Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs psichologiniai patarimai, kurie gali padėti žmonėms geriau suprasti save, įveikti krizes, valdyti emocijas ir gerinti bendrą savijautą. Aptariami skirtingi požiūriai į psichologinę pagalbą, emocijų išreiškimo svarba ir praktiniai metodai, kaip susidoroti su nerimu, stresu bei kitomis psichologinėmis problemomis.
Psichologinės Pagalbos Svarba ir Baimės Ją Gauti
Labai svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus nori pagalbos, tik dėl įvairių priežasčių gali jos vengti ar neprašyti. Gana daug žmonių vis dar mano, kad į psichologą kreipiasi tik psichiškai nesveiki arba silpni žmonės, kurie patys nesugeba išspręsti problemų. Pastebėta, kad psichologinę pagalbą palankiau vertina moterys nei vyrai. Be to, jos ir ieško dažniau tokios pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės linkę manyti, kad jų psichologinės problemos susijusios su fizinėmis ligomis, todėl pagalbos dažniausiai ieško pas bendrosios praktikos gydytojus arba bando patys susitvarkyti, kartais ir medikamentais.
Jei matote, kad artimam žmogui nesiseka įveikti psichologinės krizės, pirmiausia su juo reikia stengtis pasikalbėti apie tokios pagalbos reikalingumą ir naudą, pasiūlyti perskaityti straipsnį apie sėkmingą psichologinę pagalbą. Paaugliams įspūdį gali daryti tai, kad kokiai nors sporto ar kino žvaigždei padėjo psichologas. Daugelis tyrimų rodo, kad žmonės, kurie žinojo apie kitus pagalbos ieškojusius ir sėkmingai ją gavusius žmones, yra labiau linkę ir patys ieškoti pagalbos. Kai kurie žmonės bijo, kad psichologas vers kalbėti apie jausmus ir paslaptis, tačiau svarbu žmogų informuoti, kad tik jis pats sprendžia ką, kiek ir kaip kalbės, kad jis bus palaikomas ir besąlygiškai suprastas.
Ką Normalu Jausti Išgyvenant Krizę
Neturi tuo metu būti sprendžiamos viso gyvenimo, visos asmenybės problemos. Visas dėmesys turi būti sutelkiamas į dabartinį išgyvenimą. Tuo metu žmogus gali išgyventi tokią jausmų sumaištį, bejėgiškumą, didžiulį skausmą, kad tokie žodžiai jo tiesiog nepasieks. Labai svarbu aktyviai klausytis, ką sako kalbantysis, aptarti, kokius išgyvenimus ir simptomus jaučia, kaip būtų galima juos susilpninti ar įveikti, aptarti, ką normalu jausti išgyvenant krizę.
Skirtumai tarp Kultūrų
Lietuviai yra uždari žmonės, įpratę padėti patys sau arba spręsti problemas artimųjų rate, jie nelinkę atvirai reikšti emocijų, apie jas kalbėti. Tikrai nesame vieninteliai pasaulyje kol kas privengiantys kreiptis į psichologus. Pavyzdžiui, kai kuriose Azijos kultūrose vertybe laikoma tai, kad geriausias būdas susidoroti su problemomis yra tiesiog vengti apie jas galvoti. Vertinama savikontrolė ir jausmų tramdymas. Kita vertus, pavyzdžiui, Argentinoje eiti pas psichologą ar psichoterapeutą yra visuomenės norma. Šioje šalyje vienam gyventojui tenka daugiau psichologų nei bet kur kitur pasaulyje. Argentinoje psichoterapija yra ne tik įrankis išgydyti psichologinio ir emocinio pobūdžio sutrikimus, bet ir pagalba kuriant savo asmenybę, tobulėjant, gerinant gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Direktyvūs Nurodymai ir Asmenybės Brandumas
Kaip žmogui seksis vienam ar su psichologo pagalba išspręsti iškilusias problemas, priklausys nuo daugelio veiksnių. Medikai paprastai žmonėms duoda direktyvius nurodymus, kaip elgtis, todėl dažnai žmonės, kreipdamiesi į psichologą, tikisi, kad jis taip pat pasakys, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Svarbiausi du veiksniai, turintys įtakos krizinių išgyvenimų pasekmėms - asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą tuo metu.
