Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, veikiančios ne tik mūsų nuotaiką ir savijautą, bet ir sprendimus, motyvaciją bei elgesį įvairiose srityse, įskaitant ir vairavimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocijos veikia vairuotojų elgesį, kokį poveikį tai daro eismo saugumui ir kaip valdyti emocijas, siekiant išvengti pavojingų situacijų kelyje.
Emocinis intelektas ir jo svarba vairuojant
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir naudoti emocijas. Tai apima tiek savo, tiek kitų žmonių emocinių reakcijų supratimą ir kontrolę. Emocinis intelektas leidžia suprasti savo jausmus, juos įvardinti ir tinkamai išreikšti, taip pat suprasti kitų žmonių jausmus ir į juos atsižvelgti. Danielis Golemanas, psichologijos mokslų daktaras ir neuromokslų ekspertas, teigia, kad emocinis intelektas yra svarbesnis sėkmės rodiklis nei intelektas (IQ), ir kad emocinis intelektas yra išlavinamas.
Geriausias emocinio intelekto testas yra stresas. Stresinėse situacijose, tokiose kaip eismo spūstys, agresyvūs vairuotojai ar netikėtos kliūtys kelyje, emocinis intelektas padeda išlikti ramiems, priimti racionalius sprendimus ir konstruktyviai spręsti problemas. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, geriau valdo savo emocijas, todėl jie rečiau pasiduoda impulsyviems veiksmams ir geriau susidoroja su sunkumais.
Empatija - tai gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Tai vienas svarbiausių sėkmingo bendravimo įgūdžių, kuris taip pat labai svarbus vairuojant. Empatiški vairuotojai geriau supranta kitų eismo dalyvių perspektyvas, todėl jie lengviau prognozuoja jų veiksmus, išvengia konfliktų ir prisideda prie saugesnio eismo.
Pasitenkinimas savimi prasideda nuo emocinio savęs suvokimo. Tai reiškia gebėjimą atpažinti ir suprasti savo emocijas, žinoti, kas jas sukelia, ir kaip jos veikia mūsų elgesį. Žmonės, kurie gerai supranta savo emocijas, geriau valdo savo gyvenimą, priima teisingus sprendimus ir siekia savo tikslų, įskaitant ir saugų vairavimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Emocijos ir vairavimo saugumas: pyktis, stresas ir baimė
Nevengia reikšti emocijų Draudimo bendrovės atliktas vairuotojų kultūros tyrimas atskleidė, jog 59 proc. skirtingo amžiaus Lietuvos vairuotojų susierzina, kai dviratininkai pavojingai važiuoja kelio pakraščiu, nors šalia yra dviračių takas. Pusę apklaustųjų erzina, jei einant šaligatviu pro juos dideliu greičiu pravažiuoja elektrinis paspirtukas ar kai kiti vairuotojai naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos.
Psichologė Aušra Velickaitė komentavo, jog tokiam eismo dalyvių elgesiui apibūdinti tinkamas anglų kalbos terminas „road rage“ - lietuviškai šį reiškinį būtų galima vadinti pykčiu, įniršiu arba agresija kelyje. Tai - kitų eismo dalyvių įžeidinėjimas žodžiais, gestais, veiksmais, šaukimas, grasinimai, pavojingas vairavimas, norint juos išgąsdinti ar išleisti susikaupusią įtampą.
Agresiją kelyje, psichologės žodžiais, lemia keletas veiksnių. Pirma - aplinkos veiksniai: eismo spūstys, kelio darbai, karščiai, kitų vairuotojų elgesys. Kita dalis - psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, patiriamas stresas, pyktis, nekantravimas, aštrių pojūčių siekimas, noras pademonstruoti savo išskirtinumą. Neretai pyktį kelyje sukelia kito eismo dalyvio spontaniški veiksmai, apie kuriuos jis iš anksto neperspėjo. Agresija dažnai kyla kaip atsakas į agresiją - kai kitas vairuotojas užkerta kelią arba važiuoja iš paskos tarsi prilipęs, spaudžia garso signalą, rodo nepadorius gestus. Agresyvų elgesį kelyje taip pat gali skatinti tam tikras vairavimo anonimiškumas: jei manau, kad aplinkiniai manęs asmeniškai nepažįsta, galiu pradėti elgtis atsainiau nei paprastai.
