Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat skubame ir patiriame įvairius iššūkius, gebėjimas patirti teigiamas emocijas tampa vis svarbesnis. Emocijos yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, o teigiamos emocijos - tai raktas į geresnę psichikos sveikatą, didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir sėkmę įvairiose srityse. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galime sąmoningai ugdyti teigiamas emocijas, stiprinti emocinį intelektą ir mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.
Emocinis Intelektas: Pagrindas Teigiamoms Emocijoms
Tikriausiai teko sutikti labai protingų žmonių, mokančių kelias kalbas, labai apsiskaičiusių, turinčių aukštą intelekto koeficientą, tačiau labai nelaimingų ir niekur netinkančių. Jau neabejojama, kad siekiant aukštos karjeros, tradiciškai suprantamo proto nepakanka. Protingi ir turtingi žmonės nebūtinai yra laimingi. Taigi kas tas emocinis intelektas?
Trumpai tariant, tai yra gebėjimas priimti ir suprasti savo bei kitų žmonių emocijas. Kalbant išsamiau, emocinis intelektas - viso žmogaus elgesio pagrindas, išgyvenimai ir prisiminimai, nuostatos ir įsitikinimai, vertybės ir jausmai, kitų žmonių ir savęs suvokimas, savivertė ir savijauta, pagarba, atvirumas, konfliktų sprendimas ir pan. Emocinio intelekto ugdymas svarbus ne tik kokybiškai individo būčiai dabartyje, bet tai ir ateities sėkmės bei laimės sąlyga.
Emocinio Intelekto Lavinimas
Ar galima lavinti emocinį intelektą? Laimei ne tik vaikai, bet ir suaugę vis dar gali lavinti savo emocinį intelektą. Tai nėra labai lengva ir paprasta, bet įmanoma. Emocinio intelekto pagrindą pirmiausia suformuoja tėvai, vėliau nemažai įtakos turi darželis, mokykla, taip pat valstybė, visuomenė, kurioje mes gyvename. Deja, mūsų šalis yra tik pradiniame taške puoselėjant emocinį intelektą. Daugelis iš mūsų užaugome visuomenėje, kurioje buvo nuneigiami mūsų jausmai, kur buvo draudžiama jausti nemalonius jausmus, tokius kaip pyktis, liūdesys, sielvartas, baimė ir kt. Turbūt daugeliui nesvetimi šie posakiai „nepyk, pykti negražu“, „neliūdėk“, „neverk“, „nebijok, tu juk vyras, turi būti stiprus“ ir pan. Bet tai juk tas pats, kas sakytumėm „nejausk to, ką jauti“, „nepasikliauk savo jausmais“, „užslopink savo jausmus“. Dabar jau visi žinome, kad užslopinti jausmai niekur nedingsta, jie pasireiškia kitomis formomis: destruktyviu elgesiu, neadekvačiais emocijų protrūkiais, psichosomatiniais sutrikimais ar tiesiog „bloga“ savijauta.
Pagrindinis dalykas, ką mes turime daryti - leisti vieni kitiems išgyventi visus jausmus. Mes privalome stabdyti netinkamą elgesį, bet ne jausmus. Emocinį vaikų raštingumą lavina jų jausmų atspindėjimas, paprasčiau tariant, įvardijimas. Tėvai ar mokytojai pamatę nuliūdusį, verkiantį vaiką turėtų jam pasakyti „atrodai labai nuliūdęs“, „matau, kad tau dėl kažko skaudu“ ir pan.
Taip pat skaitykite: Vaikų apsaugos pavyzdys
Emocinio Intelekto Komponentai
Emocinio intelekto sąvoka pasaulyje išpopuliarėjo Danielio Golemano dėka. Jo teigimu, emocinis intelektas apima penkis pagrindinius gebėjimus:
- Savęs suvokimas arba Savimonė. Raktas į emocinį intelektą - gebėjimas atpažinti savo emocijas ir suprasti jų poveikį elgesiui. Jei suprantame savo emocijas, galime jas valdyti.
- Savireguliacija arba Savikontrolė. Gebėjimas valdyti emocijas, užuot leidus joms mus valdyti. Pavyzdžiui: vaikas nori šaukti ar stumti draugą, bet sustoja, pagalvoja ir pasirenka kitą veiksmą. Kartais visai nevaldome savo emocijų.
