Depresija - tai būsena, kuri gali paveikti bet ką, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra depresija, kokios jos priežastys ir kaip ieškoti pagalbos. Remiantis psichiatrės Vidos Kilikevičienės įžvalgomis, taip pat kitų autorių ir specialistų nuomonėmis, aptarsime depresijos modernėjimą, nemedikamentinę pagalbą ir sezoniškumą.
Kas yra Depresija?
Depresijos sąvoka yra labai plati ir dažnai vartojama neteisingai. Daugelis žmonių vartoja frazę „man depresija“, turėdami omenyje tiesiog prislėgtą nuotaiką. Tačiau tikroji depresija yra sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik liūdesiu, bet ir kitais simptomais.
Psichiatrė Vida Kilikevičienė apibūdina depresiją kaip sunkią ligą, kuri sutrikdo visą psichikos veiklą. Ji išskiria vadinamąsias „triadas“, kurias sudaro:
- Nuotaikos sutrikimas: ryškus, slegiantis ir užsitęsęs liūdesys.
- Sutrikęs mąstymas: sulėtėjęs mąstymas, sutrikęs vertinimas, kritika ir asociacijos.
- Psichikos būsenos tonuso sumažėjimas: energijos stoka, bejėgiškumas.
Be šių pagrindinių simptomų, depresiją gali lydėti valgymo ir miego sutrikimai, nerimas ir kiti požymiai.
Depresijos Priežastys
Depresiją lemia ne charakteris, o įvairialypės priežastys. V. Kilikevičienė išskiria kelis pagrindinius veiksnius:
Taip pat skaitykite: Apie laisvę, teises ir kūrybą
- Genetinė predispozicija: jei šeimoje ar giminėje yra sergančių panašiomis ligomis, rizika susirgti depresija padidėja.
- Asmenybės vystymasis ir formavimasis: asmenybės raida nuo pat kūdikystės gali turėti įtakos depresijos atsiradimui. Jei artimiausi žmonės (mama, globėjas) netinkamai reaguoja į vaiko verksmą, emocinius norus, alkį ar skausmą, vaikas gali pasijusti bejėgis ir atstumtas, o tai vėliau gali tapti depresijos pagrindu.
- Neuromediatoriai: depresija sutrikdo neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse.
- Sezoniškumas: šviesa ir tamsa veikia melatonino gamybą, o tai gali turėti įtakos nuotaikai.
- Psichologiniai veiksniai: išgyvenimai, stresai ir traumos gali sukelti depresiją.
- Socialinė aplinka: socialinė izoliacija ir nepalankios gyvenimo sąlygos gali prisidėti prie depresijos vystymosi.
Pesimizmas ir Depresija
Nors kartais teigiama, kad pesimistams depresija pasireiškia dažniau, svarbu suprasti, kad depresija gali išsivystyti bet kam, nepriklausomai nuo jo požiūrio į gyvenimą. Tačiau depresinė asmenybės struktūra, kuri gali pradėti formuotis dar kūdikystėje, gali padidinti riziką susirgti depresija.
Jei tėvai labai griežti ir draudžia vaikui reikšti neigiamus jausmus, vėliau jis gali tapti depresiškas, nes jo sąžinė (superego) neleis jam išreikšti tų jausmų, kurių neleido išreikšti tėvai. Paauglystėje, kai paauglys nori atsispirti nuo tėvų, o tėvai reiškia nepasitenkinimą, paaugliui gali išsivystyti depresija, kurios pagrindas - kaltė.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Nueiti pas psichiatrą nėra lengva, nes vis dar gajūs stereotipai, kad tai reiškia, jog kažkas negerai. Tačiau svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos laiku yra labai svarbu.
V. Kilikevičienė teigia, kad jei žmogus jaučia depresijos požymius 2-3 savaites, jo būsena bloga, nereikėtų ilgiau laukti. Tada reikia drąsiai keliauti pas psichiatrą arba psichoterapeutą. Jei yra kitų rimtų sutrikimų, pavyzdžiui, miego, jokiu būdu nereikėtų tiek laukti, nes nemiga labai alina.
Kai kurie požymiai, rodantys, kad reikia ieškoti pagalbos:
Taip pat skaitykite: Gėrio ir blogio samprata
- Nebėra gyvenimo džiaugsmo.
- Nesinori eiti į darbą.
- Nebenorima kalbėti su artimu žmogumi.
- Artimiausias žmogus atrodo nemielas ir neartimas.
- Toli esantys žmonės atrodo mielesni.
