Psichopatijos tema, nors ir eliminuota iš šiuolaikinės medicininės terminijos, vis dar gyva tiek mokslinėse diskusijose, tiek populiariojoje kultūroje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichopatijos sąvoka atsispindi literatūroje, ypač poezijoje, ir kaip ji interpretuojama skirtingų autorių, įskaitant poetės Sandros Avižienytės kūrybą.
Psichopatija: terminas ir jo suvokimas
Nors šiuolaikinėje medicinos literatūroje terminas „psichopatija“ nebėra vartojamas, jį pakeitė „asmenybės sutrikimo“ sąvoka, praktikoje jis tebevartojamas. Eiliniams žmonėms šis terminas neretai asocijuojasi su bejausmiškumu, manipuliacijomis ir antisocialiniu elgesiu. Psichopatai nerūpi kitų jausmai, jie neatsižvelgia į jokias socialines normas. Tokie žmonės atrodo egocentriški, beširdžiai bei nejaučia jokios atsakomybės, nesirūpina pasekmėmis. Manoma, kad jų emocijos, jeigu egzistuoja išvis, yra paviršutinės. Jie laikomi manipuliatoriais, negalinčiais išlaikyti ilgalaikių santykių su kitais žmonėmis, bei nepajėgūs jausti ir reikšti meilės.
Visi psichiatrai, gydytojai ir mokslinės literatūros autoriai teigia, kad žmonės su psichopatija, kaip charakterio anomalija, dažnai kelia žalą kitiems žmonėms, nes nėra prie jų emociškai prisirišę. Kita vertus jiems būdingas neįžvalgumas.
Sandros Avižienytės kūrybos kontekstas
Sandra Avižienytė - lietuvių poetė, gyvenanti Čikagoje, kurios kūryba apima įvairias temas, nuo meilės lyrikos iki socialinių problemų nagrinėjimo. Jos kūryba atspindi jaunos moters išgyvenimų pasaulį, kuriame svarbiausia - MEILĖ. Tai ir yra pagrindinė eilėraščių tema. Skausmo, kančios ir vilties, tikėjimo motyvai atveria eilėraščių lyrinio subjekto sielos gelmes: aukštumas ir žemumas. Eilėraščių emocinę įtampą paryškina gamtos fono detalės. Šioje poezijos knygoje skaitytojui gali atsidengti ir savi meilės temos interpretacijos klodai.
Jos kūrybos kelias nebuvo lengvas. Susidūrusi su kritika dėl savo pirmosios knygos, kurioje dominavo meilės tema, poetė kuriam laikui buvo atidėjusi rašymą. Tačiau vėliau ji sugrįžo į literatūrą ir išleido keletą poezijos rinkinių, kuriuose atvirai ir jautriai nagrinėja įvairias žmogaus emocijas ir patirtis.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
"Psichopatija" - poezijos knyga
Naujausia Sandros Avižienytės poezijos knyga „Psichopatija“ - tai netradicinis kūrinys, kuriame autorė per poezijos prizmę žvelgia į šią sudėtingą temą. Knygoje pateikiami skyriai, susiję su psichopatijos terminais: patogenezė, simptomai, diagnozė, priežastys, gydymas, prognozė, remisija.
Knygoje esama ir daugiau dalykinių / mokslinių išaiškinimų. Pvz., skyrius „Simptomai“ (p. *kaltės jausmo nebuvimas *savanaudiškumas *impulsyvus spontaniškumas *šizoidinis parazitizmas *gėdos nebuvimas *smurtas *stimuliacijos stoka *jausmų (ne)buvimas *beširdiškumas *(ne)vedybiniai ryšiai *patologinis melavimas *empatijos nebuvimas *pasekmių (ne)suvokimas“. Kaip matyti iš citatos, viskas labai dalykiškai surašyta, kaip to reikalauja bet kuris mokslinis darbas. Tačiau suklusti verčia trys žodžiai - „pridedant poetinio šarmo“.
Autorė teigia, kad į psichopatiją, kaip į galimybę atidaryti langą diskusijai, žvelgiu pro poezijos prizmę. einu širdies keliu. ilgai laikant dovanotus saldainius su riešutais netinkamoje tam terpėje juos užpuola kirminai. taip ir su gyvenimu.
Knygos viršelis, sukurtas menininko Audriaus Plioplio, taip pat simboliškas. Jame vaizduojamas neuronų ataugų tinklas, kuris siejamas su mąstymo, sąmonės ir savęs suvokimo ištakomis.
"Psichopatijos" temos ir motyvai
Nors knygos pavadinimas sufleruoja apie psichopatijos analizę, iš tiesų tai yra poezijos rinkinys, kuriame gvildenamos įvairios žmogaus emocijos ir patirtys, susijusios su meile, skausmu, vienatve ir egzistenciniais klausimais.
Taip pat skaitykite: Knygos ir teisės aktai neįgaliesiems
Eilėraščiuose atskleidžiami lyrinio subjekto išgyvenimai, jo vidinės kovos ir bandymas susitaikyti su pasauliu. Autorė nevengia atvirai kalbėti apie skausmą, nuoskaudas ir prarastas viltis. Tačiau kartu jos kūryboje galima rasti ir vilties, tikėjimo ir meilės motyvų.