- Motyvacija. Vidinė jėga siekti tikslų, net jei tai reikalauja pastangų ir laiko. Kad galėtumėte save motyvuoti, reikia nusistatyti aiškius tikslus bei teigiamą požiūrį. Žinoma, mes galime iš anksto turėti teigiamą arba neigiamą nusistatymą, bet jei įdėsime šiek tiek darbo, išmoksime mąstyti pozityviau. Jei užsikabinsime už į galvą įlindusios neigiamos minties, pabandykime ją perfrazuoti į labiau teigiamą - tai mums padės siekti savo tikslų.
- Empatija. Mokėjimas suprasti kitų jausmus - svarbus faktorius, lemiantis sėkmingą gyvenimą bei karjerą.
- Socialiniai įgūdžiai. Gerų santykių kūrimas - sėkmės garantas mūsų gyvenime ir darbe. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą (EQ), santykius išvysto geriau, nes moka suprasti, užjausti, diskutuoti su kitais pasaulietinėmis temomis.
Gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau girdime, kad sėkmingų žmonių pasiekimai priklauso ne tik nuo intelektinių gebėjimų ar specifinių įgūdžių - svarbų vaidmenį išsilavinusio žmogaus gyvenime užima emocinis intelektas. Emociškai intelektualus asmuo pasižymi gebėjimais atpažinti, suprasti, valdyti ir paveikti emocijas - tiek savo paties, tiek kitų. Aukštas emocinis intelektas pasireiškia gebėjimu konstruktyviai spręsti konfliktus, empatiškai suprasti kitų jausmus ir lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių.
Nors intelektas vertinamas pagal žinių kiekį ir loginį mąstymą, tyrimai rodo, kad emocinis intelektas kodėl jis gali būti svarbesnis nei iq tampa akivaizdus sprendžiant realius gyvenimo iššūkius. Žmonės su aukštu EI dažniau pasiekia profesinę sėkmę, palaiko ilgalaikius santykius ir efektyviai sprendžia problemas. Be to, emocinis intelektas padeda geriau suprasti savo stipriąsias puses ir silpnąsias vietas. Žinodami savo ribas ir gebėjimus, galime labiau pasitikėti savimi, geriau priimti sprendimus ir lengviau išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Emocinio intelekto ugdymas prasideda nuo savirefleksijos ir sąmoningumo. Papildomi patarimai: skaityti literatūrą apie emocinio intelekto svarba ir dalyvauti mokymuose, kurie moko emocijų valdymo strategijų. Emocinis intelektas padeda geriau pažinti save, suprasti savo reakcijas ir sąmoningai valdyti emocijas. Žmonės su aukštu EI dažniau turi stipresnius santykius, geba valdyti stresą ir efektyviai spręsti konfliktus. Tuo tarpu žemas emocinis intelektas gali sukelti nuolatinį nerimą, nesutarimus darbe ar šeimoje ir psichologinį nuovargį. Papildomai, EI gali padėti ugdyti toleranciją ir socialinę atsakomybę. Žmonės, kurie gerai supranta savo ir kitų emocijas, dažniau įsitraukia į savanorišką veiklą, padeda kitiems ir geba kurti draugiškesnę aplinką tiek darbe, tiek namuose. Be kasdienės praktikos, svarbu įtraukti ir savęs pažinimą bei refleksiją. Gebėjimas atpažinti savo emocijas ir reakcijas, kartu su empatišku bendravimu, padeda stiprinti EI. Šie įgūdžiai yra pagrindas, kad emocinis intelektas taptų kasdienės sėkmės ir emocinės gerovės varikliu. Emocinis intelektas ne tik pagerina santykius, bet ir suteikia pranašumą profesinėje veikloje bei asmeniniame gyvenime. Aukštas EI padeda geriau valdyti stresą, kurti sveiką aplinką ir jaustis pasitikinčiam savimi.
Praktiniai Patarimai, Kaip Patirti Daugiau Teigiamų Emocijų
- Stebėkite savo jausmus. Kartas nuo karto stabtelėkite, giliai įkvėpkite, iškvėpkite ir paklauskite savęs, kaip dabar jaučiatės. Atkreipkite dėmesį, kaip šie jausmai susiję su jūsų kūno reakcijomis, ką jie primena. Kuo dažniau tai praktikuosite, tuo greičiau tai taps jums natūraliu veiksmu.
- Dalinkitės maloniomis ir nemaloniomis emocijomis su žmonėmis, kuriais pasitikite.
- Atkreipkite dėmesį į mažas malonias akimirkas. Kiekvieną dieną užsirašykite bent tris malonius dalykus, kurie Jums įvyko. Tai nebūtinai turi būti įspūdingi, retai nutinkantys, dideli dalykai, tai gali būti labai paprasti kasdieniai pastebėjimai, pvz., matytas nuostabus saulėlydis, skani kava ir pan.
