Įvadas
Korupcija - opi problema, neigiamai veikianti valstybės valdymą, ekonomiką ir visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra korupcinis nusikalstamas elgesys, kokios veikos priskiriamos korupcijai Lietuvoje, kokios institucijos vykdo korupcijos prevenciją, kokia teisinė atsakomybė numatyta už korupcinius nusikaltimus ir kokie teisės aktai reglamentuoja kovą su korupcija.
Korupcijos samprata
Korupcija (lot. corruptio - „gadinimas", „papirkimas") apibrėžiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, piktnaudžiavimas patikėta galia, siekiant asmeninės naudos. Tai reiškia, kad asmuo, turintis tam tikrą valdžią ar įtaką, ją išnaudoja savo ar kitų asmenų naudai, pažeidžiant įstatymus ir moralės normas.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatyta, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra šios:
Kyšininkavimas: tai kyšio priėmimas arba davimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Duodant kyšį (paperkant) ne tik pažeidžiama nustatyta valdymo tvarka, bet yra pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi tokiu atveju konkretus asmuo neteisėtai įgyja pranašumą prieš kitus asmenis. Baudžiamajame kodekse (BK) įvardyta, kad už kyšio ėmimą baudžiama griežčiau nei davimą.
Tarpininko kyšininkavimas: tai tarpininkavimas duodant ar priimant kyšį.
Taip pat skaitykite: Apie patyčias
Papirkimas: tai neteisėtas atlygis už pageidaujamo veiksmo atlikimą ar neatlikimą.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas: tai tarnybos įgaliojimų panaudojimas asmeninei naudai, pažeidžiant įstatymus.
Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais.
Dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas.
Sukčiavimas.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinis jaunimas ir nusikalstamumas
Turto pasisavinimas ar iššvaistymas.
Tarnybos paslapties atskleidimas.
Komercinės paslapties atskleidimas.
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas.
Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas.
Taip pat skaitykite: Užkirsti kelią patyčioms
Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.
Kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Korupcijos prevencija Lietuvoje
Lietuvos Respublikoje korupcijos prevenciją vykdo įvairios institucijos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT): pagrindinė institucija, atsakinga už korupcijos prevenciją ir tyrimą. Jei susidūrei su korupcija - pranešk STT. „Karštoji linija“ visą parą (8 5) 266 33 33, el. p.
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
- Kitos valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos.
Šios institucijos įgyvendina įvairias korupcijos prevencijos priemones, tokias kaip:
- Korupcijos rizikos analizė.
- Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas.
- Antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas.
- Korupcijos prevencijos programų įgyvendinimas. Pavyzdžiui, Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planas 2020-2023 m. 2024-2025 m.
Teisinė atsakomybė už korupcinius nusikaltimus
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225-230 straipsniuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tokias kaip kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir kt.
Maksimali galima bausmė už kyšininkavimą, kai kyšio vertė didesnė nei 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Baudžiamoji atsakomybė numatyta ir kyšio davėjui - maksimali galima bausmė už papirkimą - laisvės atėmimas iki ketverių metų. Duodamas kyšį, darai nusikaltimą.
Svarbu pažymėti, kad asmuo, manantis, kad jam ar jo artimam žmogui teiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, susidūręs su galimai korupcinio pobūdžio teisės pažeidimu įstaigoje, gali kreiptis tiesiogiai į įstaigos vadovą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu.
Teisės aktai, reglamentuojantys kovą su korupcija
Kovą su korupcija ir korupcijos prevenciją reglamentuoja įvairūs teisės aktai:
- Tarptautiniai teisės aktai:
- Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.
- Lietuvos Respublikos teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015-2025 metų programa.
- Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinis veiklos planas.
- Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka.
- Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje taisyklės.
- Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas "Dėl teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijos.
Elgesio taisyklės susidūrus su korupcija sveikatos priežiūros įstaigose
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, susidūrusių su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veikla, elgesio taisyklės. Šios taisyklės nustato, kaip turi elgtis įstaigos darbuotojai, susidūrę su korupcijos atvejais.
Darbuotojo veiksmai, kai jam buvo paliktas kyšis:
- Įstaigos darbuotojas, kuriam buvo paliktas kyšis, turi pateikti rašytinį pranešimą Įstaigos direktoriui, kuriame turi nurodyti vardą, pavardę, pareigas ir su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika susijusias aplinkybes (susiję asmenys, vieta, laikas ir t. t.).
- Įstaigos direktoriaus pasirašytas pranešimas apie galimą kyšio davimo faktą tą pačią dieną el. paštu siunčiamas STT.
Darbuotojo veiksmai, kai jam buvo siūlytas kyšis, bet pacientas jo nepaliko:
- Įstaigos darbuotojas, kuriam buvo siūlytas kyšis, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną Įstaigos direktoriui pateikti rašytinį pranešimą, kuriame turi nurodyti visas su įvykiu susijusias aplinkybes (susiję asmenys, vieta, laikas ir t. t.).
- Apie gautą informaciją Įstaigos direktorius (arba Įstaigos direktoriaus įgaliota Komisija) ne vėliau kaip kitą darbo dieną el. paštu informuoja STT.
Paciento veiksmai, kai jis mano, kad yra provokuojamas atlikti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką:
- Jei pacientas kreipėsi į Komisiją, nurodydamas, kad galimai provokuojamas atlikti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nes, jo nuomone, vilkinamas sveikatos būklės ištyrimas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir t. t., informacija turi būti pateikta STT.
Informacijos pateikimo kanalai
Asmuo, susidūręs su korupcija, gali pranešti apie tai įvairiais būdais:
- Tiesiogiai kreiptis į STT.
- Kreiptis į įstaigos, kurioje įvyko korupcijos atvejis, vadovą.
- Anonimiškai pranešti per "karštąją liniją".
- Raštu, ant voko būtina nurodyti - asmeniškai.
tags: #ismokstamas #korupcinis #nusikalstamas #elgesys