Senyvo amžiaus žmonių agresijos priežastys ir būdai jai valdyti

Senyvo amžiaus žmonių agresija yra sudėtinga ir daugialypė problema, kuri paveikia ne tik pačius senjorus, bet ir jų artimuosius, globėjus bei visą visuomenę. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti pagrindines agresijos priežastis vyresniame amžiuje, atsižvelgiant į fiziologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius, bei pateikti praktinių patarimų, kaip suvaldyti agresyvų elgesį ir pagerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Įvadas

Bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis gali būti sudėtingas dėl emocinės įtampos, nesusikalbėjimų ir skirtingų lūkesčių. Agresija, tiek fizinė, tiek žodinė, yra viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės ir jų artimieji. Smurtas tarp senyvo amžiaus žmonių tampa vis labiau pastebima problema šių dienų pasaulyje. Smurtas gali pasireikšti ne tik fizine, psichologine, emocine ar žodine agresija, bet ir kaip netinkamas finansinis ar kitoks materialinis elgesys, nukreiptas prieš asmenį. Nepaisant kokia forma smurtas pasireiškia, jis gali sukelti įvairias fizines ir psichines sveikatos problemas, kas sąlygoja gyvenimo kokybės sumažėjimą.

Agresijos samprata ir jos pasireiškimo formos

Pirmiausia reikėtų pabrėžti tai, jog agresija yra labai populiari elgesio forma - turbūt nėra žmogaus, galinčio sąžiningai prisipažinti, kad jis niekada nebuvo fiziškai arba verbališkai agresyvus. Agresija yra toks elgesio tipas, kuris pasireiškia kiekvieno žmogaus gyvenime, nepaisant jo amžiaus, lyties, rasės, išpažįstamos religijos arba įsitikinimų.

Agresyvus elgesys, kuris gali būti tiek fizinis, tiek žodinis, - tai tyčinis veiksmas, nukreiptas į objektą, kitą asmenį arba save patį. Ažitacijos, sujaudinimo ar agresijos terminas apibūdina keletą paciento elgesio sutrikimų. Tai fiziniai ir žodiniai išpuoliai, priešiški pasisakymai, grasinimai giminaičiams ar medicinos personalui, grasinamieji gestai, staigūs įniršio priepuoliai, aplinkos žalojimas ir kt.

Ažituotą pacientų elgesį galima suskirstyti į 4 kategorijas: verbalinę, fizinę, seksualinę agresiją ir save žalojančius veiksmus. Atsisakymas bendradarbiauti ir suteikti pagalbą yra dažniausi agresyvaus elgesio pasireiškimai, žodinė agresija yra dažnesnė už fizinę. Svarbu atsiminti, kad agresija gali pasireikšti įvairiomis formomis:

Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti

• Fizinė agresija: smūgiai, stumdymas, spardymas, daiktų mėtymas.
• Žodinė agresija: riksmai, įžeidinėjimai, grasinimai, keiksmažodžiai.
• Emocinė agresija: ignoravimas, atstūmimas, manipuliavimas.
• Paslėpta agresija: užsispyrimas, atsisakymas bendradarbiauti, sabotavimas.

Agresijos priežastys senyvame amžiuje

Agresyvų elgesį senyvame amžiuje gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant fiziologinius, psichologinius ir socialinius aspektus.

Fiziologinės priežastys

Sveikatos problemos gali būti reikšmingas agresijos faktorius:

• Demencija: Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos dažnai sukelia elgesio ir asmenybės pokyčius, įskaitant agresiją. Demencija (lot. dementia - „beprotystė“) - tai įgyta silpnaprotystė, klinikinis sindromas, kurį sukelia galvos smegenų liga arba galvos smegenų pažeidimas. Jis dažnai pasireiškia aukštesniųjų smegenų žievės (pažinimo) funkcijų sutrikimu - gana ryškiu, kad sutrikdytų kasdienę veiklą. Sergant senatvine demencija sutrinka atmintis, mąstymas, orientacija, dėmesys, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Pažeidus galvos smegenų smilkinines skiltis, migdolinius kūnus, hipokampą, pacientų elgesys tam tikrose situacijose dažnai tampa agresyvus. Visos šios galvos smegenų sritys pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga, todėl agresyvus elgesys šios ligos atvejais pasireiškia iki 25 proc. pacientų.
• Lėtinės ligos: skausmas, karščiavimas, infekcijos ir kitos ligos gali sukelti dirglumą ir agresiją.
• Vaistų šalutinis poveikis: kai kurie vaistai gali sukelti elgesio pokyčius, įskaitant agresiją. Senieji vaistai nuo psichozės ir benzodiazepinai gali net pabloginti demencija sergančių asmenų elgesį, nes gali sąlygoti delyrą ir agresyvų elgesį.
• Jutimo organų sutrikimai: regos ir klausos problemos gali sukelti sumišimą ir baimę, kurie gali išprovokuoti agresiją.

