Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika, susijusi su psichikos liga ir jos įtaka teisiniams santykiams. Dėmesys skiriamas pažeidžiamų asmenų, sergančių psichikos ligomis, teisių apsaugai, kuri yra ypač aktuali bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse.
Įvadas
Psichikos liga ne tik apriboja žmogaus prisitaikymą kasdieniame gyvenime, bet dažnai nulemia aplinkinių klaidingą suvokimą dėl tokio asmens gebėjimo būti pilnateisiu visuomeninių santykių dalyviu. Ne išimtis ir viešąjį interesą ginančios prokuratūros institucijos pozicija, taip pat ir teismų praktika. Todėl svarbu išnagrinėti, kaip LAT traktuoja psichikos ligos įtaką asmens veiksnumui ir kaip užtikrina teisingą procesą tokiose bylose.
Teisinis reglamentavimas ir principai
Civilinio proceso kodekso (CPK) XXVIII skyriuje reglamentuota bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjimo tvarka. CPK 464 straipsnyje nurodyti tokiose bylose dalyvaujantys asmenys. LAT yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichikos būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma, tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.
Ypatingas dėmesys pažeidžiamų asmenų teisėms
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pabrėžė, kad pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys. Šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.
Veiksnumo apribojimas - ultima ratio priemonė
LAT pirma pažymėjo, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Taip pat skaitykite: Tantra ir Vienybė
Ekspertizės svarba ir teismo vaidmuo
LAT, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija, pasisakė dėl ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės teismui sprendžiant asmens pripažinimo ribotai veiksniu klausimą ir nurodė, kad asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi. Pasak teismo, apsiribojus tik šiuo dokumentiniu įrodymu, teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu, kadangi negali būti ignoruojama juridinio (teisinio) kriterijaus - psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo (dalinio) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti - taikymo reikšmė, kurios įvertinimas priskirtinas teismo pareigai.
Teismas, asmens veiksnumo ribojimo ultima ratio priemonės kontekste taip pat pažymėjo, kad galima situacija, kad teismas nustatęs psichikos sutrikimų nulemtą asmens negalėjimą iš dalies suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, visgi gali nuspręsti, jog rūpyba tokiam asmeniui yra perteklinė ir neskirtina.
Stacionarinė ekspertizė - tik išimtiniais atvejais
LAT įvertinęs teisinį reguliavimą, taip pat išaiškino, kad teismas, taikydamas medicininį kriterijų, turi skirti asmens ambulatorinę ekspertizę, o galimybė teismui skirti asmens stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę įstatymo leidėjo yra nustatyta tik tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu (CPK 467 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir teismas nenustato teisinio (juridinio) neveiksnumo kriterijaus, asmens stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė negali būti skiriama. Pasak kasacinio teismo, toks stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės kaip išimtinio pobūdžio priemonės (lot. ultima ratio) reglamentavimas atitinka proporcingumo principą.
Teismų praktikos pavyzdžiai
Bylos nagrinėjimo principų pažeidimas
Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo D. J. į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jo veiksnumo ribojimo klausimas, nebuvo kviečiamas, nors teikė prašymus dėl dalyvavimo tiek pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad suinteresuoto asmens nerekomenduojama kviesti ir apklausti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas. Apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Rokiškio teismo psichiatrijos skyrių dėl suinteresuoto asmens galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašte buvo nurodyta, kad D. J. psichikos būklė nėra pasikeitusi, ekspertizės akte pateikta išvada lieka galioti: nerekomenduojama D. Teismo sprendimas nekviesti tokio suinteresuoto asmens į posėdį galimas tik išimtiniais atvejais, kai pagal bylos duomenis pagrįstai galima spręsti, kad tokio asmens dalyvavimas procese būtų beprasmis ar žalingas suinteresuotam asmeniui. Neužtenka vien formalaus konstatavimo, kad psichikos liga sergantis asmuo negali dalyvauti bylos nagrinėjime, kuriame sprendžiamas jo veiksnumo ribojimo klausimas.
