėje lėtinio streso matome vis daugiau.
• Toksiška emocinė aplinka: Daugybė žmonių tiesiog nežino, kaip tvarkytis su nemaloniais žmonėmis ir jų sukuriamomis situacijomis.
• Perdegimas: Ypač jauni žmonės neįvertina savo jėgų. Jie dirba viršvalandžius, grįžę dar sėdi socialiniuose tinkluose, pamiega kokias keturias valandas ir pradeda viską iš naujo. Tai tiesus kelias į perdegimą.
• Šventinis stresas: Noras nustebinti artimuosius, įtikti jiems, priblokšti dovanų išmone ar vaišių gausa.

Kaip Suprasti, Kad Organizmas Sekinamas?

Dažniausia nuvargintą streso organizmą išduoda emocijos - liūdesys, nusivylimas, baimė, taip pat sumažėja savivertė, nesinori bendrauti, žmogus tampa uždaras, apatiškas ir gali išsivystyti depresija. Keičiasi ir įpročiai - dėl miego sutrikimo žmogus nuolat pavargęs, padažnėja alkoholio vartojimas ir rūkymas, nes didėja poreikis atsipalaiduoti, susilpnėja libido. Vieniems sutrinka alkio pojūtis, kitiems, atvirkščiai, netenkama sotumo jausmo. O galiausiai į visa tai reaguoja ir kūnas. Padažnėja galvos, pečių skausmai, dėl per didelio nuovargio ir neišsimiegojimo alinama imuninė sistema, todėl kartojasi infekcijos, vieniems ima trūkti oro, kitus lydi raumenų trūkčiojimai ar lėtinis nuovargis, jau nekalbant apie padidėjusį kraujospūdį.

Kaip Išmokti Valdyti Stresą?

Pirmiausia žmogus yra sociali būtybė, jai reikia bendrauti. Nustatyta, kad socialiniai ryšiai, bendravimas malonioje aplinkoje, taip pat ir virtualioje, yra vienas geriausių streso valdymo būdų. Nesvarbu, ar tai bendravimas su pažįstamais, bičiuliais, draugais. Bendravimas su augintiniais turi tokią pat reikšmę. Abiem bičiulystės atvejais jis turi būti malonus, nes tik tada gaminasi laimės hormonas serotoninas ir dopaminas, kurie mus atpalaiduoja ir įkvepia.

Ne vienas, kuris jau tai išbandęs, pasakytų, kad esant ilgaalaikiam stresui fizinis aktyvumas, sportas yra būtina priemonė. Aktyviai fiziškai judant, sportuojant aktyvuojasi kitos smegenų dalys nei dirbant darbe, jos tarsi persikrauna ir pailsi, atsipalaiduoja raumenys, pagerėja kraujotaka - lengvas fizinis nuovargis atpalaiduoja nuo patirtos įtampos dienos metu, nes įsijungia parasimpatinė sistema. Jos dėka sumažėja streso hormonų poveikis. Gilus nepertraukiamas miegas taip pat yra labai svarbi priemonė streso sumažinimui. Svarbu miego ritmas, pakankamas miego laikas, miego higiena ir ritualai. Tokia pat svarbi yra ir mityba.

Didelė dalis streso įveikos priklauso nuo mūsų charakterio, kultūrinės aplinkos ypatybių, auklėjimo, patirties ir noro. Yra tik vienas receptas, kaip nepasiduoti stresui - susirasti sau priimtiną atsipalaidavimo būdą, kuris mus priverstų bent trumpam laikui išjungti protą ir pasidžiaugti buvimu realiame veiksme.

Psichologinė Būsena Ir Ligos

Farmacijos įmonės „Aconitum“ generalinė direktorė dr. Rima Balanaškienė pastebi, kad pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė itin susikoncentravo į žodį „stresas“, jog jis tapo kasdieniu žodžiu žmogaus gyvenime. Anot jos, dažnai mūsų rytas prasideda nuo minties, kad mūsų laukia stresinė diena, kad buvo stresinė naktis - tokiu būdu mes tiesiog „užprogramuojame save stresui“.

Mediciniškai stresas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Trumpalaikis stresas yra nedidelis organizmo susipurtymas, kurį kartais pajausti mums yra gerai. Dažną stresavimą R. Balanaškienė vadina netinkamu psichologinės būsenos pasirinkimu, dėl kurio organizmas greičiau praranda tam tikras medžiagas. Pavyzdžiui, būdami stresinėje situacijoje „suvalgome“ tokius vitaminus kaip B1, B3, B2, mineralus magnį, cinką ir dar daug kitų medžiagų. Anot jos, tokį efektą ir lemia mūsų pačių pasirinkta psichologinė būsena, kuri dažnai tampa ir įvairių ligų priežastimi.