Vyrai - emocingesni Pasak A. Velickaitės, JAV atlikti tyrimai rodo, kad dažnai kelyje agresyviai elgiasi jaunesni vyrai, kurie ir gyvenime yra linkę smurtauti, turi priklausomybių ir emocinės savireguliacijos problemų.
Jeigu žmogus giliai viduje nepasitiki savimi ir menkai save vertina, išorinė agresija demonstruojant viršenybę keliuose gali būti pasitelkiama kaip priemonė savivertei pasikelti. Vyrai dažniau nei moterys kelyje demonstruoja fizinę agresiją ir pranašumą. Tačiau apskritai pyktis kelyje gali apimti kiekvieną, patiriantį stresą patekus į netikėtą, pavojų keliančią situaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
„Įdomu, kad automobilio vairavimas dažnai simboliškai lyginamas su savo gyvenimo vairavimu. Turbūt, galima apibendrintai teigti, kad dažniausiai žmonės elgiasi pagal vieną principinį modelį: jeigu vertina tvarką ir saugumą gyvenime, vairuoja irgi tvarkingai ir saugiai, jei gyvenime mėgsta rizikuoti, nevengs rizikos ir kelyje. Tačiau vairavimas prideda papildomos įtampos, taip pat anonimiškumo - tad kartais žmonės, kurie, atrodo, geba pakankamai gerai dorotis su stresu kitose socialinėse situacijose, leidžiasi užvaldomi agresijos kelyje. O tie, kuriems vairavimas kelia malonumą, kelyje gali būti linkę vairuoti agresyviau ir rizikuoti labiau nei gyvenime įprastai“, - kalbėjo psichologė.
Pasiduodantys agresijai keliuose kelia pavojų bendram eismo saugumui - ne tik savo įniršio taikiniui, bet ir sau patiems, savo bendrakeleiviams, taip pat visiems aplinkiniams. Agresyvus vairavimas gali lemti eismo įvykius, per kuriuos žūstama ir susižeidžiama, sugadinamas turtas. Aršiai kelyje demonstruojamas pyktis kitiems eismo dalyviams taip pat kelia papildomą stresą.
Pyktis - pavojingas priešas kelyje „Gera emocinė būsena teigiamai veikia vairavimo kokybę. Būtų idealu vairuoti būnant geros emocinės būsenos - tuomet esame budresni, aktyvesni, gebame susikaupti, nesiblaškome. Tai natūralu, nes neigiamos emocijos neigiamai veikia ne tik vairavimo, bet ir bet kokios kitos veiklos kokybę. Galėtume išskirti pyktį. Ne veltui sakoma, kad pyktis apakina. Kai esame pikti, mūsų mąstymas susiaurėja, susitelkiame tik į mus supykdžiusį žmogų ar įvykį, vairuojame staigiau, agresyviau. Kai esame prislėgti, mūsų judesiai ir reakcijos sulėtėja, esame ne tokie dėmesingi“, - kalba psichologė Inga Budvytytė.
Kaip atpažinti ir valdyti emocijas vairuojant
Prieš bandant suprasti, kaip elgtis su savo emocijomis ar jausmais, visų pirma reikia išmokti jas atpažinti. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo, nes neretai žmogus vienu metu jaučia ne vieną, o kelias, kartais net priešingas emocijas. Taigi įsisąmoninti ką iš tiesų jaučiame, nėra taip paprasta: retas kuris mokėsi emocijų pažinimo. Negana to, visa tai apipinta ir gausybe stereotipų, tokių kaip „verkia tik skystablauzdžiai“, „jausmai - tik mergiotėms“, „pykti - negražu“, bei iš vaikystės atsineštų nuostatų. Pavyzdžiui, jei vaikas buvo smerkiamas, kad bijo ar verkia, suaugus jam gali būti ypatingai sunku savo jausmus rodyti kitiems.
