Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie politikų etiką ir jų požiūrį į politikų elgesio kodekse įtvirtintus principus. Šis klausimas tampa vis aktualesnis, atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius dėl skaidrumo ir atsakomybės valdžioje. Tačiau ar politiko elgesio kodeksas yra išties veiksminga priemonė, galinti užtikrinti aukštus etikos standartus politikoje?
Politiko Elgesio Kodekso Esminiai Principai
Elgesio kodekse išvardyti principai, kuriais viešajame gyvenime privalo vadovautis politikas. Tai yra:
- Pagarba žmogui ir valstybei.
- Teisingumas.
- Sąžiningumas. Politiko sąžiningumas nekelia abejonių priimant sprendimus.
- Skaidrumas ir viešumas.
- Padorumas.
- Pavyzdingumas.
- Nesavanaudiškumas. Politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų. Tokiems konfliktams iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus.
- Nešališkumas. Politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus.
- Atsakomybė.
Šie reikalavimai taikomi Seimo ir Europos Parlamento nariams, prezidentui, savivaldybės tarybos ir Vyriausybės nariams. Kodeksas reglamentuoja priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus.
Politinio Elgesio Kodekso Tikslai ir Uždaviniai
Kaip nurodoma projekte, jo tikslas yra įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldos institucijomis, skatinti valstybės politikų atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei. Teigiama, kad šis kodeksas pataisys pašlijusią politikų, ypač Seimo ir partijų, reputaciją visuomenės akyse.
Institucijos, Atsakingos Už Politiko Elgesio Kodekso Priežiūrą
Valstybės politikų etikos kodeksas numato, kaip prižiūrimas profesinis politikų elgesys. Kodekso laikymosi kontrolę atlieka institucijos, kuriose politikai eina pareigas. Valstybės politikais laikomi asmenys, išrinkti į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybės tarybą, Prezidentas, merai, jų pavaduotojai, Vyriausybės nariai.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Seimo Etikos ir procedūrų komisija prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto ir kitų teisės aktų, apibrėžiančių parlamentarų veiklą. Jos atstovai nagrinėja ir etikos pažeidimus. Tyrimus ji pradeda Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva.
Vyriausioji rinkimų komisija organizuoja rinkimus ir kontroliuoja politinių partijų, organizacijų, politinių kampanijų finansavimą, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų ir referendumų agitacijos.
Politiko Elgesio Kodekso Kritika ir Trūkumai
Nepaisant kilnių tikslų, politiko elgesio kodeksas susiduria su kritika dėl savo veiksmingumo ir įgyvendinimo.
Visuomenės Įtraukimo Stoka
Jau vien svarstant Valstybės politikų elgesio kodeksą, kuris turėtų stiprinti abipusį visuomenės ir jų rinktų atstovų ryšį, visuomenės nuomonės nėra klausiama. Kaip teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, tokia tendencija iš esmės yra ydinga, į diskusijas būtina įtraukti kuo didesnės visuomenės dalies atstovus. „Juk negali Seimas pats prižiūrėti savo veiklos“, - ironizuoja R. Juozapavičius. Būtina visuomeninė kontrolė.
Požiūriui, kad kodeksas neatspindi visuomenės lūkesčių ir yra „nuleidžiamas iš viršaus“, pritaria ir buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Kaip vienas iš kodekso kūrimo iniciatorių jis pripažįsta, kad visuomenei apie metų metus rengiamą projektą informacijos tikrai trūko.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
„Bedantis“ Kodeksas
Pasak A. Salamakino, dorovinio elgesio ar etikos kodeksas turėtų būti politikų atsakomybės užtikrinimo įrankis, kuriuo būtų naudojamasi dažniau nei kol kas prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui, sudėtinga apkaltos procedūra. Išrinktųjų nusižengimai būtų pateikiami juos rinkusios visuomenės teismui, o ši nuspręstų, ar pratęsti mandatą pasitikėjimą sulaužiusiam pareigūnui. Taip kodeksui jo sumanytojas numato auklėjamąjį vaidmenį tiek politikams, tiek visuomenei.
Vis dėlto buvusio „etikos sargo“ nuomone, dabartinis kodekso projektas yra „absoliučiai bedantis“. Iš praeitos kadencijos Seimui teikto pasiūlymo išbraukti griežtesni punktai, tarp jų ir finansinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos. Nors nėra abejonių, kad dabar kodekse numatyta rekomendacija nusižengusiam politikui viešai atsiprašyti arba išklausyti paskaitų etikos klausimais kursą yra tiesiog juokinga bausmė, be to, komisija gali nutraukti tyrimą, jei politikas pats pripažįsta suklydęs, toks kodeksas būtų paprasčiausias būdas įvertinti politikų veiklą.