- Žmogus jaučiasi kaltas dėl visko.
- Žmogus jaučiasi bejėgis ir nebenori sau padėti.
- Žmogus nebešneka, nebebendrauja, nebe taip dirba, yra išsekęs ir neturi jėgų.
- Nebesusikoncentruojama darbe, mintys nebe ten, klystama, nebeužtenka savų resursų.
Jei pastebėjote šiuos požymius, nebijokite kreiptis į specialistą. Yra testų, kuriuos galite užpildyti patys ir pamatyti, ar yra depresijos požymių, ar nėra. Kartais reikia labai nedaug - tik ryžtis ateiti pasitikrinti, pasišnekėti, pasakyti, kaip yra, kas atsitikę.
Depresijos Gydymas
Depresija yra laikina būsena, kuri nesitęsia amžinai. Yra įvairių priemonių, kurios gali padėti įveikti šią ligą:
- Medikamentai: šiuolaikiški vaistai turi labai mažą šalutinį poveikį, beveik neslopina ir nekeičia kitų psichikos funkcijų, tad galima sėkmingai dirbti ir mokytis.
- Psichoterapija: padeda išsiaiškinti depresijos priežastis ir išmokti įveikti neigiamus jausmus.
- Šviesos terapija: gali būti veiksminga gydant sezoninę depresiją.
- Kitos terapijos rūšys: meno, šokio ir kitos terapijos gali būti naudingos kaip papildomos priemonės.
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į depresijos sunkumą ir paciento poreikius. Lengvesniais atvejais gali užtekti psichoterapijos, o esant vidutinei ar sunkiai būsenai, medikamentai yra būtini.
Savigyda ir Jos Pavojai
Nepatartina užsiimti savigyda, ypač kai kalbama apie miego sutrikimus. Vaistinėse vaistų nuo nemigos taip nebedalija, tačiau žmonės jais dalijasi. Tie vaistai gali ne tik nepadėti, bet ir labai pakenkti.
Miegas gali sutrikti dėl įvairiausių priežasčių, o geriant vaistus nuo depresijos, susitvarko ir miegas. Jeigu gersime vien migdomuosius, depresija niekaip nepraeis.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Sezoninės Depresijos
Depresijos dažniausiai paūmėja rudenį ir pavasarį. Tai susiję su hormonų gamyba ir neuromediatoriais, kurie vienaip gaminasi šviesoje, kitaip - tamsoje. Tačiau depresija, prasidėjusi rudenį, jeigu tai sunkesnė forma, greičiausiai tęsis ir žiemą.
Nemiga ir Jos Poveikis
Nemiga yra dažnas depresijos simptomas, kuris gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo nemigos kenčia 10 proc. žmonijos.
Rašytoja Tuuvė Aro savo esė aprašo patirtį, kurią iki galo supras tik kitas nakties kankinys. Ji pasakoja apie savo vaikystę, kurioje miego trūkumas buvo nuolatinis palydovas, ir apie tai, kaip tai paveikė jos gyvenimą.
Nemiga gali būti susijusi su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, įvairių apsauginių mechanizmų kūrimu, stipriu polinkiu bėgti nuo realybės ir nesugebėjimu užmigti. Tai gali kilti iš neurologiškai netipinių smegenų.
Priklausomybė nuo Santykių ir Depresija
Kai kurios moterys susižavi rūpesčių keliančiais žmonėmis - tarsi nesąmoningai ieško galimybių jaudintis, sielotis ir nerimauti. Joms reikia netikrumo, skausmo ir nusivylimų, nes tik taip jaučia, kad gyvena.
Tokios moterys gali nesąmoningai siekti stipriai stimuliuojančių, sudėtingų ir dramatiškų santykių, kad jų kraujyje atsirastų daugiau adrenalino. Tereikia vyrui pradėti spręsti savo problemas, ir ji ima blogai jaustis, patiria neapsakomą nerimą ir didžiulę tuštumą.
Ieškant Pagalbos ir Atsisakant Gėdos
Itin svarbu nuo psichinių sutrikimų nuplėšti gėdos etiketę. Pagalbos privalu ieškoti ir ją gauti saugiai, o ta pagalba turi būti visiškai kitokia nei neprofesionalus ir neatsakingas psichiatrinis gydymas.
Svarbu prisiminti, kad depresija nėra gėda, o liga, kurią galima ir reikia gydyti. Kreipkitės pagalbos, jei jaučiatės blogai, ir nebijokite kalbėti apie savo jausmus.