Konkrečios situacijos analizė
Vienoje byloje ginčas kilo, kai prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės aktu, pareiškimą tenkino visiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis vien tuo, kad asmeniui yra nustatyta psichikos liga, tam būtina nustatyti ir juridinį kriterijų - tai, kad asmuo iš tiesų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, o siekdamas tai nustatyti, teismas turi būti aktyvus ir tinkamai motyvuoti savo sprendimą dėl kiekvienos iš sričių, kuriose ribojamas asmens veiksnumas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė ekspertizė teisme
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad labai svarbu, jog teismo sprendimas šios kategorijos bylose būtų tikslus, aiškus, nekeliantis dvejonių dėl ribojamo veiksnumo tam tikrose srityse apimties, leistų išvengti dviprasmybių kasdienėse asmens, kurio veiksnumas apribotas, gyvenimo situacijose. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia ydinga teisinė situacija, kai teismas, spręsdamas dėl asmens neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo, į teismo sprendimo rezoliucinę dalį iš esmės perkėlė atskirų sričių formuluotes, kurios buvo vartotos tiek teismo psichiatrijos ekspertizės akte, tiek išvadą teikiančios institucijos išvadoje ir kuriose vartojamos tokios sąvokos kaip: ,,ir pan.“; „ir t. t.“ (iš esmės tokios pat kaip ir Apraše).
Paranoidinė schizofrenija nebūtinai reiškia neveiksnumą
Po beveik ketverius metus trukusio ginčo dėl negalią turinčios moters gebėjimo pasirūpinti savimi, Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad paranoidinės schizofrenijos diagnozė netrukdo jai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad paranoidinės schizofrenijos diagnozę turinti D. S. yra veiksni, liga šiuo metu netrukdo jai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, pasirūpinti tiek savimi, tiek savo reikmėmis. Šiuo sprendimu buvo padėtas taškas ginče dėl turinčios psichikos negalią moters teisės savarankiškai spręsti savo kasdienio gyvenimo klausimus užtikrinimo.
D.S. istorija: kova už teises
Dar 2010 metų rudenį D. S. sesuo kreipėsi į prokurorą ir inicijavo jos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymą. Teismui paskyrus D. S. psichiatrinę ekspertizę, sesuo nuvežė D. S. ir pati dalyvavo vos 30 minučių trukusiame veiksnumo vertinime. Pačiai D.S. niekas nepaaiškino apie ekspertizės reikalingumą ir pasekmes. Tokios tendencingos ir skubotos procedūros išvados buvo vienareikšmiškos: vertinamoji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Remdamasis šiuo ekspertizės aktu, pirmos instancijos teismas pripažino D. S. neveiksnia.
Siekiama apginti savo teises, S.D. kreipėsi į advokatę ir apskundė teismo sprendimą. Tačiau vėliau apgaule išgavus jos parašą, teismui buvo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo ir byla nutraukta. Advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei nesutikus su bylos nutraukimu buvo paduotas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašant, kad teismas išsiaiškintų tikrąją D.S. valią dėl bylos nutraukimo.
Byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka, nepaisant to, kad sesuo, kuri tuo metu buvo paskirta D. S. globėja, pateikė prašymą bylos nenagrinėti. Priimdamas ir nagrinėdamas advokatės skundą, teismas pažymėjo, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus LR Konstitucijoje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais ir negali būti grindžiamas vieninteliu pirmos instancijos teismo sprendimu, nesudarant galimybių jį peržiūrėti aukštesnės instancijos teismui.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichiatro ekspertizė teismo procese
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendime rėmėsi JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir pažymėjo, kad „apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, teismo procese dėl neveiksnumo nustatymo nebuvo užtikrinta galbūt neveiksnaus asmens prioritetinė teisių gynyba. Iš esmės konkrečioje byloje svarbus asmens veiksnumo stokos klausimas buvo nagrinėtas tik vienoje teismo instancijoje, o taip negalima užtikrinti tinkamos asmens teisių apsaugos. <…> Be to, teismas neišsiaiškino ir nenustatė tikrosios D. S.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo priimtas apeliacinio skundo atsisakymas ir nutraukta byla, ir grąžino bylą nagrinėti į apeliacinę instanciją, Vilniaus apygardos teismą. Nagrinėdamas D. S. apeliacinį skundą, apeliacinis teismas paskyrė jai stacionarinę psichiatrinę teismo ekspertizę, kuria buvo konstatuota, kad D. S. liga vis dėlto netrukdo jai suprasti savo veiksmų, jų valdyti bei nemenkina gebėjimo priimti sprendimus. Vadovaudamasis šia ekspertine išvada, prokuroro prašymas pripažinti D.S. neveiksnia teisme buvo atmestas.