Neseniai Amerikoje buvo atliktas didelio masto klinikinis tyrimas, kuriame nustatyta, kad 3 pacientai iš 5 serga širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinimo ligomis ar jaučia sąnarių skausmus visiškai ne dėl to, kad jiems iš tikrųjų ten kažkas vyksta, bet dėl to, kad ta būsena įvertinama per psichosomatinius sutrikimus. Tai reiškia, kad, norėdami būti sveiki, pirmiausia turime susitvarkyti savo hormoninę būseną, kurią veikia adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis, dopaminas. Ir tada mes galime suprasti, kad jokių fizinių pokyčių mums nėra.

Geriausi Vaistai - Mūsų Pačių Organizme

Patys geriausi vaistai, kokius tik galime sau suteikti, yra tie, kuriuos kiekvienas galime pasigaminti savo organizme. Tai gerieji mūsų hormonai - oksitocinas ir dopaminas.

• Dopaminas: Pergalės hormonas, kurį gauname įveikdami iššūkius ir pasiekdami tikslus. Pavyzdžiui, užsimanei kažkokio skanaus patiekalo, nuėjai ir nusipirkai jį. Pavalgęs jauti vidinę palaimą, nes gavai dopamino. Visi streso hormonai, kurie buvo anksčiau - kortizolis, adrenalinas - viskas neutralizuojama.
• Oksitocinas: Hormonas, kurį gauname per artumą ir prisilietimus. Oksitociną labai lengva gauti - apsikabinkime mylimą žmogų. Tereikia apsikabinti, prisiliesti prie jo ir mūsų organizme pasigamins tiek oksitocino, kad visas adrenalinas ir kortizolis bus neutralizuoti. Nebijokime apsikabinti, nes nuo to atpratome. Apsikabinkime mamą, tėtį, brolį, sesę, draugą ar draugę, vyrą ar žmoną, vaikus - tai yra pats sveikiausias dalykas. Taip pat oksitocino galime gauti darydami gerus darbus.

Oksitocinas ne tik neutralizuoja streso hormonus, bet veikia ir kur kas gilesniame lygmenyje - jis ilgina mūsų gyvenimą. Ir nepamirškime, kad didžiulis pliūpsnis oksitacino ir dopamino hormonų išsiskiria intymių santykių metu. Mylėkimės ir tiesiog mylėkime vienas kitą - tai labai svarbu ir to neatstos niekas. Didžiausią vitaminų bombą mes gauname per meilės aktą. Apie švytintį žmogų dažnai sakoma - turbūt jis įsimylėjo. Tai nuostabi būsena, bandykime ją kuo ilgiau išlaikyti.

Streso Poveikis Ir Autoimuninės Ligos

Labai svarbu suprasti šias dvi reakcijas į stresą, nes sąsaja tarp streso ir hormonų gali būti esminė, siekiant sukontroliuoti autoimunines ligas. Kiekvieno sergančio autoimunine liga paciento tikslas turėtų būti susigrąžinti streso atsaką, kad jis atgautų atsparumą ir lankstumą. Svarbu suprasti, kad stresiniai įvykiai ar stresą kelianti aplinka tėra vienas iš organizmą neigiamai veikiančių veiksnių.

Ką Daryti, Jei Jaučiame Stresą?

• Pakeiskite savo stresą keliančią aplinką: Užrašų knygelėje pasižymėkite didžiausią stresą keliančių dalykų sąrašą, aprašykite kiekvieną punktą plačiau ir užsirašykite būdus, kaip galėtumėte pakeisti situaciją.
• Raskite paprastų būdų kasdien atsipalaiduoti: Tai gali būti nedideli, tačiau reikšmingą poveikį savijautai darantys ritualai.
• Mokykitės dvasios ir kūno medicinos metodų: Pavyzdžiui, meditacijų ar vizualizacijų. Semkitės išminties ir praktikų iš knygų, įrašų internete, savaitgalio stovyklų.
• Pakeiskite gyvenseną su specialistų pagalba: Naujų įgūdžių išmokti daug lengviau iš patyrusio specialisto. Susiraskite jums labiausiai priimtiną mokytoją: trenerį, psichoterapeutą, psichologą ar kineziterapeutą.
• Raskite laiko ilgesniems atotrūkiams nuo kasdienybės: Išvykite toliau nuo miesto, pavyzdžiui, į nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusius kurortus.

tags: #nuo #streso #prasideda #visos #ligos