Psichologinės priežastys

Psichologinė būklė taip pat turi didelę įtaką agresijai:

• Depresija: vyresnio amžiaus žmonės dažnai kenčia nuo depresijos, kuri gali pasireikšti irzlumu, priešiškumu ir agresija.
• Nerimas: nerimas ir baimė gali sukelti agresyvų elgesį, ypač jei žmogus jaučiasi nesaugus ar sumišęs.
• Trauminiai išgyvenimai: praeities trauminiai išgyvenimai gali iškilti į paviršių ir sukelti agresiją.
• Savigarbos praradimas: senyvo amžiaus žmonės gali jaustis bejėgiai, priklausomi nuo kitų, o tai gali sukelti pyktį ir agresiją. I. Čerbulėnienė atkreipia dėmesį, kad jaunam žmogui gali būti sunku suprasti, kodėl vyresnieji pyksta, kai norima jiems padėti, siūloma kažką padaryti už juos. Pasak jos, senjorai tokį pasiūlymą gali priimti kaip grėsmę savo savarankiškumui, jaustis, kad nieko nebegali pasidaryti patys.
• Frustracija: negalėjimas susidoroti su kasdieniais iššūkiais, sumišimas dėl būklės progresavimo, baimė - visa tai gali sukelti nusivylimą ar nerimą.

Socialinės priežastys

Socialiniai veiksniai taip pat gali prisidėti prie agresijos:

• Vienišumas ir socialinė izoliacija: vienišumas ir socialinis atsiribojimas gali sukelti depresiją ir nerimą, kurie gali pasireikšti agresija. Dažniausiai senjorų sunkumai būna susiję su įvairiais fiziologiniais procesais ir vienišumu. I. Čerbulėnienė sako, kad kalbant apie pastarąjį svarbiausia yra atskirti vienišumo ir vienatvės sąvokas, nes pastarojoje žmogus gali jaustis laimingas, o vienišas žmogus yra liūdnas, nebesijaučia visuomenės dalimi, atsiriboja.
• Konfliktai su artimaisiais: nesutarimai su šeimos nariais ar globėjais gali sukelti pyktį ir agresiją.
• Nepriežiūra ir smurtas: senyvo amžiaus žmonės, patyrę nepriežiūrą ar smurtą, gali tapti agresyvūs kaip gynybinė reakcija.

Demencija ir agresija

Demencija yra vienas pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų, kurį neurologija identifikavo dar XIX amžiaus pradžioje. Agresija yra dažnas simptomas, galintis pasireikšti bet kurioje demencijos stadijoje. Bet tikrai ne visiems šia liga sergantiems pasireiškia agresyvumas. Sergantys demencija agresiją patiriantys žmonės gali būti sutrikę, gali nesuprasti, kas vyksta. Jie gali turėti iliuzijų ar haliucinacijų, kuriuos artimieji suvokia kaip grėsmę.

Taip pat skaitykite: Priklausomybių problemos vyresniems

Pyktis ir agresija dažniausiai išsivysto vidurinėje demencijos stadijoje kartu su kita nepatogumų keliančio elgesio išraiška - blaškymusi, daiktų kaupimu, kompulsyviu elgesiu.

Kas lemia tokį elgesį? Elgesio pokyčio priežasčių yra daug. Kiekvienas demenciją turintis asmuo į aplinkybes reaguos savaip. Dažnai elgesys keičiasi dėl galvos smegenyse vykstančių pokyčių, tačiau kartais pokyčius lemia tam tikri aplinkos veiksniai - galbūt užduotis, su kuria asmuo bando susidoroti, yra per sudėtinga, o gal asmuo prastai jaučiasi.

Svarbu suprasti, kodėl demenciją turintis asmuo rodo tam tikrą elgesį. Nustačius elgesio priežastį, galima imtis veiksmų, kurie padėtų apsaugoti nuo tokio elgesio pasikartojimo.

