Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Nors dažnai manoma, kad stresas yra suaugusiųjų problema, paaugliai taip pat patiria didelį psichologinį ir emocinį spaudimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad paaugliai patiria ne mažiau streso nei suaugusieji, o ilgalaikis stresas mokykloje gali turėti neigiamos įtakos jų psichinei sveikatai ateityje. Todėl svarbu, kad paaugliai išmoktų veiksmingų streso įveikimo būdų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia stresą paaugliams, kokios jo pasekmės ir kaip jie gali jį valdyti.
Kas Yra Stresas?
Stresas yra jausmas, išgyvenamas patiriant per didelį psichologinį arba emocinį spaudimą. Tai natūrali organizmo reakcija į fizinius, protinius ar emocinius iššūkius. Streso metu organizme išsiskiria cheminės medžiagos, skirtos aktyvuoti kūną, pavyzdžiui, pagreitėja širdies plakimas, pakyla kraujo spaudimas. Stresas taip pat gali būti lydimas emocijų, tokių kaip pyktis, nerimas, liūdesys.
Eustresas ir Distresas
Dažniausiai, kai kalbame apie stresą, kalbame apie jį kaip daugiau neigiamą reiškinį mums. Tačiau tai ne visai tiesa. Egzistuoja ir gerasis stresas, kuris mus motyvuoja veiksmams, yra tarsi mūsų gyvenimo variklis. Jis vadinamas eustresu. Eustresas yra gyvenimo motyvacinė jėga bei būsena, kurioje galimybės, darbingumas didėja. Eustreso metu mums dažniausiai atrodo, kad mūsų turimų resursų užteks įveikti užklupusius sunkumus. Distresas tuo tarpu atsiranda tada, kai streso kiekis nepaliaujamai didėja ir perlipa tą ribą, ties kuria mes galėjome susitvarkyti.
Kas Sukelia Stresą Paaugliams?
Paaugliai dažniausiai išgyvena stresą dėl įvairių priežasčių, susijusių su tarpasmeniniais santykiais, jų gyvenimo pokyčiais, asmenybės formavimu, socialiniu spaudimu, akademiniais iššūkiais ir pan. Atstūmimas, išsiskyrimas su mylimais žmonėmis - dažnai tai yra pačios skaudžiausios paaugliams temos. Dažniausias paauglių streso šaltinis yra egzaminai bei įvairūs atsiskaitymai, kurie tampa papildoma atsakomybe ir pareiga prie įprasto krūvio mokykloje ir popamokinėje veikloje.
Streso Poveikis Paaugliams
Daugybė įvairių tyrimų rodo, kad stresas turi nenuginčijamą poveikį mūsų organizmui ir sveikatai. Patiriamas stresinis įvykis sukelia visų organizmo sistemų reakciją, organizmas reaguoja kaip vieninga sistema. Nuolatinis stresas gali būti susilpnėjusio imuniteto, cukrinio diabeto, virškinimo sistemos ligų, odos ligų, nutukimo, galvos ir nugaros skausmų priežastis, taip pat įvairių psichikos sveikatos sutrikimų priežastis.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Paaugliai stresą jaučia tiek fiziškai, tiek emociškai tik netapačiai, kaip suaugusieji. Paaugliai dažnai emocijas išgyvena intensyviau nei suaugusieji, kadangi paauglių smegenų sritys vis dar vystosi ir vystosi nevienodai. Labai stiprios yra jausminės smegenų dalys, paauglystėje jos vystosi greičiau, o smegenų dalis, atsakinga už impulsų kontrolę,- palyginus su jausmine - vystosi kur kas lėčiau. Paauglystėje vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai - hormonų sistema nėra stabili, tad paaugliai gali patirti stipreses emocijas ir fizines reakcijas į stresą, patirti vadinamas hormonų audras ir stokoti kompetencijų tvarkytis su gyvenime kylančiais iššūkiais.
Kaip Paaugliai Gali Valdyti Stresą?
Siekiant išlaikyti gerą emocinę ir fizinę sveikatą, paaugliams yra svarbu mokytis sveikų streso įveikos įgūdžių. Pagal streso teoriją, galima išskirti dvi streso įveikimo formas, kurios savyje talpina įvairius įveikimo būdus ir technikas. Tai į problemą orientuotos įveikimo strategijos ir į emocijas orientuotos įveikimo strategijos.
Į Problemą Orientuotos Strategijos:
Tai tarsi problemų sprendimo taktikos. Jos apima mūsų pastangas apibrėžti problemą, sukurti alternatyvius sprendimus, įvertinti skirtingų veiksmų sąnaudas ir naudą.