Tarptautiniai įsipareigojimai
Svarbu priminti, kad Lietuva prieš ketverius metus ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą. Konvencija skirta įtvirtinti, ginti ir užtikrinti visų negalią turinčių žmonių galimybes visapusiškai ir lygiateisiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. „Konvencijos 12 str. nustato, jog asmenys turintys negalią visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais bei turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Valstybei nustatoma pareiga ne tik šią teisę gerbti bei užtikrinti, bet ir suteikti negalią turintiems asmenims pagalbą, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Teikiant pagalbą, privalu paisyti asmens teisių, valios ir pageidavimų, užtikrinti, kad neatsirastų interesų konfliktas ir nebūtų piktnaudžiaujama įtaka. Konvencijos 13 straipsnis nustato valstybei pareigą užtikrinti negalią trinčių asmenų lygiateisiškumą teisės į teismą ir teisingumą atžvilgiu. Europos žmogaus teisių teismas byloje D.D. prieš Lietuvą pabrėžė, kad esant priešingiems neveiksnaus asmens ir paskirto globėjo interesams, teisingo teismo principas reikalauja, kad neveiksniu pripažintam asmeniui būtų užtikrintas atskiras teisinis atstovas.
Paciento teisės ir jų apsauga
Pacients teiss, yra vienas ia pagrindinis sveikatos teiss instituts. Sveikatos teis susiformuoja tik XIX a. pabaigoje, tai yra moderni kompleksin teiss aaka, formuluojanti naujus demokratinius pacients teisis principus. Psichikos pacientai gali bkti viena ia labiausiai socialiai pa~eid~iams asmens grupis. Istoriakai visuomen linkusi juos iaskirti bei izoliuoti. Vis dar vyraujantis negatyvus po~ikris / psichikos pacientus ir neteisingos stereotipins nuostatos bei elgesys js at~vilgiu skatina kalbti apie psichikos pacients teises bei apsaug. `i tema aktuali, todl, kad psichikos pacientas ne visada sugeba suprasti ir savarankiakai ginti savo teises.
Teisinis reglamentavimas
2004 m. is. is psichikos ligomis Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2004 m. is. Sovietins okupacijos metais / psichikos pacients teises bei teistus interesus nebkdavo atsi~velgiama, o psichiatrins ligonins da~niausiai atlikdavo savotiaks kaljims funkcij. ias psichikos pacients teises. Darbo tikslas - ianagrinti psichikos pacients teisis ypatumus ~mogaus teisis kontekste. Pristatyti teisin/ reglamentavim bei teisms praktik nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Nagrinjant tem remtasi tarptautinmis sutartimis, tarptautinis organizacijs dokumentais, kitomis tarptautinmis teiss normomis, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija, /statymais, po/statyminiais aktais, skirtais apsaugoti psichikos pacients teises. iausiojo Teismo sprendimai. Pasinaudota pripa~ints u~sienio ir lietuvis autoris knygomis, straipsniais, konferencijs med~iaga. Taip pat darbe pasinaudota /vairis tyrims, susijusis su psichikos pacients teisis apsaugos klausimais, bei statistiniais duomenimis.