- Priminkite sau apie savo stipriąsias puses. Keletą minučių kasdien pagalvokite, už ką save mylite arba už ką sau patinkate.
- Mokykitės klausytis. Bendraudami su sau svarbiais žmonėmis, pabandykite atsiriboti nuo savęs ir iš tiesų išgirsti, ką nori pasakyti kitas.
- Išlikite autentiški. Mes dažnai įsivaizduojame, kad kiti yra laimingesni, kitų šeimos geresnės ir pan. Tačiau dažnai tai yra klaidingi įsivaizdavimai apie kitų gyvenimus. Lygindamiesi su kitais, niekada nebūsite laimingi, nes visų gyvenimai yra skirtingi.
- Dažniau sakykite "taip". Kai tik turite galimybę, padarykite paslaugą sau ir sakykite „taip“.
- Kalbėkite ramiu tonu. Pastebėta, kad pakeltas tonas ar agresyvi kalbos maniera skatina mus rinktis ir neigiamus žodžius, kaltinti, pulti.
- Atraskite jungtuką „vis dėlto“. Visi susiduriame su sunkumais ir nemaloniais išgyvenimais, tik kiekvienas skirtingai juos interpretuojame. Tačiau kaip dažnai mes net ir teigiamą patirtį nuspalviname tamsiomis spalvomis. Stenkitės atsisakyti neigiamų žodžių.
- Atsakingai rinkitės supančią aplinką. Jei nuolat tenka klausyti skundų, barnių arba neigiamų komentarų, pagalvokite, kaip to išvengti.
Teigiamų Emocijų Puoselėjimas: Svarbūs Aspektai
Žodžių Įtaka Emocijoms
Žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų mintims, savivertei ir netgi savijautai. Mūsų vartojamas žodynas daro tiesioginę įtaką ne tik įsitikinimams, pasaulėžiūrai bei savęs suvokimui, bet net ir fiziniam kūnui. Psichologo J. Schaferio teigimu, žodžiai - lyg filtras, kurį naudojame mus supančiam pasauliui suvokti, įprasminti.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Mūsų vartojama kalba fiksuojama tam tikrose smegenų dalyse, kurios tiesiogiai siejasi su gerokai primityvesnėmis smegenų dalimis, atsakingomis už pagrindinius poreikius ir išgyvenimą. Įvardydami objektus, jų savybes, dėl sudėtingo smegenų veiklos proceso suaktyviname ir atitinkamas organizmo funkcijas, padedančias išgyventi ar palaikyti socialinį statusą. Tad tarp mūsų vartojamų žodžių (ir išorinei komunikacijai, ir vidiniam monologui) ir mūsų pasaulėžiūros yra tiesioginis ryšys.
Mokslininkų Andrew Newbergo ir Marko R. Waldmano atlikto tyrimo metu tiriamiesiems buvo pateikiami teigiami žodžiai (taip, taika, meilė ir pan.) bei neigiami žodžiai (ne, mirtis, liga, skurdas ir pan.), o jų smegenų aktyvumas buvo matuojamas funkcinio magnetinio rezonanso prietaisu. Pasirodo, teigiami žodžiai suaktyvino priekinę smegenų skiltį, iš kurios vėliau signalas keliauja į motorinę smegenų dalį bei už emocijas atsakingus centrus (lot. thalamus). Tai reiškia, kad teigiami žodžiai, suaktyvinę šią grandininę reakciją, nulėmė teigiamų veiksmų pasirinkimą, teigiamą savęs ir aplinkinių vertinimą. Maža to, dalyvių organizme reikšmingai sumažėjo streso hormono kortizolio, kuris sukelia „bėk arba kaukis“ parengtį arba tiesiog palaiko ilgalaikio streso padarinius: įsitempusius raumenis, sustojusį virškinimą, padažnėjusį širdies pulsą, aukštesnį kraujospūdį ar sumažėjusį lytinį potraukį. O neigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją.
Socialinių Tinklų Poveikis Emocijoms
Socialiniai tinklai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį mūsų emocijoms. Viena vertus, jie leidžia mums palaikyti ryšius su draugais ir šeima, gauti paramą ir dalintis savo patirtimis. Kita vertus, socialiniai tinklai gali sukelti pavydą, nepasitenkinimą ir nerimą.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Visi šie jausmai anksčiau ar vėliau gali peraugti į ilgalaikes psichologines problemas - kompleksus.