Laimės Paieškos ir Gyvenimo Prasmė
Žmogus yra dvasinė būtybė, kuri pražysta tik tuomet, kai atranda savo gyvenimo prasmę. Ši prasmė kiekvienam individuali, todėl apsigautumėte ieškodamas (-a) jos ten, kur jums rodo visi kiti. Vienam reikia grandiozinės prasmės, kitas ją gali atrasti visai sau po nosimi. Abi tinka, su sąlyga, kad jums tai nuoširdžiai prasminga. Žmogus randa laimę tarnaudamas savo idealams, savo gyvenimu pildydamas kokį tai asmeninį pašaukimą. Kai kūnas tarnauja sąžinei, po kiekvieno veiksmo pasitarnaujant savo idealams gaunate stiprų laimės pliūpsnį. Vėliau, aišku, jis išgaruoja ir jūs vėl turėsite pamaitinti sielą. Tačiau esmė ta, kad kūnas turi padaryti kai ką tokio, kas jam nemalonu.
Tvari laimė pasiekiama tiems, kurie turi idealų. Jei idealų neturėsite, jūsų gyvenimas bus tik kaip puota maro metu. Aplink pilkas beprasmis pasaulis, kuriame jūs mėginate save kažkaip prablaškyti. Tos mūsų gyvenimo sritys, kuriose mes įveikiame kliūtis savo pastangų dėka - gerai atliekamas darbas, atliktas remontas namuose, t. t. - tampa mums erdve, kurioje jaučiamės komfortiškai, galime čia rasti sau užuovėją nuo negandų. Tuo tarpu sritys, kuriose pastangų vengiame tampa mums depresijos šaltiniu. Kas kartą, kai mintys nukrypsta ten, kur turėjome pasistengti, tačiau to nepadarėme, mus apninka slogi nuotaika. Ir priešingai - atsigauname, kai pradedame galvoti apie kitas sritis, kur, nepaisant pasitaikiusių kliūčių, jas visgi įveikėme. Tai mums geros nuotaikos ir pasitikėjimo šaltinis. Iš tiesų kelias į laimę - niekaip kitaip, tik per šiuos sunkumus. Pirmiausia turite prisėsti ir apsispręsti, ką laikote vertinga (kai sakau prisėsti, turiu omenyje prisėsti prie gerų knygų). Antra, turite išmėginti gyvenimą aukojant save sąžinei ir savo idealams. Vadovaudamasis tiesa ir savo sąžine pražūsite - nieko verti. Atvirkščiai - jūsų laukia lėta kankinanti mirtis, jei nuo sąžinės balso nusigręšite. Na, o pradėjęs tarnauti sąžinei stebėkite, kaip jūsų vidinis gyvenimas atsigauna, o aplinkiniai, kuriuos palikote beprasmybėje, vis labiau psichologiškai nyksta. Galiausiai jie žlugs, nes tikra šiame pasaulyje yra tik nematomas dvasinis pasaulis ir tai, kokia apimtimi jame gyvenate.
Idealistai ir Realistai
Psichiškai sveikos asmenybės yra idealistai, aukojantys save dėl prasmingesnės būties, o vadinamieji „realistai“ - patologija. Šiuolaikinė psichoterapija skelbia, kad žmogus yra tuo sveikesnis, kuo labiau atsispiria aplinkos spaudimui ir vadovaujasi tuo, ką jo sąžinė ir širdis laiko esant teisinga.
Itin Jautrios Asmenybės
Maždaug kas penktas žmogus yra priskiriamas prie itin jautrių asmenybių. Tai reiškia, kad jų nervų sistema daug jautresnė nei kitų žmonių - juos stipriau veikia aplinkinių žmonių nuotaikos, triukšmas, didelę įtaką turi nenuspėjamos situacijos. Kita vertus, itin jautrūs žmonės gyvena labai turtingą vidinį pasaulį. Net ir nedideli įvykiai jų vaizduotėje tarsi įjungia įtempto veiksmo filmą. Sunku būna dar ir dėl to, kad net artimiausi žmonės dažnai nesupranta, ką reiškia būti jautriam ir mano, kad tiesiog reikėtų išmokti būti tokiam, kaip visi. Norint komfortiškai jaustis, svarbu išmokti identifikuoti save ir vietoj nesibaigiančios saviplakos pradėti mokytis susidoroti su bendravime kylančiais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Kaip Pamilti Save Tokį, Koks Esi?
