Įvadas
Socialiniai tinklai sparčiai progresuoja kaip informacijos sklaidos priemonė. Pastebima, kad socialiniai tinklai yra traukos centras paaugliams. Dažnas ir ilgas prisijungimas prie socialinių tinklų išsivysto į priklausomybę. Šiame straipsnyje nagrinėjama paauglių priklausomybė nuo socialinių tinklų, remiantis naujausiais tyrimais ir įžvalgomis.
Socialinių tinklų įtaka paauglių elgesiui
Tyrimai rodo, kad paauglių elgesys yra veikiamas socialinių tinklų. Nors dauguma paauglių teigia, kad nėra priklausomi nuo socialinių tinklų, tačiau priklausomybė nuo socialinių tinklų pasireiškia psichologiškai, socialiai ir, mažesniu mastu, fiziologiškai.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje atlikti vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymėjo didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Lyginant su ankstesniais metais pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 kl. paauglių. Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės
„Priklausomybė nuo socialinių tinklų paauglystėje yra susijusi ir su gretutinėmis sveikatos, gyvensenos bei elgesio problemomis“, - atkreipė dėmesį HBSC tyrimo vadovas Lietuvoje prof. K. Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Be to, jie dažnai linkę miegoti mažiau nei rekomenduojama ir susiduria su dvigubai didesne prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių rizika. Prastesni ir šių paauglių psichologiniai rodikliai - jie būna labiau nepatenkinti gyvenimu, pasižymi žema psichologine gerove, turi didesnę tikimybę nesijausti laimingais ir patirti nerimą.
Auganti problema ir atsakomybės stoka
„Probleminis socialinių tinklų naudojimas ir galima priklausomybė nuo jų - tarp Lietuvos moksleivių sparčiai auganti problema. Tokia situacija apsunkina sveiką jaunuolių augimą, ypač turint omenyje tai, kad socialinių tinklų platformos faktiškai neprisiima jokios atsakomybės už galimas pasekmes“, - akcentuoja prof. K.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Tarptautiniai tyrimai ir Lietuvos situacija
HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimą koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija. Šio tyrimo pagrindinis tikslas - įvertinti vaikų ir jaunimo sveikatą ir ją lemiančius veiksnius, suprasti jauno žmogaus elgseną sveikatos ir socialiniame kontekste. PSO tyrimas rodo, kad nuo pandemijos smarkiai išaugo paauglių, kuriems soc. tinklai kelia priklausomybę, skaičius. Tyrėjams apklausus beveik 280 tūkst. 11-15 metų paauglių, net 11 proc. apklaustųjų yra priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę. „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik teigimu, Lietuvoje probleminis socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių viršija vidutinį rodiklį, kuris siekia 11 proc., ir sudaro 13 proc. paauglių, t. y. daugiau nei dešimtadalį. Žalingas įsitraukimas į soc. tinklus gali turėti neigiamų pasekmių.
Rizikos grupės ir patarimai
Tyrimo duomenimis, nors didžioji dalis jaunimo yra neprobleminiai žaidėjai, 12 proc. jų patenka į rizikos grupę. J. Antropik pataria, kad stengiantis valdyti laiką praleistą soc. tinkluose, reikia riboti praleidžiamą laiką prie ekranų. „Tele2“ atstovė taip pat pataria reguliariai daryti skaitmenines pertraukas bei valdyti iššokančius pranešimus.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
tags: #paaugliu #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu #apklausa