Žmogaus teisės ir paciento teisės
}mogaus teiss esmin civilizuotos ~monijos vertyb, todl joms ir js apsaugai skiriama gantinai daug dmesio. }mogaus teisis apsauga vienas ia pagrindinis teisins valstybs ir pilietins visuomens tiksls. }mogaus teiss gali bkti klasifikuojamos remiantis /vairiais kriterijais. Nors ~mogaus teiss pripa~/stamos visiems asmenims nepriklausomai nuo js individualis savybis, visgi kai kurios teiss gali bkti skirtos tam tikrai asmens grupei. Vienas ia ~mogaus teisis klasifikavimo kriterijs yra specialks subjektai, kuriems jos adresuojamos. Galimas ir kitas po~ikris / ~mogaus teises, jas grupuojant pagal tam tikras sritis. Paciento teismis vadinamos ~mogaus teiss sveikatos prie~ikros srityje. Pacients teiss yra vienas ia svarbiausis sveikatos teiss instituts. Jos gali bkti interpretuojamos kaip socialins ir kaip individo teiss. iam gyvenimui apsaugoti ir jos yra vadinamos negatyvios prigimties, nes siekia apsaugoti asmen/ nuo visuomens ir valstybs nepagr/sto /sikiaimo / jo sveikatos ir privataus gyvenimo srit/. Paciento teiss kaip socialins teiss, o teis / sveikatos prie~ikr ir yra tokia, turi u~tikrinti asmeniui galimyb dalyvauti lygiais pagrindais vartojant socialines vertybes, ir yra pozityvios prigimties, nes suformuoja valstybei pareig u~tikrinti, kad asmuo turts galimyb lygiais pagrindais su kitais dalyvauti socialinis vertybis paskirstyme.
Apskritai ~mogaus teisis apsaugos srityje nema~ vaidmen/ atlieka dvi teisins sistemos: valstybis vidaus teiss sistema ir tarptautins teiss sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1995 m. sausio 24 d. iavadoje yra pasaks, jog bene labiausiai paplitusi vadinamoji paralelin tarptautins ir vidaus teiss derinimo sistema, kuri grind~iama taisykle, kad tarptautins sutartys transformuojamos aalies teiss sistemoje (inkorporuojamos / j). Tarptautiniam ~mogaus teisis reguliavimui didel /tak turjo 1948 m. gruod~io 10 d. Jungtinis tauts organizacijos (toliau JTO) Generalins Asambljos paskelbta Visuotin ~mogaus teisis deklaracija, kuri kartu su vliau priimtais Tarptautiniu pilietinis ir politinis teisis paktu, Tarptautiniu ekonominis, socialinis ir kultkrinis teisis paktu, bei Tarptautiniu pilietinis ir politinis teisis pakto fakultatyviniu protokolu sudaro JTO Tarptautin ~mogaus teisis chartij. Visuotin ~mogaus teisis deklaracija yra pirmasis universalus tarptautins teiss aktas, /tvirtins ~mogaus teisis ir pagrindinis laisvis katalog. iau vis dlto jos nuostatos yra privalomos valstybms, nes kodifikuoja paprotins teiss normas. Deklaracijos pagrindu sudaryta nema~ai kits tarptautinis dokuments, skirts pltoti atskiras Deklaracijos nuostatas. `iame darbe bkts svarbu paminti 1984 m. Konvencij priea kankinimus ir kitok/ ~iaurs, ne~moniak ar ~eminant/ ~mogaus orum elges/ ir baudimo u~ j/, kuri /sigaliojo 1987 m., taip pat Jungtinis Tauts Generalins Asambljos priimt 1971 m. Sutrikusio intelekto asmens teisis deklaracij, 1975 m. Ne/galis asmens teisis deklaracij. Kalbant apie psichikos pacients teises, svarbks yra Jungtinis Tauts Generalins Asambljos 1991 m. gruod~io 17 d. Labai didel reikam turi ir regioniniai ~mogaus teisis apsaugos teisiniai mechanizmai. Ypatingi nuopelnai tenka Europos Tarybai, kurios iniciatyva ir jgomis 1950 m. priimta Europos ~mogaus teisis ir pagrindinis laisvis apsaugos konvencija (toliau Konvencija), /sigaliojusi 1953 