- Būk Sau Atlaidesnis: Nustok pykti ant savęs, nustok beviltiškai kartoti: „susiimk gi“, „atsipalaiduok“… Vietoj to stebėkite save ir pasiruoškite toms situacijoms, kuriose dažniausiai klystate ir esate linkęs save plakti ar priekaištauti sau.
- Atjauta Sau: Dažnai apkabinkite patys save, paplekšnokite draugiškai sau per petį ir padrąsinkite save. Kai nepavyksta kas nors, vietoj to, kad graužtumėtės, sakykite: „Gaila, kad nepavyko geriau, bet ir taip viskas dar gana gerai“…
- Susitaikymas: Susitaikymas su savimi prasideda, kai nebekaltinate savęs, o priimate viską, kas jums nutinka ir pripažįstate, kad šitoje situacijoje padarėte viską, ką tuo metu galėjote padaryti.
- Džiaugsmas Būti Savimi: Žmonių, sąmoningai sau pripažinusių, kad yra itin jautrūs, gyvenimas pasikeičia. Staiga tampa ne taip baisu ir nepriimtina, kad esate kitoks. Drąsa būti tokiu, koks esi, yra užkrečiama.
Psichikos Sveikata Šiandien
Visuomenė padarė didelę pažangą, žmonės dabar žymiai laisviau kalba apie psichikos sveikatą ir nesveikatą, kur kas aktyviau, drąsiau kreipiasi pagalbos. Deja, gyvename psichikos gerovei nepalankiu metu. Dveji epidemijos metai tikrai paliko įspaudą mūsų visuomenės psichikos sveikatoje. COVID-19 epidemiją pakeitė mūsų pašonėje prasidėjęs karas, kuris, viena vertus, kelia nuolatinį nesaugumo jausmą, nes ta grėsmė labai artima, kita vertus, mes labai atjaučiame tuos žmones, kuriuos karas paveikė tiesiogiai, fiziškai, nepaprastai skaudžiai. Ta kančia negali mūsų neveikti. Ir dar greta viso to - energetikos krizė, didžiulė infliacija, užsidarantys verslai, prarandami darbai, nežinia, susirūpinimas dėl savo ateities. Pacientų srautai yra dideli, nemažai yra atvykstančių ir į ambulatorinės psichikos sveikatos įstaigas, daug žmonių kreipiasi į psichologus, nemažai ieško pagalbos privačiuose centruose. Kartais girdima iš pacientų, kad eilėje, norint gauti psichoterapinę pagalbą, net privačiame sektoriuje tenka laukti po kelis mėnesius.
Kaip Padėti Sau Išgyventi Neramiais Laikais?
Kai situacijos negali pakeisti, turi išmokti prisitaikyti, padėti sau išgyventi. Ką būtų galima daryti šiandien, jeigu tikrai labai daug įtampos, lėtinio streso, neramių minčių apie savo, savo šeimos ateitį?
- Užsiimti Veikla: Ar tai būtų darbinė, ar kažkokia visuomeninė veikla, ar pareigos šeimai.
- Laikytis Režimo: Toks paprastas dalykas kaip režimo laikymasis yra labai naudingas tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai, nes viena su kita yra labai susijusios. Laiku gulti, laiku keltis, laiku maitintis, sąmoningai per dieną keliskart pailsėti, - tai labai svarbu darboholikams.
- Išlaikyti Santykį su Kitais: Mes vis dėlto esame bendruomeniškos būtybės, mums reikia kitų žmonių, kad galėtume ir save matyti, ir save priimti, ir gauti atsaką iš kito žmogaus.