Laiko planavimas ir darbų suskirstymas. Stenkis planuoti savo laiką ir suskirstyti darbus mažais gabaliukais. Jei paskutinei minutei paliksi visus darbus, per vieną kartą reikės padaryti labai daug, o tai gali sukelti perdegimą, nerimą ir dar labiau padidinti stresą. Taip pat galima tiesiog nespėti numatytų darbų atlikti laiku.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Pagalbos prašymas. Nebijok kreiptis pagalbos, jei tau sudėtinga kažką atlikti ar išmokti, mokytojai, tėvai ir tavo draugai tau tikrai padės.
Į Emocijas Orientuotos Strategijos:
Jos yra nukreiptos į emocinio distreso sumažinimą. Šios strategijos nekeičia situacijos esmės tiesiogiai, todėl dažniausiai naudojamos tada, kai įvykių pakeisti negalima ir tenka su jais gyventi. Į emocijas nukreiptų streso valdymo strategijų spektras labai platus ir apima visus Jums atsipalaidavimo jausmą sukeliančius būdus.
Fizinis aktyvumas. Mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei, nes sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Ypač efektyviai padeda treniruotės, kuriose reikia didelės koncentracijos, pavyzdžiui, joga.
Sveika mityba. Subalansuotas maitinimasis, gausus vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu. Be to, pasistenk sumažinti alkoholio, nikotino ir kofeino vartojimą - šios medžiagos ne tik kad nepadės išvengti streso, bet ir gali dar labiau pabloginti tavo savijautą.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
Geras miegas. Paaugliai turėtų stengtis miegoti bent 8-10 valandų per naktį, kad jų kūnas ir protas galėtų tinkamai pailsėti. Miego trūkumas trukdo Jums būti produktyviais, būna sunkiau susikaupti ir mokytis.
Kvėpavimo pratimai ir meditacija. Kai jauti didelę įtampą dėl streso, atlik kvėpavimo pratimus. Dėmesingo įsisamoninimo (angl. mindfulness) pratimai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Bendravimas su artimaisiais. Kalbėjimas su šeima, draugais ir klasiokais padės „išleisti garą“, pajausti, kad esi ne vienas.
Streso įveikimo priemonės. Atrask, kas tau padeda įveikti stresą ir atsipalaiduoti. Skirtingiems žmonėms padeda skirtingi dalykai, tad turi surasti, kas tau labiausiai tinka - tai gali būti knygų skaitymas, pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis, laiko leidimas su draugais arba augintiniais ir t.t.
Ekspresyvus rašymas. Pasiimkite lapą popieriaus ir parašykite laišką jums stresą keliančiai situacijai. Visai nesvarbu ar tai konfliktas darbe ar namuose, ar išgirsta diagnozė, o gal išsiskyrimas su geru draugu. Esmė - leisti sau neriboti nei jausmų, nei minčių ir visus juos palikti ant lapo popieriaus!
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jeigu stresas tampa per didelis ar paauglys jaučia, jog patiriama įtampa trukdo jo kasdieniam gyvenimui, gali būti naudinga kreiptis į psichologą mokykloje tam, kad šis pamokytų efektyvių streso valdymo būdų. Jeigu pastebimi elgesio pokyčiai (motyvacijos stoka anksčiau mėgstamai veiklai; pasireiškia paauglio agresyvumas ar diglumas bendravime su šeimos nariais, konfliktai ar nuotaikų kaita; izoliacija), akademiniai sunkumai (staigus pažymių kritimas, mokyklos vengimas), fiziniai simptomai (nuolatinis nuovargis, galvos ar pilvo skausmai, miego sutrikimai), emociniai simptomai (depresijai būdingi požymiai, nerimas, saigrauža), mitybos pokyčiai (persivalgymas ar apetito stoka, svorio pokyčiai), pasikartojančios emocinės iškrovos reikėtų kuo skubiau imtis veiksmų.
Tėvų ir Mokytojų Rolė
Tėvai turėtų būti geras pavyzdys savo vaikams, kaip sveikai reaguoti į stresą keliančias situacijas bei kaip tvarkytis su savo stresu ar kitų patiriamomis emocijomis, kurios neretai mums taip pat iššaukia stresą. Mokytojai ir mokyklos personalas, psichologas taip pat turėtų prisidėti praktiniais metodais, žiniomis mokydami paauglius streso valdymo įgūdžių.