Knygos pratarmė, pavadinta „Jam nuo Jos“, atskleidžia intymius lyrinio subjekto jausmus ir išgyvenimus. Joje kalbama apie meilę, praradimą ir bandymą iš naujo atrasti save.
Neišnarstyti visko, kas „psichopatijos“ eilėraščiuose kalbama meilės tema - reikia skaityti pačiam, įsijausti į lyrinio Aš būsenas. Šiam sprendimui paaiškinti tiktų L. Apanavičienės straipsnio citata: „Meilė yra gudri, ji niekada nevaikšto viena. Meilė ateidama atsiveda džiaugsmą ir liūdesį, nerimą ir užuojautą, kantrybę ir nekantrumą. Atsiveda ir skausmą, kančią, tikėjimą, viltį… Meilė yra dosni ir maloninga. Kartu meilei netrūksta ir žiaurumo, būna, kad ji ima ir apkartina kieno nors gyvenimą. Tada atsiranda kartėlis… Todėl meilė niekada nesibaigia.
Psichopatija kaip metafora
Sandros Avižienytės knygoje „Psichopatija“ šis terminas tampa metafora, naudojama atskleisti žmogaus vidinį pasaulį, jo emocijas ir patirtis. Autorė neapsiriboja vien tik moksliniu psichopatijos apibrėžimu, bet praplečia jo reikšmę, suteikdama jam poetinį atspalvį.
Pasak Arūno Šatkaus, poetė „kalba netipiškai, daro pauzes ten, kur kitas nedarytų, mintį išlukštena į prasmę. Įdomi devynių poezijos knygų („Sielos virpesiai“, „Išskridusios mintys“, „Taip laša gyvenimas“ ir kt.) doc. dr. Jūros Vlado Vaitkevičiaus nuomonė: „Sandros Avižienytės eilių nebuvau nei skaitęs, nei girdėjęs. Dabar panaršiau internete, radau nemažai informacijos. Nesu literatūrologas, tačiau šis modernus kūrinys palieka dviprasmišką įvaizdį. Iš vienos pusės, traukia kaip uždraustas vaisius, iš kitos - baugina, kad gali nesuprasti intencijų. Skaityti sunku dėl teksto išdėstymo, bet gana įdomu. Pagalvoju, kad visi kūrėjai konkurencinėje kovoje nenori šalia savęs regėti kitų savo profesijos meistrų. Matyt, ir man taip! Klausiausi jos tekstais bardų įdainuotų dainų. Muzika puiki, atlikėjai geri… Įdomiai skamba. Eičiau į tokį koncertą. O jei jame šalia atlikėjo būtų ir Sandra - dar geriau. Kažkuo ji traukia! Savo eilių logika?!
Taip pat skaitykite: Knygos apie emocijas
Galima pasvarstyti, kad „psichopatijos“ kūrėjai rašymas yra autoterapijos forma, pagalba sau streso atveju, būdas atsipalaiduoti, suvaldyti padrikas mintis ir įspūdžius. Tik įsidėmėkime! Lyrinio subjekto nevalia sutapatinti su kūrėju!
Kitos knygos apie psichopatiją
Be Sandros Avižienytės kūrybos, psichopatijos tema nagrinėjama ir kitose knygose. Pavyzdžiui, Jon Ronson knygoje „Psichopato testas“ autorius nagrinėja, kaip atpažinti psichopatus šiuolaikinėje visuomenėje, ir atskleidžia, kad šis terminas dažnai naudojamas neteisingai ir gali stigmatizuoti žmones.
Knygoje aprašoma, kaip žurnalistas dalyvavo to žmogaus rengtame trijų dienų seminare. Tiesa, man kiek juokinga pasirodė, kad po to seminaro jis jautėsi esąs ekspertu ir galinčiu diagnozuoti psichopatiją. Žmonės studijuoja tai metų metus, o čia staiga žurnalistas pasijunta didžiu ekspertu, nors neturi nei psichologijos, nei psichiatrijos pagrindų. Kad ir kaip ten bebūtų, vis tik jis rašo įdomiai ir intriguojančiai, o tai parodo, kad bent jau žurnalistikos ekspertas jis yra gana geras. Šiame skyriuje taip pat paaiškėja, kad psichopatų elgesio priežastys glūdi smegenyse. Pasirodo, jų smegenys reaguoja kitaip negu įprastų žmonių. Bet ar tai nepadaro jų nekaltų ir vertų pasigailėjimo? To paties klausia ir knygos autorius, bet jam atsako: „Kodėl turėtume jausti jiems gailestį? Tiesa, skaitant psichopato požymius, pasirodė, kad ir sau galėčiau priskirti vieną kitą bruožą. Yra buvę atvejų, kai žmonės pavadindavo mane bejausme. Ir kai skaičiau psichopato aprašymą „Vikipedijoje“, kilo nerimas, kad gal esu psichopatė. Bet knygoje cituojama psichologė pasako tokius žodžius: „Jei pradedi nerimauti, jog esi psichopatas, jei atpažįsti savyje kai kuriuos jų bruožus, jei jauti, kad tau dėl to darosi baisu, vadinasi, nesi vienas iš jų“. Toks komentaras ne tik nuramino, bet ir pakėlė nuotaiką ir sukėlė keistą malonumo jausmą širdyje.
Taigi, galiu pasakyti, kad knyga nenuvylė ir buvo įdomi, nors keli skyriai ir atrodė nuobodoki.
tags: #knygos #apie #psichopatija