Depresija: Sąvoka ir Jos Formos
Depresija nėra vien sėdėjimas kampe ir verkimas. Tai labai sudėtinga būsena ir reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad krinta energija. Nebėra noro veikti. Ar atsikeli ryte ir nori gyventi? Dar vienas dalykas - džiaugsmo praradimas. Depresijai būdingas toks simptomas - anhedonija. Tai nesugebėjimas jausti gyvenimo džiaugsmo. Yra žmonių, kurie labai jautriai reaguoja į dėmesio, trumpalaikės atminties sutrikimus, vadinamasias kognityvines funkcijas, nes depresijos metu sutrinka ir jos. Depresija yra tarsi skėtinė sąvoka, po kuria telpa labai daug įvairių dalykų. Endogeninės depresijos (depresijos, nulemtos daugiau vidinių, biologinių priežasčių) turbūt pasikartoja vienodu dažniu, nepriklausomai, ar yra karo, ar taikos metai. Kas galbūt keičiasi, tai vadinamajam neuroziniam spektrui priskiriamos depresijos - kartais depresinė reakcija gali būti esant adaptaciniams sutrikimams, kartais depresija būna kartu su nerimu - vėlgi kaip atsakas į tam tikrus gyvenimo įvykius.
Stresas ir Psichikos Sutrikimai
Lėtinis stresas kartu su kitais nepalankiais veiksniais gali vesti psichikos sutrikimų link, kad ir prie vadinamojo adaptacijos sutrikimo. Vis dėlto, jei žmogus patiria ilgalaikį stresą, daug ką lems jo asmenybė. Vienas sėdės su alkanais vaikais šaltame kambaryje ir nematys išeities, o kitas galbūt eis į mišką ir parsineš malkų. Vieni linkę nieko nedaryti, kiti - aktyviai imtis kažkokių veiksmų. Be asmeninių žmogaus savybių, kurių reikšmė įveikiant stresą labai didelis, daug kas priklauso nuo paramos sistemos - visuomenės, bendruomenės požiūrio. Jausdamas palaikymą, bendrystę žmogus lengviau toleruoja ilgalaikį stresą.
Kaip Pastebėti Psichikos Sutrikimus?
Didžiajai daliai psichikos sutrikimų būdinga tai, kad jie vystosi pamažu. Galų gale, ta pati depresija. Niekas neprabunda vieną rytą gilios depresijos būsenos. Tai sutrikimas, kuris vystosi pamažu, savaitėmis, mėnesiais, kartais - metais. Procesų, kurie vyksta pamažu, žmogus dažniausiai nefiksuoja, jis tiesiog nepastebi to virsmo, nebent kartais gali pamatyti palyginęs save prieš kažkiek laiko ir dabar. Artimieji, kurie mato tą žmogų kiekvieną dieną arba bent jau gana dažnai, irgi daugeliu atvejų pokyčio gali nepastebėti.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Užspaustos Emocijos ir Jų Išlaisvinimas
Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais - gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažniausiai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Jos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose. Laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų. Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą.
Stresinėje situacijoje mumyse sukyla energija, kuri paruošia kūną reaguoti į grėsmę. Taigi nuslopintos emocijos niekur nedingsta ir visai nesvarbu, ar jas patyrėme vakar susibarę su partneriu, ar ankstyvoje vaikystėje susikivirčiję su tėvais. Kaskart, kai pasirenkame nuslopinti savo emocijas ir nusisukame nuo jų, atveriame kelią savo protui projektuoti patirtas nuoskaudas į dabartį ir ateitį. Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra kenksmingas, jei po kurio laiko sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti.
Kaip Išlaisvinti Negatyvias Emocijas?
Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla. Šios technikos gali padėti sumažinti patiriamą emocinį krūvį, išlaisvinti užspaustus jausmus. Praktikuodami jas galime nurimti, atsipalaiduoti, daug aiškiau suprasti save ir geriau valdyti savo elgesį.
- Kvėpavimo Pratimai: Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis. Kai jaučiame stresą, įtampą ar nerimą, dažniausiai pradedame kvėpuoti greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas.
- Rašymo Terapija: Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį. Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau.
- Fizinė Veikla: Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį.
- Meditacija: Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas.
Emocijų Paleidimo Žingsniai
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas?