Politinės Valios Stoka
R. Juozapavičius įsitikinęs, kad anksčiau kodekso priėmimas strigo dėl tos pačios priežasties, kuri stabdo daugumą kitų būtinų reformų šalyje, - politinės valios stokos. „Kilo nesutarimų dėl to, ar jis apskritai reikalingas, jei reikalingas, ar verta laurus atiduoti socialliberalams, ar verčiau palaukti, ir galiausiai kokios būtų veiksmingiausios priemonės jam įgyvendinti“, - prisimena pašnekovas.
Nenuoseklumas ir Šališkumas
Pastaruoju metu nemažai kyla diskusijų dėl politikų etikos ir jų požiūrio į politikų elgesio kodekse įtvirtintus principus. Štai, šių metų pradžioje Seimo etikos ir procedūrų komisija svarstė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus apie visuomenininką Andrių Tapiną, kur tiesiog be įrodymų liejosi kaltinimai pralošus suaukotus Ukrainai pinigus. Ir tarp kitko parašytas žodis „galimai“ situacijos nekeitė, tai tiesiog buvo pamazgų malūnas šlykščiausia forma. Ir žinote ką, Komisija etikos pažeidimų nerado.
Tačiau visai neseniai ši komisija priėmė dar vieną sprendimą. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius paklausė Petro Gražulio, ar šis tiki stebuklais. Klausimas buvo logiškas, nes P. Gražulis neigė balsavęs už kitą Seimo narį, nors video įraše matyti, jog tas Seimo narys nebalsavo, o arčiausiai mygtuko balsavimo metu buvo P. Gražulio ranka. Šiam atsakius, jog stebuklais tiki, nes Jėzus Kristus daug stebuklų padarė, T. V. Raskevičiaus replika, jog turbūt Jėzus Kristus tą mygtuką ir paspaudė, pripažinta, kaip pakankama konstatuoti politikų elgesio kodekso pažeidimą ir jog taip galėjo būti įžeisti tikintieji. Taip ir norisi Komisijos narių paklausti, kur jie buvo, kai Dievas sveiką protą dalino. Ir blogiausia, jog ši Komisija demonstruoja visišką nenuoseklumą, neretai jos nariai tiesiog palaiko savus, o į Komisijos sprendimus politikai nusispjauna.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Pavyzdžiui, tas pats P. Gražulis neseniai sulaukė nepalankaus sprendimo, rekomenduota atsiprašyti apšmeižto žmogaus. Nei atsiprašymo, nei skleidžiančio melagingą informaciją įrašo panaikinimo nesulaukiama jau ne vieną mėnesį. Dainiui Kepeniui, išvadinusiam mirusius nuo COVID-19 apsileidėliais, buvo taip pat rekomendacija atsiprašyti visuomenės. Minėtas R. Žemaitaitis pagavo antisemitizmo bangą. Konservatorių frakcija inicijavo bendrą Seimo pareiškimą, smerkiantį politiko pasisakymus. „Valstiečių“ ir socialdemokratų atstovai Aurelijus Veryga ir Orinta Leiputė pareiškė, kad elgesiui nepritaria, tačiau pasirašyti dokumento neketina, nes jau Etikos ir procedūrų komisija bei Generalinė prokuratūra tiria. Taip ir norisi paklausti, o kam mums tada politikai reikalingi? Kad neturėtų pozicijos ir nuolat nepatogioje situacijoje mautų į krūmus?
Akivaizdu, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pavadinime šiuo metu tikrai galima išbraukti etikos dalį, nes tai yra farsas, kuriuo užsiimama visiškai nesusimąstant, kokią žinutę politikai siunčia visuomenei. Tai yra, pirmiausia, ir partijų atsakomybė, kurios tiesiog šiandien nematome. Ir, pripažinkime, net „čekiukų“ skandalo metu etikos aspektas nė vienai partijai netapo svarbiausiu, priešingu atveju, jau būtų padėtas ant stalo ne vienas mandatas. Geriausiu atveju, padėta buvo tik narystė partijoje.
Ar Politiko Elgesio Kodeksas Gali Pakeisti Situaciją?
Visuomenėje atsirado skaidresnės ir etiškos politikos alkis, o ir pats Seimas suprato, kad būtina taisyti gerokai pašlijusį partinės politikos įvaizdį. Politinės partijos, atsakingos už nepasitikėjimo Seimo veikla visuomenės akyse didėjimą, ir vidinėmis priemonėmis turėtų rūpintis savo partijos narių etika, nes vien kodeksas, kad ir koks jis būtų, neturi galios iš esmės pakeisti politinę etiką Lietuvoje.
Visi kalbinti politikai ir ekspertai neabejoja tokio kodekso reikalingumu ir šį projektą sutinka palankiai, nes, jų nuomone, bent jau nieko blogesnio dėl to tikrai nebus, kad ir koks neveiksmingas jis liktų.
tags: #nusprende #kad #politikas #nepazeide #elgesio #kodekso