Įvadas
Paauglystė - pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, kupinas fizinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Šis laikotarpis dažnai susijęs su įvairiais sunkumais, tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Straipsnyje apžvelgiami dažniausiai pasitaikantys paauglystės psichologiniai sunkumai, remiantis literatūros analize ir tyrimų duomenimis.
Paauglystės laikotarpio ypatumai
Paauglystė - tai laikotarpis, kai vyksta spartus augimas, lytinis brendimas, keičiasi santykiai su suaugusiaisiais ir didėja bendraamžių įtaka. Paaugliai siekia tapti nepriklausomais, savarankiški, nori būti išklausyti ir turėti galimybę pareikšti savo nuomonę įvairiais klausimais. A. Ąžuo teigimu, paauglystei būdingas nuotaikos nepastovumas, neramumas, jautrumas. Taip pat vyksta psichikos persitvarkymas, kurį lemia socialiniai veiksniai - nauji paauglio poreikiai ir motyvai.
R. Žukauskienės teigimu, paauglystės ribos yra labai sąlygiškos, dažniausiai tarp 12 ir 18 metų. Šis laikotarpis skirstomas į ankstyvąją (12-14 m.), pereinamąjį tarpsnį (15 m.) ir vėlyvąją paauglystę (16-18 m.). Paauglystėje keičiasi įprasti žmogaus vaidmenys, atsiranda naujų galimybių išreikšti save.
Paauglių psichikos sveikatos problemos Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje dramatiškai padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų vaikų ir paauglių populiacijoje. Higienos instituto duomenimis, beveik ketvirtadaliui Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių būdingas dažnas sergamumas kvėpavimo takų ligomis, apie 22% serga lėtinėmis ligomis. Mokiniai dažnai skundžiasi simptomais, būdingais pervargimui - irzlumu, bloga nuotaika, nervine įtampa, galvos skausmu, nemiga, greitu nuovargiu ir pan. Nerimą kelia paauglių psichoemocinės sveikatos ir elgesio rodikliai - daliai paauglių būdingos suicidinės tendencijos.
2003-2005 m. Lietuvoje Vilniaus universiteto atliktas tyrimas parodė, kad psichikos sveikatos sutrikimai dažniau būdingi merginoms, o savižudiški polinkiai - beveik 40 proc. paauglių. Tyrime taip pat išskirti veiksniai, didinantys psichikos, emocijų ir elgesio sunkumų riziką: galvos trauma, emocinis sukrėtimas, nepilna šeima, sunki fizinė trauma, fizinės sveikatos problemos, somatinės ligos.
Taip pat skaitykite: Pagalba paaugliams su emocijomis
Dažniausiai pasitaikantys paauglių psichologiniai sunkumai
Literatūroje dažnai analizuojami sergančių onkologinėmis ligomis paauglių patiriami sunkumai: stresas, nerimas, polinkis į depresyvumą bei dėl išvaizdos pokyčių kylantys sunkumai. Tačiau psichologiniai sunkumai būdingi ir paaugliams, nesergantiems sunkiomis ligomis.
Socialiniai sunkumai
Paauglystės laikotarpiu būdingas siekis įsitvirtinti bendraamžių grupėse, paklūstant jų nustatytoms normoms. Paaugliai gali būti labai pažeidžiami, lengvai pradeda vartoti narkotikus, alkoholį ar rūkyti. Vienas svarbiausių paauglio buvimo bendraamžių grupėje psichologinių rezultatų yra socialinis priėmimas, t. y. paauglio mėgstamumas ir laikymas geru socialiniu partneriu.
Elgesio sunkumai
Elgesio sunkumai apima konfliktus su kitais žmonėmis, agresyvius ir destruktyvius veiksmus, prieštaraujantį neklusnumą ir pan. V. Misikėnienės tyrime nustatyta, kad paaugliams, praleidusiems pamokas dėl laikino sveikatos sutrikimo, dažniau pasireiškia elgesio sunkumai. Taip pat nustatyta, kad vaikinams paauglystėje dažniau nei merginoms būdingas taisyklių nepaisantis elgesys.
A. Gučo teigimu, nuolatiniai barimai, bausmės, varžymai kelia natūralų prieštaravimąsi - afektines reakcijas. Tokiomis sąlygomis paauglys ima nebepasitikėti savo artimaisiais žmonėmis, nepasakoja jiems savo nuoskaudų, negali pasiguosti sunkiais išgyvenimais.
Emociniai sunkumai
Emociniai sunkumai - tai nerimas, baimės, atsiribojimas, depresija ir kiti asmens nuotaikos arba vidinės būsenos požymiai. V. Misikėnienės tyrime nustatyta, kad paauglystėje merginoms labiau nei vaikinams yra išreikšti tokie emocijų sunkumai, kaip nerimas bei somatiniai nusiskundimai.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Savižudybės taip pat yra didelė problema tarp paauglių. Literatūroje nėra visuotinai priimtos nuomonės, ar pats sveikatos sutrikimas, kaip paauglio aktyvumą ir socialinį gyvenimą ribojantis veiksnys, susijęs su blogesne psichologine būsena.