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Emocinis Intelektas ir Savimonė
Mums trūksta psichologinio išsilavinimo, emocinio intelekto. Labai dažnai žmonės neatpažįsta savo emocijų, nežino, ką jaučia, kas juos kankina, kartoja ir kartoja „nervai„, bet juk visa tai, ką jaučiame nėra vien tik nervai. Turbūt beveik visi mes tiesiogiai ar netiesiogiai susiduriame su perdegimu, depresija, apatija, santykių problemom, nerimu, nemiga, visu emocijų spektru, tačiau nežinome, ką su visu tuo daryti. Supraskime, kad šiandien žmogus gyvena visai kitokiu temptu, prie visai kito informacijos srauto, su dar daugiau atsakomybių ir rolių ir nereikia tragiškų įvykių, kad vertėtų pradėti lankyti psichoterapiją.
Sąmoningumo praktikos visų pirma moko pastebėti save, sustabdyti ir pastebėti, kas vyksta Tavo galvoje ir Tavo kūne. Vietoj to, kad emocijos ir įtampa tik kauptųsi, ją bandytum blokuoti ir neigti, tiesiog keliskart dienoje susistandant įvardini sau, kas vyksta - susinervavai? bet kodėl? pajautei pavydą? o tada dėl to gėdą?
Meditacijos Privalumai
- Sumažinamas stresas
- Sumažinamas juntamas nerimas
- Didinamas kūrybiškumas
- Gerinama savistaba
- Prailginamas susikaupimo laikas
- Gerinama atmintis
- Gerinamas miegas
- Gali sumažinti kraujo spaudimą
- Gerinamas emocijų pažinimas
Sveikata ir Mityba
Jau seniai sveikesnė mityba ir judėjimas nėra suvokiama kaip tik priemonės gražesniam kūnui. Sveikesnė mityba ir judėjimas padeda ir geriau jaustis psichologiškai. Mūsų savijauta priklauso ir nuo hormonų - juos įtakoja mūsų valgomas maistas, vartojamas alkoholis, gyvenimo būdas be judėjimo.
Buvimas Gamtoje
Japonijoje yra kuriami specialūs miško takai skirti nusiraminimui, daug streso patiriančių profesijų žmonės (pavyzdžiui, gaisrininkai) yra siunčiami būtent miško terapijai. Kolkas mokslininkai negali tiksliai paaiškinti kaip tiksliai buvimas gamtoje mus ramina, bet tai iš tiesų veikia. Po pasivaikščiojimas būna suretėjęs pulsas, sumažėjęs kraujospūdis, kraujyje randama mažiau streso hormonų.
Žinios Psichologijos Srityje
Žinios psichologijos srityje ypatingai naudingos - suvokti, kas su Tavimi vyksta, kokias išgyveni emocijas, ką daryti skirtingose sudėtingose situacijose (perdegimas, apatija, depresija, nerimas, emocijų nevaldymas,…), kaip padėti artimui, kokie yra sprendimo būdai, ką Tavo juntami simptomai gali reikšti, kur gali kreiptis, kaip gali save ugdyti - visa tai ir dar daugiau tikrai padės Tau augti.
Nerimas: Kaip Jį Suvaldyti?
Nerimas - tai natūrali ir daugeliui pažįstama emocija, padedanti mums būti budriems ir reaguoti į pavojų. Nerimas pasireiškia kaip baimė, įtampa, susijusi su būsimomis situacijomis ar įvykiais. Nors kiekvienas nerimą patiria skirtingai, visi jį išgyvenę patvirtins, kad šie pojūčiai dažniausiai būna nemalonūs ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Todėl svarbu atrasti būdų, kaip sumažinti nerimą ir vėl jaustis ramiau.
Kaip Įveikti Nerimą?
- Susidurti su Nerimo Šaltiniu: Vienas geriausių būdų įveikti nerimą - susidurti su nerimo šaltiniu. Nors akistata su nerimu gali gąsdinti, tačiau, nustoję vengti, mes suteikiame savo smegenims progą išmokti, kad galime išgyventi tiek patį nerimą, tiek nerimą keliančią situaciją.