Šešios bazinės, universalios emocijos, atsirandančios jau pirmaisiais gyvenimo metais ir lengvai atpažįstamos įvairių kultūrų, rasių ir tautybių žmonių, turėtų būti atpažįstamos ir mums. Tai pyktis, džiaugsmas, baimė, pasibjaurėjimas, liūdesys ir nuostaba.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Atpažinus ir įsivardinus sau tai, kas jaučiame, jau galima rinktis, ką su tuo jausmu daryti ar nedaryti. Ar parodyti ar ne, o jei taip, tai kaip? Gal vietoj to, kad staigiai stabdyti automobilį vidury gatvės ir pulti aiškintis santykių su „užkišusiu“ vairuotoju, rėkti, kaltinti ar kitaip agresyviai reaguoti, galima tiesiog nufotografuoti jo numerį ir jau namuose ramiai apgalvojus nuspręsti, kaip elgtis toliau. Jeigu erzina darbas, bet galimybės jį paprastai pakeisti nėra, tiesiog paieškoti tų dalykų, kurie darbe teikia malonumą, džiaugsmą, teikia naudą. Gal galima keisti savo elgesį tam tikrose situacijose? Pavyzdžiui, jei jaučiame didelį nerimą kai mus pakviečia į pasimatymą patinkantis žmogus ir paprastai atsisakome į jį eiti, užuot pasirinkus „pabėgimą“ iš nemalonios situacijos, galima taip pat rinktis likti situacijoje, atsargiai stebėti savo reakcijas, palaukti, kol nerimas sumažės, ir tada, neskubant ir nespaudžiant savęs įsitraukti į bendravimą.
Pats paprasčiausias būdas išlieti emocijas - tai tiesiog išsakyti tą, ką jaučiate tiesiog dabar, kalbėti apie emocijas, kurias išgyvenate. Balsu pasakykite: „Aš susierzinau, jaučiu pyktį ir nuoskaudą“. Arba: „Aš taip nervinuosi, kad galiu pravirkti“. Taip perkelsite savo jausmus į realią, o tai reiškia - kontroliuojamą sferą ir galėsite tęsti vidinį dialogą su savimi, palaipsniui mažindami negatyvius jausmus. Ir jūs perspėsite savo pašnekovą, kad jūsų būklė yra nestabili ir kad galite netyčia jį įskaudinti. Kalbėkite apie savo emocijas iki tol, kol jų pikas neatslūgs, kol didelis debesis virs mažu lietučiu, kurį bus kur kas lengviau išgyventi.
Kitas būdas yra pabandyti emociją išpūsti iki kraštutinumo, išgyvenanti ir išreiškianti ją iki begalybės, kaip kad padarytų komedinio šou dalyvis arba paversti ją juokinga. Prisiminkite kad ir Hario Poterio filme suvaidintą sceną, kai mokiniams liepiama stoti prieš kauką, įkūnijantį didžiausią jų baimę. Ir tam, kad įveikti, mokytojas liepia tą baimės pabaisą mintyse paversti … juokinga. Taip siaubingas tarantulas virsta išklišusiu riedutininku, baimę keliantis mokytojas - maskarado su močiutės rūbais dalyviu, o gigantiška gyvatė - besijuokiančiu žaisliuku - klounu.
Minčių sustabdymo technika „STOP“ padės „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį. Valdingai ir garsiai pasakykite „STOP!“. Galite tai sakyti iš tikrųjų garsiai, galite - mintyse. Tai tarsi savęs supurtymas. Kad sustiprintumėte poveikį, įsivaizduokite didelį raudoną ženklą su užrašu „STOP“. Pradžioje gali tekti sau šaukti „STOP“ daug kartų per dieną, o kartais net ir keletą kartų penkių minučių bėgyje. Tai normalu, nes negatyvios mintys turi išreikštą savybę greitai „daugintis“ ir periodiškai vėl bandys sugrįžti. Todėl po „STOP“ galvokite apie ką nors visiškai kito. Jei nieko pozityvaus sugalvoti nepavyksta, įsijunkite televizorių ar radiją…
Patarimai, kaip valdyti emocijas ir išvengti agresijos kelyje
Svarbiausia taisyklė - nesėsti prie vairo pykstant, pavargus, pavartojus svaigalų. Kelionę susiplanuokite iš anksto numatydami jai pakankamai laiko, kad nereikėtų rizikingai skubėti jaudintis dėl vėlavimo. Jei esate linkę greitai užsiplieksti, verta apgalvoti, kokius tinkamiausius nusiraminimo būdus galėtume pasitelkti: pavyzdžiui, giliai kvėpuoti arba klausytis atpalaiduojančios muzikos, o gal įtraukiančių, bet intensyvaus dėmesio nereikalaujančių radijo laidų ar tinklalaidžių. Prieš sėsdami prie vairo galite sąmoningai nusiteikti važiuoti ramiai, kad ir kas nutiktų. Kelyje svarbu laikytis ne tik eismo taisyklių, tačiau ir kultūringo elgesio principų - būkite iš anksto pasiruošę vengti agresijos ir ignoruoti ją galintį provokuoti kitų vairuotojų elgesį. Jei pastebite, kad pyktis kelyje - dažnas vairavimo palydovas, vertėtų ieškoti psichologinės pagalbos. Tokiu atveju gali padėti mokymasis atsipalaiduoti, tvarkytis su pykčiu, dėmesingo įsisąmoninimo technikos. Emocijų nevaldymas kelyje, pašnekovės teigimu, gali būti susijęs su laiko nevaldymu gyvenime - vėlavimas kelia papildomą stresą vairuojant, vėluojantis gali būti linkęs nepamatuotai rizikuoti, niršti ant kitų eismo dalyvių dėl nenumatytų kliūčių.