Menkavertiškumo jausmas
Paauglių menkavertiškumo jausmas yra susijęs su elgesio ir emocijų sunkumais. Menkavertiškumo jausmas - tai psichologinis ar socialinis silpnumas, kuris gali iškraipyti žmogaus veiklą, mąstymą, sapnus, profesijos pasirinkimą, meninius polinkius, gebėjimus.
Teorijos, aiškinančios paauglystės sunkumus
Yra įvairių teorijų, aiškinančių paauglystę ir jai būdingus sunkumus.
Psichoanalitinė teorija
S. Freudas teigė, jog paauglystėje žmogus išgyvena genitalinį augimo laikotarpį. Santykinį ankstesnį laikotarpį rimtai sutrikdo brendimas. Atsiranda meilės objektai, o malonumo šaltinis tampa lytinių organų formavimasis ir jaudinimas. Susidūrus geismui ir draudimui, kyla baimė. Todėl paauglio maištas, psichoanalizės požiūriu, laikytinas neišvengiamu dalyku.
Analitinė psichologija
Analitinės psichologijos požiūriu, paauglystėje iškyla universalus siekis - psichologiškai atsiskirti nuo tėvų.
Taip pat skaitykite: Pažink save
E. Eriksono teorija
E. Eriksonas paauglystę vertina kaip svarbiausią raidos etapą asmens tapatumui formuotis. Šiuo laikotarpiu keičiasi fizinė išvaizda, emocinės ir psichologinės perspektyvos bei visuomenės vertinimas. Taigi paauglystėje vyksta tapatumo krizė. Kiti paaugliai patiria tapatumo difuziją, kai prisiima kelis skirtinus tikslus bei vertybes ir, todėl negali rasti asmeninio tapatumo.
Kognityvinė psichologija
Kognityvinio požiūrio psichologijoje pradžia laikomi J. Piaget darbai, kurie esmės paaiškina paauglio psichologiją, formalaus operacinio mąstymo ypatumus.
Ekologinis raidos požiūris
Ekologinis raidos požiūris pabrėžia biopsichologinio žmogaus organizmo ir įvairių aplinkos sistemų santykių supratimo svarbą. Šios aplinkos sistemos tarpusavio santykiai. Šios teorijos požiūriu, individas yra aktyvus savo aplinkos kūrėjas. Subjektyvi jo patirtis taip pat svarbi kaip ir objektyvūs aplinkos aspektai.
Kaip padėti paaugliams įveikti sunkumus
Auginant paauglius svarbiausia nepasiduoti bejėgystei ir nepalikti paauglių spręsti problemų vienų. Paaugliai yra vis dar vaikai, nors jau atrodo suaugę. Jiems labai reikia tėvų meilės, palaikymo, išklausymo ir svarbiausia tikėjimo, kad visas problemas jie gali išspręsti.
Ką daryti tėvams:
- Domėtis, kas paaugliui įdomu.
- Aiškintis, kas ir kodėl nesiseka.
- Teikti pagalbą.
- Nesiliauti kalbinti ir ieškoti bendrų temų, apie ką kalba.
- Kalbėti apie išvaizdą ir realiai vertinti, jei yra problemų (spuogai, svoris, drabužiai ir t.t.). Problemas būtinai spręsti.
- Visada teigiamai kalbėti apie savo ir paauglio išvaizdą.
- Būti pavyzdžiu socialiniame gyvenime.
- Skatinti atrasti mėgstamą veiklą be technologijų.
- Spręsti problemas, kalbėtis su mokyklos administracija nedelsiant.
- Nepalikti paauglio vieno. Klausti, domėtis kas vyksta.
- Kalbėti, aiškintis ar kas nutiko, nuskriaudė.
- Stebėti, ką veikia naktimis, kiek būna su technologijomis.
- Rodyti tinkamą pavyzdį.
- Kalbėti apie pasekmes, susitarimus, tikėjimą, pagalbos teikimą jei yra priklausomybė.
Ką daryti mokyklai:
- Sudaryti sąlygas mokiniui išsaugoti ir stiprinti sveikatą, užtikrinti nuolatinį jo sveikatos priežiūrą.
- Subalansuoti ir su sveikatos reikalavimais suderinti mokinio mokymosi krūvius.
- Daugiau dėmesio skirti vaikų emocinei sveikatai stiprinti.
- Nustatyti mokinio psichologinius, asmenybės ir ugdymosi sunkumus ir padėti juos spręsti.
- Padėti laiduoti palankias psichologines sąlygas ugdymo(si) procese.
tags: #paauglystes #psichologiniai #sunkumai