Įvadas
Onkohematologinės ligos dažnai sukelia pacientams ne tik fizinių, bet ir psichologinių problemų. Svarbu įvertinti pacientų ligos suvokimą ir poreikius, nes tai yra susiję su gydymo efektyvumu, jų gerove ir pasitenkinimu. Slaugytojai ir kiti specialistai atlieka svarbų vaidmenį padedant pacientams suprasti savo ligą ir patenkinti jų poreikius. Siekiant užtikrinti visapusišką paciento sveikatą, būtina atsižvelgti ne tik į fiziologinius, bet ir į psichosocialinius poreikius.
Aktualumas
Onkohematologinėmis ligomis sergantys pacientai dažnai patiria fizinės ir psichologinės sveikatos sutrikimus. Susitaikyti su liga ir išlikti motyvuotiems gydymui jiems gali būti sunku. Ligos suvokimas ir poreikių vertinimas yra svarbūs slaugai, nes jie yra tarpusavyje susiję ir daro įtaką gydymo efektyvumui bei pacientų pasitenkinimui. Pacientai, kurie aktyviai siekia pasveikti ir pozityviai suvokia savo ligą, dažnai pasiekia geresnių gydymo rezultatų. Psichologijos mokslų daktaras H. Leventhalis teigia, kad ligos suvokimas nulemia motyvaciją gydytis arba atsisakyti gydymo, laikytis rekomenduojamo režimo arba nesilaikyti. Skirtingas pacientų savo ligos suvokimas skirtingai siejasi su jų išreiškiamais poreikiais.
Esminis onkohematologinių ligų gydymo ir valdymo bruožas yra holistinis požiūris, apimantis biopsichosocialinį modelį, skirtą visapusiškai pacientų gerovei. Siekiant paciento visapusiškos sveikatos, svarbu, kad slaugytojai patenkintų ne tik jų būtiniausius fiziologinius, bet ir psichosocialinius poreikius. Užtikrinant kitus poreikius, svarbu, kad visa informacija apie ligą, jos eigą, gydymo galimybes, galimas pasekmes ir ateities perspektyvas taip pat būtų pateikiama išsamiai ir aiškiai, tai pacientams palengvina nežinomybės jausmą.
Onkohematologijos ligų skyriuje dirbantis slaugytojas yra pagrindinis žmogus, į kurį pacientas gali kreiptis, nes jis daugiausiai laiko praleidžia su pacientais, su juo galima aptarti iškilusias esamas, būsimas problemas. Šiuolaikinėje kasdienėje praktikoje medikų komanda dažniausiai neturi pakankamai laiko ir patirties tenkinti nemedicininius pacientų poreikius, kurie yra svarbūs norint suteikti visapusišką priežiūrą pacientui. Nemedicininiams poreikiams priskiriami bendravimas, pokalbiai, palaikymas, psichoemocinė parama, patarimas.
Tyrimo metodika
Šiame straipsnyje pateikiami kiekybinio tyrimo, kurio tikslas - ištirti pacientų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, ligos suvokimą ir poreikius, rezultatai. Tyrimo metu buvo naudojamas klausimynas, kurį sudarė autorių sukurti sociodemografiniai klausimai, trumpojo ligos suvokimo skalė (BIPQ) ir poreikių vertinimo klausimynas (NEQ). Tyrimas buvo atliktas vienoje iš Lietuvos tretinio lygio paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje, onkologijos ir hematologijos klinikoje. Apklausoje dalyvavo pacientai, kuriems diagnozuoti įvairūs onkohematologiniai susirgimai. Iš viso buvo išdalintos 275 anketos, iš kurių 9 buvo atmestos. Į tyrimą įtrauktos 266 tinkamos anketos.
Taip pat skaitykite: Trumpojo ligos suvokimo klausimynas
Tyrimo instrumentai
Tyrimo instrumentą sudarė:
- Sociodemografiniai klausimai.
- Trumpasis ligos suvokimo klausimynas (Brief Illness Perception Questionnaire - BIPQ).
- Poreikių vertinimo klausimynas (Needs Evaluation Questionnaire - NEQ).