Agresiją gali lemti daug priežasčių:

• Sveikatos problemos: nuovargis, miego režimo sutrikimas ir poilsio trūkumas, patiriamas fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, skausmas, karščiavimas, liga ar vidurių užkietėjimas, dėl pokyčių galvos smegenyse atsiradęs negebėjimas suvaldyti elgesio, neigiamas šalutinis vaistų poveikis, nusilpusi rega ar klausa lemia, kad asmuo klaidingai supranta tai, ką mato ar girdi, haliucinacijos.
• Gynybinė reakcija: demenciją turintis asmuo gali jaustis pažemintas, privalėdamas priimti pagalbą atliekant labai intymią veiklą - pavyzdžiui, prausiantis ar einant į tualetą. Asmuo gali jausti, kad yra pažeidžiamas jo savarankiškumas, orumas ir privatumas.
• Nesėkmės jausmas: negalėdamas susidoroti su kasdieniais iššūkiais, demenciją turintis asmuo gali jausti nusivylimą ar nerimą.
• Sumišimas dėl būklės progresavimo: jausdamas, kad anksčiau turėti gebėjimai nyksta, ir iki galo nesuprasdamas šio proceso priežasties, demenciją turintis asmuo gali jaustis sumišęs.
• Baimė: negalėdamas atpažinti aplink esančių žmonių ar vietų, demenciją turintis asmuo gali jausti baimę. Asmuo taip pat gali ilgėtis tam tikrų vietų ar ankstesnio jų gyvenimo laikotarpio. Be to, jeigu praeityje yra įvykę tam tikrų nemalonių įvykių, šie gali iškilti dabartyje ir būti baimės priežastis.
• Mėginimas atkreipti į save dėmesį: demenciją turintis asmuo gali rodyti aplinkiniams, kad patiria nuobodulį, jaučia stresą, turi energijos perteklių arba prastai jaučiasi.
• Reakcija į aplinką: galbūt aplinkoje yra per didelė stimuliacija - per daug garso, judėjimo, per daug žmonių. Demenciją turintys asmenys yra labai jautrūs balso tonui, neverbalinei komunikacijai. Bendraujant visuomet būtina stengtis palaikyti švelnų balso toną, būti supratingiems, kad tam tikras demenciją turinčio asmens elgesys gali būti ne tyčinis, o nulemtas demencijos.
• Katastrofinė reakcija: reakcija, atrodytų, į normalią, grėsmės nekeliančią situaciją. Asmuo jaučia, kad įvyko ar įvyks kažkas baisaus, ir gali reaguoti su fizine agresija ar susijaudinimu.
• Globėjo nuovargis: jeigu globėjas yra susijaudinęs, neramus, piktas, net jeigu šių jausmų neparodo žodžiais, yra didelė tikimybė, kad demenciją turintis asmuo atspindės šiuos jausmus. Globėjo nuovargis dažnai lemia situacijos katastrofizavimą, būna staigios ir neproporcingos reakcijos į susiklosčiusią situaciją priežastis.

Kaip suvaldyti agresyvų elgesį

Suvaldyti agresyvų elgesį senyvo amžiaus žmonėms gali būti sudėtinga, tačiau įmanoma. Štai keletas strategijų, kurios gali padėti:

Taip pat skaitykite: Senatvės psichologiniai ypatumai

Bendravimo strategijos

• Būkite kantrūs ir supratingi: stenkitės suprasti, kad agresyvus elgesys dažnai yra susijęs su liga ar kitomis problemomis. I. Ji pataria bendraujant su senyvo amžiaus žmonėmis atsižvelgti į kartų skirtumus, kalbėtis abiem suprantama kalba, prisitaikyti prie žmogaus poreikių, turėti kantrybės ir stengtis išklausyti.
• Kalbėkite ramiai ir aiškiai: venkite rėkti ar ginčytis, nes tai gali tik pabloginti situaciją.
• Išklausykite: leiskite žmogui išreikšti savo jausmus ir baimes. Pasak I. Čerbulėnienės, kalbant apie senyvo amžiaus žmones, dažniau pastebime juos slegiančius sunkumus - per mažas pensijas, vienišumą. Tik tada, kai vyresniuosius laikome sau lygiaverčiais, pastebime, kokie įvairūs yra jų poreikiai. Vyresnio amžiaus žmonės labai mėgsta dalintis prisiminimais - paskatinkite tai daryti, jei žmogus, kalbėdamas apie praeitį, jaučiasi patogiai. Dalijantis prisiminimais vyksta tarsi gyvenimo peržiūra, inventorizacija. Tada žmonės supranta, ką pasiekė, ką dar gali pasiekti, gerėja atmintis, gali sumažėti dėmesio sutrikimai, jis gali būti laimingesnis, daugiau bendrauti, tad šis procesas gali veikti kaip terapija.
• Venkite konfrontacijos: stenkitės nukreipti dėmesį nuo agresijos ir pasiūlykite alternatyvią veiklą.
• Pripažinkite jausmus: parodykite, kad suprantate žmogaus jausmus, pvz., sakydami: "Aš matau, kad tu esi nusiminęs."
• Atkreipkite dėmesį į ženklus, kurie įspėja apie kylančią agresiją. Apie tai gali įspėti pakeltas balsas, veido išraiška ar mosikavimas rankomis. Vis dėlto dažnai gali būti sunku nuspėti apie kylantį asmens pyktį, kai jis pratrūksta kaip liūtis iš giedro dangaus. Tokį pyktį „be įspėjimo“ gali būti labai sunku priimti ir valdyti.
• Duokite demenciją turinčiam asmeniui erdvės ir laiko. Kai jūs įsiterpiate į asmeninę jo erdvę šiam nesuprantant, kodėl tai daroma, gali kilti pasipriešinimo reakcija.
• Pamėginkite trumpam atidėti veiklą: jeigu mėginate demenciją turinčiam asmeniui padėti išsivalyti dantis ir jis supyksta, pasirūpinkite, kad asmuo būtų saugus, ir duokite jam truputį laiko. Pamėginus tą patį padaryti po 20 minučių, jums gali labai puikiai pavykti.
• Nesiginčykite: jums gali būti svarbu įrodyti, kad jūsų nuomonė ar požiūris teisingas, tačiau dažniausiai tai yra neveiksminga bendraujant su demenciją turinčiu asmeniu, priešingai - galite asmenį tik dar labiau supykdyti.
• Norėdami aptarti iškilusią situaciją, su demenciją turinčiu asmeniu kalbėkite trumpais ir paprastais sakiniais, kurių kiekvienas išreiškia tik vieną mintį. Net jeigu toks žmogus žodžių ir nesupras, jūsų balso tonas gali nuraminti.
• Venkite susipriešinimo: nukreipkite asmens dėmesį arba pasiūlykite alternatyvią veiklą.
• Naudokite dėmesio nukreipimo strategiją: mėgindami atlikti veiklą, kuri įprastai sukelia pykčio reakciją (pavyzdžiui, apsikirpti ar apsirengti), nukreipkite dėmesį į ką nors mėgstamo - tarkim, prieš rengiantis ar kerpantis pasiūlykite paklausyti mėgstamos muzikos ar pan.
• Jeigu globai pasitelkiate kitų žmonių pagalbą, geriau, kai padeda vienas asmuo, - dviejų, trijų ar daugiau pagalbininkų įsitraukimas demenciją turinčiam asmeniui gali sukelti nerimą ir pyktį.
• Sumažinkite savo lūkesčius, susijusius su demenciją turinčiu asmeniu.

Aplinkos pritaikymas

• Sukurkite ramią ir saugią aplinką: sumažinkite triukšmą, netvarką ir kitus dirgiklius. Vyresnių žmonių elgesiui labai svarbi juos supanti aplinka, todėl rekomenduojama, kad ji būtų artima ir pažįstama pacientui.
• Užtikrinkite patogumą: pasirūpinkite, kad žmogus būtų patogiai apsirengęs, kad jam nebūtų per šalta ar per karšta.
• Pritaikykite aplinką: mažinkite stresą keliančius dirgiklius, stenkitės išlaikyti fizinės aplinkos pastovumą - jei nėra rimtos priežasties, nekeiskite daiktų vietos, siekite užtikrinti, kad žmogus aplinkoje jaustųsi jaukiai, joje būtų elementų, kurie sietųsi su asmeniui svarbiais asmenimis ar įvykiais.
• Apribokite prieigą prie pavojingų daiktų: pašalinkite daiktus, kuriais galima susižaloti ar sužeisti kitus.

Užimtumo organizavimas

• Pasiūlykite prasmingą veiklą: užtikrinkite, kad žmogus turėtų galimybių užsiimti mėgstama veikla, kuri jam teikia malonumą ir pasitenkinimą.
• Skatinkite fizinį aktyvumą: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Organizuokite asmens užimtumą: stenkitės užtikrinti dienos eigos pastovumą. Asmens mėgstamą veiklą stenkitės adaptuoti prie jo galimybių, neatsisakant pačios veiklos. Pasirūpinkite, kad asmuo kasdien turėtų fizinės veiklos.