- Būti Dabartyje: Vienas iš svarbių buvimo dabartyje praktikos elementų - priimti realybę tokią, kokia ji yra, jai nesipriešinant.
- Įsižeminimo Technikos ir Kvėpavimo Pratimai: Šios technikos skirtos staigiai kylantiems stipriems jausmams ir impulsams suvaldyti. Jos yra nepastebimos aplinkiniams ir padeda sugrįžti į dabarties momentą.
Kvėpavimo Technika "Dėžė"
4-4-4-4 kvėpavimas, paprastai vadinamas „dėžės“ kvėpavimo technika, yra viena iš lengvesnių kvėpavimo technikų, kurias galite praktikuoti, kad numalšintumėte nerimą. Kartokite visą ciklą, kol nerimas nurims. Įprastai keletą kartų atliktas pratimas turėtų padėti sumažinti padidėjusį širdies ritmą ir atitraukti jūsų dėmesį nuo nerimą keliančios situacijos.
Pojūčių Išvardijimas
Pradėdami nuo 5, pasitelkite pojūčius ir išvardykite aplink jus pastebėtus dalykus.
Kiti Patarimai, Kaip Padėti Sau Psichologiškai
- Vienintelis būdas suprasti, kas jūs esate - rasti tai, kas tinka būtent jums.
- Pats santykiuose kilusių problemų aptarimas mažina baimę būti paliktam.
- Veiksmingiau yra užduoti sau klausimą: kas jums iš tikrųjų svarbu? Kas svarbu jūsų šeimai?
- Pirmas žingsnis įveikiant bet kokį žalingą įprotį - tai įsisąmoninimas.
- Jausmai negali būti teisingi ar neteisingi. Jie tiesiog yra.
- Visiškai įveikti vienatvės jausmo neįmanoma, tačiau yra būdai, kaip jį sumažinti.
- Savikritika visada yra labai subjektyvi.
- Aštri reakcija į nereikšmingus įvykius paprastai susijusi su mūsų praeitimi.
- Išanalizuokite, kokie žmonės dalyvauja jūsų gyvenime ir kokia jūsų santykių su jais esmė.
- Jeigu diena iš dienos kartojate sau „Kodėl aš lieku su šiuo žmogumi? Kodėl negaliu viso to mesti?“, vertėtų savo santykius paanalizuoti.
- Pasitikėjimo savimi įgausite tada, jeigu sugebėsite įveikti savo pačių sau iškeltas užduotis.
Kaip Paleisti Žmogų, Kurį Mylėjote?
Artimuose santykiuose mes esame linkę prisirišti prie šalia esančio ir mylimo ar kažkada mylėto žmogaus. Santykių pabaiga dažniausiai sukelia skausmą, gedėjimo jausmą, kentėjimą.
Kaip Paleisti Žmogų?
- Nutraukite bendravimą. Laikykitės distancijos, nekalbėkite, nesusitikite, stenkitės negalvoti apie tą žmogų kiek įmanoma labiau.
- Išjauskite savo jausmus, išsiverkite, išsirėkite.
- Valgykite gerą maistą, rūpinkitės savo kūnu, išsimiegokite, stiprinkite savo kūną ir dvasią visais įmanomais būdais.
- Nustokite fantazuoti apie kitokį scenarijų, ar kitokią įvykių baigtį.
- Supraskite savo gedėjimo procesą, t.y. tam tikras gedėjimo stadijas (neigimas, pyktis, derybos, depresija, susitaikymas).
- Atleiskime nuskriaudusiems jus žmonėms. Ir atleiskime sau patiems.
- Nukreipkime savo dėmesį į tai, ką galime kontroliuoti, t.y. į save.
- Klausykitės muzikos, kuri jums patinka. Žiūrėkite filmus, bendraukite su žmonėmis, kurie gali pakelti jūsų nuotaiką.
- Įsisąmoninkime, kokios mintys, kokie jausmai ir emocijos kyla mums.
- Nepriimkite santykių pabaigos kaip nesėkmės.
- Prieš tai, kol įsimylėsite kitą žmogų, įsimylėkite save.
tags: #psichologija #kaip #padeti #sau