Grįžimas Į Mokyklą: Kaip Sumažinti Stresą?
Grįžimas į mokyklą gali būti reikšmingas streso šaltinis paaugliams, ypač po ilgesnių atostogų ar sudėtingo laikotarpio.
- Palaipsnis grįžimas prie rutinos. Pradėkite ruoštis grįžimui į mokyklą kelias savaites prieš prasidedant mokslo metams.
- Atviras bendravimas. Paskatinkite paauglį kalbėti apie tai, kas kelia nerimą grįžtant į mokyklą.
- Realistiškų tikslų nustatymas. Svarbu nustatyti realius tikslus pirmosioms savaitėms po grįžimo į mokyklą.
- Streso valdymo technikų mokymasis. Mokykite paauglį paprastų kvėpavimo pratimų ar meditacijos technikų, kurios gali padėti nusiraminti, kai jaučiama įtampa.
- Socialinės paramos stiprinimas. Paskatinkite paauglį atnaujinti santykius su draugais prieš grįžtant į mokyklą arba dalyvauti socialinėje veikloje, kad užmegztų naujas draugystes.
- Pozityvus mąstymas ir požiūris. Pabandykite su paaugliu aptarti pozityvius dalykus, kurių galima tikėtis mokykloje, pvz., mėgstamus dalykus, įdomias pamokas ar laukiamus renginius.
Alternatyvūs Streso Įveikimo Būdai
Be tradicinių streso valdymo metodų, yra ir keletas alternatyvių būdų, kurie gali padėti sumažinti įtampą:
- Aitriųjų pipirų valgymas. Amerikiečių mokslininkai tvirtina, kad penkiabalėje sistemoje ši daržovė geros nuotaikos hormonų endorfinų kiekį organizme pakelia net 3 balais.
- Gyvačių terapija. Mėgėjus atsipalaiduoti apdėlioja nenuodingomis gyvatėmis, kurios šliaužioja po visą kūną.
- Alaus vonios. Čekijoje yra alaus darykla, kurioje siūloma pasinerti į alaus vonias.
- Žandikaulio masažas. Padeda atpalaiduoti raumenis, kas reikšmingai mažina stresą.
- Skaitymas. Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto savanoriams duodavo užuotis, kurios sukelia stresą, o vėliau siūlė įvairias relaksacijos priemones. Gauti rezultatai parodė, kad geriausiai stresą numalšino skaitymas - 68%.
- Rėkimas. Šauksmai skatina gamintis endorfinus (mūsų natūralius nuskausminamuosius), o taip pat sukelia eilę kitų neurocheminių procesų, sumažinančių stresą.
- Skalbinių lyginimas. Pasikartojantys judesiai pirmyn-atgal - viena geriausių (ir naudingiausių) nusiraminimo priemonių.
- Burbulinės plėvelės spaudymas. Suaugusiems vertėtų žinoti, kad toks užsiėmimas taip pat efektyviai mažina įtampą.
Savižala Kaip Streso Išraiška
Save žalodami paaugliai dažnai stengiasi išreikšti ir valdyti sunkius jausmus, su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. Tai yra simptomas, rodantis poreikį padėti jaunam žmogui susidoroti su problemomis, vidinėmis kovomis ir rasti konstruktyvius būdus išgyventi emocinius sunkumus. Jei pastebimi savižalos požymiai, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos.
Emocinio Intelekto Ugdymas
Emocinio intelekto ugdymas padeda jaunimui suvokti, jog emocinė ir psichologinė sveikata yra lygiai taip pat svarbu kaip fizinė.
„Jaunimo Linija“ - Pagalba, Kai Jos Labiausiai Reikia
Jei jautiesi prislėgtas, sutrikęs ar nori tiesiog būti išgirstas - pasikalbėk su „Jaunimo linija“ savanoriais. Kartais vienas pokalbis gali pakeisti labai daug.
Programa „Sija“
„Sija“ - tai penkių savaičių trukmės programa, paremta pokalbių roboto principu. Ji apima dešimt trumpų internetinių sesijų - pokalbių, kurių metu jaunuoliai mokosi atpažinti savo emocijas, praktikuoti įvairius streso įveikos būdus ir stiprinti emocinį atsparumą.
Stresas Jaunojo Suaugusiojo Raidoje
Jauni suaugusieji susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi, jie sprendžia naujas vystymosi užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su patiriamais stresais. Daugelis patiria stresus ieškodami darbo, keisdami darbą ir pan.
tags: #paaugliu #stresas #ir #atsparumas