Medicininė pagalba

• Kreipkitės į gydytoją: pasitarkite su gydytoju, kad nustatytumėte agresijos priežastis ir gautumėte tinkamą gydymą.
• Apsvarstykite vaistus: kai kuriais atvejais gali būti reikalingi vaistai, padedantys suvaldyti agresiją. „Svarbu parinkti tokį psichotropinį vaistą, kurio indikacijų spektras būtų platesnis, pvz.: miego, nerimo ir elgesio sutrikimų gydymas, o šalutinių reiškinių rizika mažesnė. Taip pat svarbu, kad vaistas nepablogintų kognityvinių funkcijų. Pacientams visada patariu konsultuotis su gydytoju specialistu“, - kalbėjo med. dr. V.
• Kreipkitės į specialistus, tarkitės su bendruomene: dėl agresyvaus elgesio kylantį nerimą aptarkite su gydytoju, kuris gali patarti arba nustatyti, ar tokį elgesį lemia fizinis negalavimas, psichikos liga ar šalutinis vaistų poveikis. Nevenkite pasitarti su kitais demenciją turinčių asmenų globėjais - galbūt jie yra susidūrę su panašiomis situacijomis ir galėtų jums patarti? Prisidėkite prie asociacijos „Demencija Lietuvoje“ veiklos, kur galite sutikti panašią patirtį turinčių asmenų.

Slaugytojų ir artimųjų savirūpina

• Pasirūpinkite savimi: slaugytojai ir artimieji, prižiūrintys agresyvų senyvo amžiaus žmogų, patiria didelį stresą. Svarbu pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata, kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti kitu žmogumi.
• Ieškokite pagalbos: nebijokite kreiptis į šeimos narius, draugus ar specialistus, kad gautumėte paramą ir pagalbą.
• Išlikite ramūs: jeigu susijaudinate arba prarandate savitvardą, nesijauskite kalti, tačiau įvertinkite tai, kad jums reikalinga pagalba. Čia atsiras tekstiniai ir vaizdo šaltiniai, kurie teiks išsamią su demencija susijusią informaciją. Čia atsiras tekstiniai ir vaizdo šaltiniai, kurie teiks išsamią su demencija susijusią informaciją.
• Rūpinkitės savimi: išlikite ramūs. Jeigu susijaudinate arba prarandate savitvardą, nesijauskite kalti, tačiau įvertinkite tai, kad jums reikalinga pagalba. Čia atsiras tekstiniai ir vaizdo šaltiniai, kurie teiks išsamią su demencija susijusią informaciją. Čia atsiras tekstiniai ir vaizdo šaltiniai, kurie teiks išsamią su demencija susijusią informaciją.

Ką daryti, kai atsiranda agresyvus globojamo asmens elgesys

• Kalbėkite ramiu balsu - jūsų susijaudinimas ar ūmesnė reakcija tik pablogintų situaciją.
• Jeigu galite, atliepkite asmens patiriamą jausmą.
• Kilus agresijai ir prireikus nuraminti asmenį, gali padėti dėmesio nukreipimas - pavyzdžiui, kvietimas kartu išgerti arbatos, eiti pasivaikščioti ar peržvelgti laikraštį.
• Jeigu jaučiatės nesaugūs, atsitraukite. Asmens uždarymas ar suvaržymas situaciją gali tik pabloginti (nebent tai yra neišvengiama). Kartais geriausia trumpam atsitraukti ir leisti žmogui nurimti pačiam.
• Jeigu jau turite patirties suvaldant agresyvų elgesį, pasidalinkite savo patirtimi su kitais demenciją turinčių asmenų globėjais.

Išvados

Senyvo amžiaus žmonių agresija yra sudėtinga problema, reikalaujanti visapusiško požiūrio. Suprasdami agresijos priežastis ir taikydami tinkamas valdymo strategijas, galime padėti senyvo amžiaus žmonėms gyventi oriai ir ramiai. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl reikia individualiai pritaikyti strategijas, atsižvelgiant į jo poreikius ir aplinkybes.

Svarbiausi teiginiai

• Agresija senyvame amžiuje gali būti susijusi su fiziologinėmis, psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis.
• Demencija yra dažna agresijos priežastis.
• Svarbu būti kantriems, supratingiems ir kalbėti ramiai su agresyviais senyvo amžiaus žmonėmis.
• Reikia sukurti ramią ir saugią aplinką bei pasiūlyti prasmingą veiklą.
• Svarbu kreiptis į gydytoją ir ieškoti pagalbos slaugytojams ir artimiesiems.

tags: #senyvo #amziaus #zmoniu #agresija