m., bei sukurtas skmingai veikiantis kontrols mechanizmas, pagal kur/ valstybs ir atskiri asmenys turi teis dl Konvencijos nuostats pa~eidimo kreiptis / Europos ~mogaus teisis teism Strasbkre. Lietuva 1993 m. gegu~s 14 d. pasiraa Europos ~mogaus teisis ir pagrindinis laisvis apsaugos konvencij, kuri ratifikavo 1995 m. baland~io 27 d. Ratifikuota Konvencija yra ne tik sudtin Lietuvos teiss sistemos dalis, bet ir tiesioginio taikymo aktas. Remiantis Lietuvos Respublikos 138 straipsnio 3 dalimi, tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. 1961 m. buvo parengta Europos socialin chartija (Pataisytoji socialin chartija /sigaliojo 1999 m. liepos 1 d.), kuri /tvirtina tokias socialins apsaugos teises kaip teis / medicinos pagalb, apsaug nuo socialins izoliacijos, taip pat atitinkamas socialines garantijas ne/galiems. Europos Taryba neapsiribojo Konvencijos ir Europos socialins chartijos primimu. Ji taip pat didel/ dmes/ skiria ~mogaus teisis, /tvirtints aiose sutartyse, tolesnei pltotei ir gynybai. 1987 m. Europos Taryba pareng ir prim Europos konvencij priea kankinim ir kitok/ ~iaurs, ne~moniak ar ~eminant/ elges/ ir baudim, /sigaliojusi 1989 m. io elgesio bei baudimo. Lietuvoje Komiteto ekspertai lanksi 2004 m. vasario 17-24 dienomis. Tarp daugelio laisvs atmimo viets buvo patikrinta ir Kauno psichiatrijos ligonin. Svarbu paminti ir Europos Tarybos 1997 m. ios medicinos ir biologijos pa~angos. Bioetikos konvencija Lietuvos Respublikoje ratifikuota 2002 m. rugsjo 19 d., /sigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Ji reglamentuoja tokius paciento teisis aspektus, kaip sutikim medicinos procedkrai, privataus gyvenimo apsaug, teis / informacij, kompensacij u~ neteist ~al ir panaaiai. }mogaus teisis ir biomedicinos konvencija /tvirtina valstybis pareig pagal sveikatos apsaugos poreikius ir turimus iateklius imtis reikiams priemonis, kad js jurisdikcijos ribose bkts u~tikrintas vienodas atitinkamos kokybs sveikatos prie~ikros prieinamumas. Taip pat, jog bet kokia intervencija / sveikatos srit/ bkts vykdoma laikantis tam tikrs profesinis /sipareigojims ir standarts. iam asmeniui gali bkti taikoma intervencija, kuria siekiama gydyti be jo sutikimo. Lietuvoje 2000 m. Valstyb rkpinasi ~monis sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslaugas ~mogui susirgus. iams nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo /staigose teikimo tvark. (& ) . .tvirtinama teis / sveikatos prie~ikr. Detaliau pacients teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos /statymas, Lietuvos Respublikos pacients teisis ir ~alos sveikatai atlyginimo /statymas ir kiti /statymai bei po/statyminiai aktai. Nagrinjant psichikos pacients teises didel reikam turi Psichikos sveikatos prie~ikros /statymas, apibr~iantis psichikos pacients teisis ypatumus, ypating dmes/ skiriantis psichikos pacients hospitalizavimui. Toks /statymas Lietuvoje priimtas pirm kart. ius ~mogaus teises bei js apsaug. Visgi did~iausia individo teisis ir pareigs dalis yra ir bus reguliuojama vidaus teiss normomis ir u~tikrinama valstybs institucijs pagalba. Demokratinje ir teisinje valstybje Konstitucijoje ir /statymuose /tvirtints ~mogaus teisis ir laisvis apsauga privalo veikti efektyviai. }mogaus teiss ir laisvs turi bkti realiai garantuojamos per nacionalines institucijas.
#
tags: #auksciausias #teismas #tycia #psichikos #ligonis