„Sėdant prie vairo labai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atsirinkti prioritetus. Kad ir kur pavėluotume, pasekmės bus tikrai mažesnės nei sukėlus eismo įvykį.
Muzika, kvapai ir skoniai: kaip sukurti teigiamą emocinę būseną vairuojant
Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausią dalį - 38 proc. - vairuotojų geriausiai vairuojant nuteikia mėgstama muzika. Muziką dažniau nurodo 26-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo moterys. Dešimtadaliui vairuotojų geriausią nusiteikimą prie vairo sukuria tyla.
Psichologė Inga Budvytytė sako: „Tyrimais įrodyta, kad muzika teigiamai veikia mūsų emocijas, praskaidrina mintis, net padeda susikaupti. Šiais laikais muzika jau neatsiejama nuo vairavimo. Retai kada rasime automobilį, kuriame neskambėtų muzika“. I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad ne tik malonūs garsai, bet ir tyla gali teigiamai veikti vairavimą. „Tyloje niekas mūsų neblaško ir neišbalansuoja. Kai kuriems žmonėms ji padeda susikaupti, o ypač tyla pravarti pradedantiems vairuotojams, kurių įgūdžiai nėra tokie tvirti. Žinių klausymas taip pat gerina emocinę būseną. Šiais laikais mums visiems labai svarbu neatsilikti nuo pasaulio pulso. O akiračio plėtimas ir nauja informacija padeda labiau pasitikėti savimi ir geriau jaustis“, - pabrėžia specialistė.
Tyrimo duomenys rodo, kad 6 proc. vairuotojų geriausiai vairuojant nuteikia žinių klausymas, 4 proc. - pašnekesys su automobilio keleiviais. I. Būdvytytės teigimu, automobilyje kartu važiuojantys bendrakeleiviai dažnai tampa ypatingais pašnekovais, pašnekesys su jais išties gali padėti jaustis geriau. „Bendravimas visuomet veikia teigiamai. Žinoma, jei nesipykstate. Bet dalijimasis informacija, diskusijos, naujienų aptarimas leidžia jausti bendrystę, o ryšiai su kitais skatina jaustis geriau“, - sako I. Būdvytytė.
Tyrimas rodo, kad nuotaiką gerinti gali ir tiksliai veikianti navigacija, ir rūkymas. Mažiausiai vairuojančių žmonių gerai nusiteikia užkandžiaudami ar uosdami mėgstamą automobilio kvapą. „Pasaulį suvokiame ne tik protu, bet ir patiriame per pojūčius. Todėl malonūs kvapai, tekstūros, skoniai visuomet gerina emocinę būseną. Kaip bebūtų liūdna, rūkymas taip pat nuteikia teigiamai. Rūkydami giliai įkvepiame ir lėtai iškvepiame, gilus kvėpavimas ramina, o tai sukuria iliuziją, kad rūkymas padeda nusiraminti, susikoncentruoti. Gardūs užkandžiai tikrai nuteikia maloniai. Potyriai, ateinantys per penkis žmogaus pojūčius, yra labai svarbūs, o jei jie malonūs - negali būti geriau“, - pabrėžia psichologė.
Vis dėlto, V.Katilienė ragina vairuotojus neprarasti budrumo. „Malonūs pojūčiai neturėtų atpalaiduoti per daug. Nubyrėję cigaretės pelenai ar iš rankų išslydusi elektroninė cigaretė kaip mat nukreips vairuotojo dėmesį, o nuo eismo nelaimės dažnai mus skiria vos akimirka“, - atkreipia dėmesį draudikė.
tags: #nuoraukos #emocijos #vairuojant