Paauglių Priklausomybės Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos

Paauglių priklausomybės - opi problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Lietuvoje atlikti tyrimai ir statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir kitomis priklausomybėmis tarp jaunimo. Straipsnyje apžvelgiama paauglių priklausomybių statistika Lietuvoje, analizuojamos priežastys ir pasekmės, taip pat aptariamos prevencijos ir gydymo galimybės.

Rūkymo Paplitimas Tarp Paauglių

Tyrimai rodo, kad rūkymas tarp paauglių išlieka aktuali problema. Vienas iš tyrimų, atliktų Kauno mokyklose 2009-2011 m., atskleidė, kad rūkančių paauglių skaičius nuolat augo. 2009 m. vos 6,7 proc. berniukų teigė rūkę per paskutines 30 dienų, o tarp mergaičių tokių buvo 8,4 proc. Tačiau jau 2011 m. šie skaičiai išaugo atitinkamai iki 30,7 proc. ir 22,8 proc.

Paskutinės apklausos metu net 47 proc. rūkančių respondentų per mėnesį surūkė 20 ir daugiau cigarečių. Ši statistika rodo, kad rūkymas tarp paauglių nėra tik eksperimentavimas, bet ir susiformavęs įprotis.

Įdomu, kad 58,4 proc. rūkančių paauglių turi rūkančius tėvus, o tarp nerūkančiųjų rūkantys tėvai sudaro 43,4 proc. Tai rodo, kad šeimos aplinka turi didelės įtakos paauglių pasirinkimui rūkyti.

Alkoholio Vartojimas ir Jo Poveikis

Alkoholio vartojimas tarp paauglių taip pat kelia susirūpinimą. Kaip ir rūkymo atveju, alkoholį išbandžiusių paauglių skaičius augo 2009-2011 m. laikotarpiu. 2009 m. per paskutines 30 dienų alkoholį vartoję prisipažino 13,4 proc. berniukų ir 18,8 proc. mergaičių, o 2011 m. šie skaičiai išaugo iki 37,5 proc. ir 38,9 proc. atitinkamai.

Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės

Nemaža dalis alkoholį vartojančių paauglių tai daro reguliariai. 12,4 proc. berniukų ir 4,6 proc. mergaičių per metus alkoholį vartojo 6 ar daugiau kartų.

Tyrimai rodo, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, lyginant su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais - apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes.

Šeimos Svarba ir Santykiai

Tyrimai atskleidžia, kad šeimos svarba ir santykiai su tėvais yra geresni nerūkančiųjų grupėje nei rūkančiųjų. Paaugliai, kurie jaučiasi mylimi ir reikalingi šeimoje, rečiau linkę į žalingus įpročius.

Pavyzdžiui, teigiamai į teiginį „mano tėvai didžiuojasi manimi“ atsakė 79,8 proc. rūkančiųjų ir 90,5 proc. nerūkančiųjų. Prisipažino besididžiuojantys savo šeima 81,5 proc. rūkančiųjų ir 91,8 proc. nerūkančiųjų.

Visgi, net ir rūkantys paaugliai pripažįsta šeimos svarbą. Teigiamai į teiginį „man svarbu nenuvilti savo tėvų“ atsakė 81,5 proc. rūkančiųjų ir 89,7 proc. nerūkančiųjų. Tai rodo, kad tėvai ir šeima yra labai svarbus gyvenimo aspektas visiems 13-14 metų paaugliams.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos

Psichologiniai Aspektai ir Priklausomybės Rizika

Doc. dr. Laima Bulotaitė teigia, kad 13-14 metų amžius - pats paauglystės įkarštis, kai paaugliai perima suaugusiųjų gyvenimo atributus, tarp jų - alkoholio vartojimą ir rūkymą. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau paauglys pabando alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jį vartos didesniais kiekiais ir dažniau, taigi vystysis priklausomybė nuo alkoholio.

Draudimai šiuo klausimu yra veiksmingi, nors visuomenėje ir populiarėja liberalūs požiūriai, kad auklėti reikia ne per draudimus. Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai klauso savo tėvų, ne visi, bet didelė dalis klauso.

Socialinių Tinklų Priklausomybė

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas rodo, kad nuo pandemijos smarkiai išaugo paauglių, kuriems soc. tinklai kelia priklausomybę, skaičius. Net 11 proc. apklaustųjų yra priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę. Anksčiau tokių vaikų buvo tik 7 proc.

Lietuvoje probleminis socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių viršija vidutinį rodiklį ir sudaro 13 proc. paauglių. Žalingas įsitraukimas į soc. medijas yra didesnis tarp mergaičių nei berniukų ir ryškėja su amžiumi.

Jauni žmonės, kurie priskiriami probleminio soc. tinklų naudojimo grupei, sunkiai kontroliuoja savo impulsus. Tokiems paaugliams pasireiškia priklausomybę signalizuojantys bruožai, pavyzdžiui, jie nuolat galvoja apie soc. tinklus būdami neprisijungę ir jaučia nerimą, kai negali būti tinkle. Kai kurie atsikelia į telefoną pažiūrėti net naktį.

Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos

Kova su Priklausomybėmis: Prevencija ir Gydymas

Susitikę politikai ir sveikatos ekspertai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams - dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti.

Ekspertai diskutavo, kad reikalingas kompleksinis požiūris į priklausomybių prevenciją ir gydymą, apimantis tiek tradicines, tiek naujas priklausomybių formas.

Svarbu skirti dėmesį jaunuolių švietimui, įtraukiant ne tik mokyklą, bet ir šeimą bei draugų grupes. Taip pat būtina užtikrinti tabako žalos mažinimo strategijas ir nuoseklią, moksliškai pagrįstą informaciją rūkantiems pacientams bei jų aplinkai.

Naujos Psichoaktyviosios Medžiagos

Naujų, itin pavojingų ir lengvai prieinamų psichoaktyviųjų medžiagų plitimas Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą. Ypač neramu dėl to, kad jos vis dažniau pasiekia jaunus žmones. Vaikai patys pasakoja, kad per 20 minučių gali gauti psichoaktyviųjų medžiagų. Stebimos tendencijos rodo, kad pacientų amžius Lietuvoje jaunėja, atsiranda gretutinės ligos ir naujos elgesio priklausomybės.

ESPAD duomenys atskleidė, kad šiemet beveik 6 proc. moksleivių nurodė bent kartą gyvenime vartoję kurį nors kitą nei kanapės narkotiką. Pastebima, kad sumažėjo ekstazio/MDMA vartojimas, tačiau išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB, haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas.

Ypač neraminanti tendencija - raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo.

Ankstyvosios Intervencijos Programa

Siekiant apsaugoti pažeidžiamiausią grupę - 12-18 metų jaunuolius, Lietuvoje nuo 2018 metų veikia Ankstyvosios intervencijos (AI) programa, kurią atranda vis daugiau savivaldybių, tėvų ir paauglių. AI programa skirta jaunuoliams, kurie eksperimentuoja ir dar tik nereguliariai vartoja alkoholį ir (ar) narkotikus.

AI programą sudaro trys dalys: pradinis pokalbis užmegzti kontaktą, išsiaiškinti, ar AI programa tinka nepilnamečiui; 8 val. Programą vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pedagoginės psichologinės tarnybos ir kiti specialistai, baigę AI programai vykdyti skirtą kvalifikacijos tobulinimo programą.

tags: #paaugliu #priklausomybes #tyrimai