Trumpojo ligos suvokimo klausimyną sudaro 8 uždari ir 1 atviras klausimas. Ligos suvokimo skalių vertinimai buvo nuo 0 iki 10 balų, kur didesnis balas reiškia sunkesnį ligos suvokimą - pacientas labiau suvokia sunkesnius ligos padarinius, ilgesnę ligos trukmę, didesnį susirūpinimą savo liga. Ligos suvokimas vertinamas ir atskiromis 8 poskalėmis, ir bendruoju ligos suvokimo balu. Ligos suvokimo sunkumo skalė - bendras ligos suvokimas, skaičiuojamas sumuojant poskalių įverčius (apverčiant asmeninės kontrolės, gydymo kontrolės ir ligos aiškumo balus), turėjo priešingą kryptį nei kiti klausimai, todėl jų vertinimai skaičiuojant buvo reversuoti. Kuo didesnis bendrojo ligos suvokimo balų skaičius, tuo labiau pacientas savo ligą matė kaip grėsmingą, pavojingą, neigiamai paveikiančią. Didžiausias bendras ligos sunkumo skalės galimas balas yra 80, o mažiausias - 0. Kuo aukštesnis bendrasis balas, tuo labiau jis atspindi neigiamą ligos suvokimą, grėsmingesnį asmens požiūrį į savo ligą; mažesnis bendrasis balas rodo teigiamą ligos suvokimą, geresnį požiūrį į savo ligą.
Poreikių vertinimo klausimyną sudaro 23 klausimai, atskleidžiantys įvairių tipų poreikius, kurie pritaikyti onkologiniams pacientams: informacijos apie diagnozę ir ateities prognozę poreikiai; informacijos, susijusios su gydymu ir tyrimais, poreikiai; komunikacinė sritis; santykiai su kitais žmonėmis; poreikiai, susiję su pagalba ir gydymu; susiję su psichoemociniu palaikymu ir parama; finansiniai poreikiai. Paskutinis klausimyno klausimas yra atviras, prašoma nurodyti, ko pacientui šiuo metu labiausiai reikia.
Duomenų analizė
Tyrimo duomenų analizei buvo naudojama statistinė programinė įranga IBM SPSS 21.0. Buvo atlikta aprašomoji analizė, siekiant parodyti bendrąsias tyrimo dalyvių charakteristikas ir apskaičiuojant ligos suvokimo, poreikių skalių bei jų poskalių lygius. Lyginant pasirinktų kintamųjų statistines sąsajas taikytas Chi kvadrato kriterijus, Kruskal-Wallis testas ir Mann-Whitney U testas. Analizuojant požymių tarpusavio ryšius, priklausomai nuo jų pasiskirstymo ir tipo, naudoti Pearsono (r) ir Spearmano (rs) koreliacijos metodai. Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: kai p < 0,05 - statistiškai reikšmingas ir, kai p > 0,05, - statistiškai nereikšmingas.
Tyrimo rezultatai
Respondentų charakteristika
Pacientų pasiskirstymas pagal lytį atskleidė, kad tyrime moterų dalyvavo šiek tiek daugiau nei pusė (56 %), likusi dalis vyrų (44 %). Vertinant pacientų pasiskirstymą pagal amžių nustatyta, kad didžiausia dalis - du penktadaliai (41 %) pacientų sudarė 60-74 m. amžiaus grupei save priskiriantys pacientai, trečdalį (30 %) - 75-90 m. pacientai, penktadalį (22 %) - 45-59 m., 5 % - 29-44 m. ir tik 2 % - 18-28 m. Nustatyta, kad daugiau nei pusė pacientų (58 %) yra vedę / ištekėjusios, beveik penktadalis pacientų (17 %) yra našliai / našlės, dešimtadalis pacientų (12 %) - išsiskyrę (-usios), 11 % nebuvo vedę / ištekėjusios, 3 % nurodė gyvenantys (-čios) su partneriu (-e). Teiraujantis pacientų apie ligos formą nustatyta, kad net du penktadaliai (43 %) nežino, kokia jų ligos forma, 37 % nurodė, kad lėtinė, 14 % atsakė, kad ūmi, likusi dalis pasirinko atsakymo variantą „kita“.
Taip pat skaitykite: Psichologinių ligų gydymo apžvalga
Ligos suvokimas
Siekiant ištirti tyrime dalyvavusių onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų savo ligos suvokimą, respondentų buvo prašoma nurodyti, kaip jie suvokia savo ligą. Vertinant atskiras ligos suvokimo poskales pagal apskaičiuotą vidurkį, labiausiai išsiskyrė susirūpinimo liga (8,07 ± 2,635), gydymo kontrolės (8,02 ± 2,759) ir ligos pasekmių (7,20 ± 2,883) poskalės. Susirūpinimo liga skalė rodo, kiek respondentai jaučiasi susirūpinę dėl savo ligos, o gauta vidurkio reikšmė atskleidžia, kad susirūpinimas dėl ligos yra aukštas. Gydymo kontrolės skalės didesnis vidurkis atskleidžia, kad respondentai tiki, jog gydymas gali padėti pasveikti. Ligos pasekmių skalė atskleidžia, kaip stipriai respondentų gyvenimą veikia liga.