Liūdesio Atpažinimas Ir Įveikimas
Liūdesys yra viena dažniausių emocijų, kurią patiria visi žmonės. Jis gali būti sukeltas įvairių gyvenimo įvykių, tokių kaip netektis, nusivylimas, konfliktai ar stresas. Kiekvienas žmogus liūdesį gali jausti skirtingai.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Liūdesio požymiai:
- Prasta nuotaika ir sumažėjęs energijos lygis.
- Nerimas, baimė ar kaltė.
- Nuolatinis verkimas, raudojimas.
- Atsiribojimas nuo kitų žmonių ar veiklų.
- Miego ir apetito sutrikimai.
- Sunkumas koncentruotis, priimti sprendimus ar atsiminti dalykus.
- Pesimizmas, neviltis ar praradimo jausmas.
- Savivertės sumažėjimas ar dažna savikritika.
Kaip kovoti su liūdesiu:
- Pripažinkite ir išreikškite savo jausmus.
- Nukreipkite savo dėmesį nuo liūdnų minčių.
- Praktikuokite sąmoningumą.
- Išbandykite kognityvinį persiorientavimą.
Jeigu liūdesys užsitęsia per ilgai, tai gali būti ženklas, kad reikia kreiptis į psichologą.
Vaikų Emocijos
Emocijos dominuoja visose vaiko gyvenimo srityse. Vaikas emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugęs žmogus. Psichologė išskiria šias vaiko emocijas: džiaugsmą, pasididžiavimą, pavydą, baimę, pyktį, liūdesį, nuoskaudą, užuojautą. Kuomet vaikui skiriamas dėmesys, jis patiria emocinę gerovę - pasitiki savimi, jaučiasi saugiai. Tuomet vaiko nuotaika būna džiugi. Emocinė gerovė padeda ugdyti vaiko asmenybę, skiepyti teigiamus bruožus.
Emociškai bręsti vaikui padeda aplinkiniai žmonės - tėvai, mokytojas, bendraamžiai. Kiekvieni santykiai vaiką išmoko įveikti sunkumus ir sėkmingai prisitaikyti socialiniame pasaulyje. Vaiko emocijos turi įtakos intelektiniai, socialiniai ir kalbos vystymosi raidai. Susikaupusias emocijas vaikui padeda išreikšti įvairi veikla: piešimas, žaidimai ir pan. Emocijos didelės įtakos turi vaikų piešiniams. Piešimas vaikus džiugiai nuteikia, jie mato savo kūrybinį rezultatą, didžiuojasi ir spontaniškai pradeda pasakoti apie savo piešinį. Piešdamas vaikas dažnai jau pačio kūrybinio proceso metu daug pasakoja, kalba, įvardina savo išgyvenimus.
Skandinaviška Laimės Filosofija: "Hygge"
Skandinavų šalys - vienos laimingiausių pasaulyje. Danai turi receptą, kuris padeda smegenims išskirti daugiau opiatų ir patirti dar daugiau malonumo - tai „hygge“. Tiksliai išversti šį žodį iš danų kalbos praktiškai neįmanoma. Pats žodis „hygge“ yra kilęs iš senosios norvegų kalbos ir reiškė „gerovė“. XVIII a. jis pirmą kartą buvo paminėtas Danijos rašytiniuose šaltiniuose ir iki šių dienų danai jam teikia kur kas platesnę reikšmę nei seniau. Anglakalbėse šalyse „hygge“ verčiamas kaip „jaukumas“, bet tai apima tik fizinę aplinką - šiltą lovą, minkštus drabužius, degantį židinį. Patys danai šį žodį vartoja norėdami pabrėžti ir bendravimo būdą su kitu žmogumi ar praleistą laiką su augintiniu. Pietūs su šeima irgi gali tapti „hygge“. Tai lyg savotiškas menas sukurti malonų intymumą kasdienybėje. Galima rasti net tokių apibūdinimų, kad danams laikas, leidžiamas „hygge“ būdu, yra socialinė nirvana.
Vis dėlto „hygge“ nėra tiesiog susisukimas į šiltą apklotą ar arbatos gurkšnojimas. Tai labiau susiję su žmonių vienas kitam jaučiamu jaukumu. Pavyzdžiui, atviras artimas pokalbis su bičiuliais, paliečiantis mus iki pat širdies gelmių, yra „hygge“ akimirka. Gal kažkur fone tuo metu dega kelios žvakės, kurdamos malonią atmosferą. Galbūt gurkšnojamas šiltas gėrimas.
Susanne Nilsson, „hygge“ filosofijos tyrinėtoja, pataria nuolat atkreipti dėmesį į supančią aplinką ir vidinę savijautą. Norėdami sužadinti jaukumą ir patirti „hygge“, turėtume laiką leisti mums maloniose erdvėse, kuriose esantys daiktai kuria šiltą ir saugią atmosferą. Didelį vaidmenį savijautai turi ir patalpų apšvietimas, tad reikėtų vengti fluorescencinės ar mėlyno atspalvio dirbtinos šviesos. Erdvę patartina apšviesti taip, kad ji atrodytų minkštesnė, mažesnė, pripildyta gelsvumo.
"Hygge" jausmą suteikia ir kiti žmonės. Jie itin svarbūs laimės sudedamoji dalis. Dažnai galvojame, kad žiema nėra palankus metas laiką leisti drauge su kitais - juk šalta, niūru ir taip tingisi ką nors organizuoti… „Hygge“ ekspertai rekomenduoja kviesti draugus į svečius, kartu žaisti stalo žaidimus arba tiesiog jaukiai pasikalbėti gurkšnojant šiltą gėrimą. Jeigu neturite galimybės pasikviesti svečių, jaukų laiką galite leisti mėgstamoje kavinėje.
Danė psichoterapeutė Iben Sandahl teigia, kad ryšys ir bendravimas su aplinkiniais gyvenimui suteikia visokeriopą prasmę. Atskirti nuo kitų nebegalime patirti pilnos laimės, visiškai savęs realizuoti, jausti visavertį gyvenimą. Bendrumas taip pat padeda sumažinti patiriamą stresą.
Sėkmė Ir Teigiamos Emocijos
Sėkmingi žmonės neturi laiko apkalboms ir aplinkinių kritikai. Taip aklai sekti kitų gyvenimo keliu ir atkartoti sėkmę atnešančias gyvenimo praktikas nerekomenduojama. Kita vertus, iš sėkmę jau atradusių žmonių galima pasimokyti ir bendrinių, visiems mums, kaip visuomenės nariams aktualių vertybinių dalykų.
Štai keletą gyvenimo tiesų, kurios, iš pirmo žvilgsnio, lyg ir yra suprantamos ir siekiamos kiekvieno, tačiau realybėje, greito gyvenimo, konkurencijos ir pavydo pasaulyje, dažnai yra pamirštamos.
| Sėkmingi žmonės | Nesėkmingi žmonės |
|---|---|
| Negaili komplimentų sau, mylimiesiems ir aplinkiniams | Yra linkę kritikuoti save ir visus kitus |
| Nebijo pokyčių ir su entuziazmu priima permainas | Vengia pokyčių ir nuolat žvalgosi į praeitį |
| Nelaiko pagiežos, lengvai pamiršta bei atleidžia | Kaupia savyje pyktį ir nepamiršta senų nuoskaudų |
| Kalba apie savo planus, idėjas bei ateities tikslus | Kalba apie kitų žmonių pasiekimus, asmeninį gyvenimą bei pasirinkimus |
| Yra žingeidūs ir trokšta mokytis visą gyvenimą | Blokuoja bet kokią naują informaciją ir mano esantys visažiniai |
| Prisiima atsakomybę už savo veiksmus ar pasakytus žodžius | Kratosi atsakomybės ir nuolat kaltina kitus, net dėl savo pačių klaidų |
| Yra dėkingi aplinkiniams ir gyvenimui už visus gautus šansus | Jaučiasi nusipelnę sėkmės, net ir neįdedami jokių pastangų |
| Džiaugiasi kitų pasiekimais ir laimėjimais | Menkina kitų pergales ir skleidžia negatyvą |
| Nevertina kitų pagal savo gyvenimo prizmę | Stereotipiškai žvelgia į žmones ir yra linkę kategorizuoti |
Vis tik, sėkmė nėra vienas dalykas. Bendras pasitenkinimas gyvenimu ir sėkmė žengia koja kojon kartu. Kadangi sėkmė nėra galutinis ir vienareikšmis konceptas, svarbu išmokti būti lanksčiais: augti, stebėti save ir tuos, į kuriuos lygiuojamės. Kaip jau minėta, sėkmingiausi žmonės lieka aktyvūs ir žingeidūs visą gyvenimą. Jie nebijo mokytis, kasdien atrasti ir sužinoti kažką naujo. Mokytis mes galime ir iš savo draugų, tėvų, vaikų, mylimųjų.
Charakterio savybės, kurios padeda būti laimingu:
- Entuziazmas
- Meilė sau
- Darbštumas
- Atjauta, jautrumas
- Smalsumas