Remiantis pateiktu procentiniu pasiskirstymu grėsmingo ligos suvokimo dalyje matyti, kad labiausiai išsiskyrė grėsmingo ligos suvokimo ypatumai - susirūpinimas liga (82,33 %) ir asmeninė kontrolė (71,05 %), kurie reiškia, kad pacientai yra labai susirūpinę savo liga ir negali patys kontroliuoti savo ligos. Vertinant mažiausią grėsmingumą keliančius aspektus nustatyta, kad tai ligos trukmė (41,73 %), gydymo kontrolė (22,93 %) ir ligos aiškumas (37,59 %).
Vertinant onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų savo ligos suvokimą, paskutinis su tuo susijęs klausimas buvo atviras, prašant respondentų nurodyti 3, jų manymu, svarbiausias ligos atsiradimo priežastis. Išsamiau analizuojant ligos suvokimą atliekamas papildomas ligos suvokimo skirtumų pagal atskiras respondentų socialines-demografines charakteristikas vertinimas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad statistiškai reikšmingai ligos suvokimas skyrėsi pagal lytį ir šeiminę padėtį: moterys pasižymėjo didesniu ligos suvokimo balu, lyginant su vyrais; nevedusių / netekėjusių ligos suvokimo balas taip pat buvo didesnis.
Pacientų poreikiai
Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti respondentų poreikius, susijusius su ligos valdymu. Vertinant poreikius pagal socialines-demografines charakteristikas nustatyta, kad informacijos apie diagnozę ir ateities prognozę, finansinius, psichoemocinius palaikymo ir paramos poreikius statistiškai reikšmingiau buvo linkę išskirti vyresni tyrimo dalyviai (p < 0,05).
Atsižvelgiant į respondentų ligos suvokimo ir atskirų poreikių tipų sąsajas, labai silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas atvirkštinis ryšys nustatytas tarp respondentų ligos suvokimo ir informacijos, susijusios su gydymu ir tyrimais, poreikiais. Šiuo atveju galima teigti, kad didėjant respondentų ligos grėsmingumo suvokimui, mažėja poreikio gauti informacijos apie gydymą ir tyrimus poreikis (p < 0,05). Šiuo atveju buvo vertinamas atskirų poreikių išreikštumo ir ligos suvokimo sąsajos.
Taip pat skaitykite: Gydymo būdai
Susumavus atskirų poreikių tipų balus ir respondentui išreiškus bent vieną tam tikro tipo poreikį, vertinamas kiekvieno respondento poreikių tipų skaičius. Vertinant poreikių išreikštumo sąsajas su ligos suvokimu, statistiškai reikšmingi skirtumai pagal atskirus poreikių tipus nustatyti tik su informacijos apie gydymą ir tyrimus poreikio svarba, t. y. didėjant ligos grėsmingumo-neigiamumo suvokimui, mažėja informacijos apie gydymą ir tyrimus poreikis (p < 0,05). Vertinant pagal poreikių tipų suminį skaičių ir ligos suvokimo lygį nustatytas labai silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys tarp šių kintamųjų, todėl galima teigti, kad didėjant ligos neigiamam, grėsmingam suvokimui, didėja išreikštų poreikių tipų skaičius.
Naujumas
Lietuvoje ir užsienyje yra atlikta mokslinių tyrimų, susijusių su onkologinių ligonių fiziologiniais ir kitais su slauga susijusiais poreikiais, tačiau Lietuvoje tokių tyrimų stokojama, be to, užsienyje mažai nagrinėtos šių pacientų ligos suvokimo ir poreikių sąsajos, kurios yra svarbios gydymo procesui. Onkologinių susirgimų kiekvienais metais nustatoma vis daugiau. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje ir visame pasaulyje mirtingumas nuo piktybinių ligų užima antrą vietą.
Sąsajos su kitais tyrimais
Kiti tyrimai parodė, kad sveikata susijęs elgesys priklauso nuo to, kaip asmuo paaiškina savo ligą. Pavyzdžiui, tyrimas su priklausomais nuo alkoholio asmenimis nustatė, kad ilgesnė priklausomybės trukmė siejama su didesniu ligos pripažinimu ir suvokimu, kad liga truks ilgiau. Taip pat nustatyta, kad vyrams sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su ligos suvokimu.
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad onkohematologinėmis ligomis sergantys pacientai yra labai susirūpinę savo liga ir jaučia, kad ji stipriai veikia jų gyvenimą. Jie tiki, kad gydymas gali padėti, tačiau jaučia, kad negali kontroliuoti savo ligos. Pacientai labiausiai akcentuoja poreikius, susijusius su santykiais, komunikacijos procesu ir informacijos gavimu apie ateities prognozes. Šio tyrimo rezultatai gali būti naudingi slaugytojams ir kitiems specialistams, siekiant geriau suprasti pacientų ligos suvokimą ir poreikius bei teikti jiems efektyvesnę pagalbą.
tags: #trumpasis #ligos #suvokimo #klausimynas