Padidinto nerimo sutrikimas kūdikiams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti

Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą, tačiau kai kuriems žmonėms baimės ir jaudulys tampa nuolatiniai ir trukdo normaliai funkcionuoti. Nerimo sutrikimai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir kūdikiams. Šiame straipsnyje aptarsime padidinto nerimo sutrikimo simptomus kūdikiams, galimas priežastis ir gydymo būdus.

Nerimo sutrikimų samprata

Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Tai nėra tiesiog laikinas jausmas, kylantis dėl konkretaus įvykio, bet nuolatinis ir varginantis išgyvenimas.

Nerimas kaip natūrali reakcija

Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas kasdieniame gyvenime. Kiekvienas žmogus turi daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas, gali sukelti nerimą - ir visa tai yra normali gyvenimo dalis.

Kada nerimas tampa problema?

Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, ima dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Nerimas tampa didžiule problema, kai jis užsitęsia arba jį jaučiate labai dažnai - net tada, kai tam priežasties nėra.

Padidinto nerimo sutrikimo simptomai

Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, tiek psichologiniais, tiek fiziniais. Kūdikiams, kurie negali išreikšti savo jausmų žodžiais, nerimas gali pasireikšti šiais būdais:

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Nuolatinis irzlumas ir verksmas: Kūdikis gali būti nuolat irzlus, sunkiai nuraminamas, dažnai verkia be aiškios priežasties.
Miego sutrikimai: Kūdikis gali turėti problemų užmigti, dažnai prabusti naktį, būti neramus miego metu.
Maitinimo sutrikimai: Kūdikis gali atsisakyti valgyti, valgyti labai mažai arba vemti po maitinimo.
Virškinimo problemos: Kūdikis gali patirti pilvo dieglius, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
Padidėjęs budrumas ir įsitempimas: Kūdikis gali būti nuolat budrus, įsitempęs, sunkiai atsipalaiduoja.
Per didelis prisirišimas prie tėvų: Kūdikis gali nuolat reikalauti tėvų dėmesio, bijoti būti paliktas vienas, net trumpam.
Motorikos raidos sulėtėjimas: Depresiškas ikimokyklinio amžiaus vaikas gali atrodyti kaip sulėtėjusios raidos, tačiau konsultuojant paaiškėja, kad dėl tokios būsenos (nenoro ką nors veikti, lėtų reakcijų, abejingumo) kaltas gilus liūdesys.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis sveikatos problemomis, todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.

Panikos atakos

Nerimo priepuoliai išgyvenami kaip labai nemalonios, gąsdinančios ir varginančios būsenos. Labai dažnai pradžioje jie suvokiami išimtinai kaip gąsdinantys ir keisti kūno pojūčiai ir pirmoji reakcija būna: „O Dieve, turbūt susirgau kokia nors rimta liga!”.

Kaip pasireiškia panikos priepuoliai?

Pirmą kartą gyvenime atsiradęs nerimo priepuolis gali užklupti žmogų labai netikėtai, ūmiai, o atsiradusi panika auga lyg vanduo pralaužęs upės užtvanką. Dažnai žmones pasakoja: „…ir staiga pajutau, lyg mane būtų perliejusi kažkokia nematoma banga“ apima stiprus baimės jausmas, pakerta kojas, tą dieną dažniausiai sužlunga visi planai. Drauge atsiranda minėti simptomai: širdies plakimas, virpėjimas, dusulys, nutirpsta galūnės, prakaitavimas, drebulys ir silpnumas. Žmogus jaučia didžiulę baimę, kad numirs, nualps, praras savitvardą ar išprotės. Be to, visos reakcijos (tiek psichinės, tiek ir fizinės) tiksliai primena rimto pavojaus situaciją, nors tuo metu realus pavojus žmogui ir negresia: kadangi visas dėmesys būna fiksuotas išimtinai ties kūno pojūčiais, o be to sąmonę užlieja stiprūs jausmai, tampa labai sunku mąstyti ir objektyviai vertinti situaciją, ištinka taip vadinamas mąstymo „klampumas“, mąstymo „susiaurėjimas“, tai yra labai nemalonūs išgyvenimai, primenantys laikiną psichinį ir fizinį paralyžių. Panašiai jaučiasi triušis, kurį užhipnotizuoja gyvatės žvilgsnis ir kuris iš baimės negali pabėgti nuo jam gresiančio mirtino pavojaus. Dažniausiai žmogus iš karto nesupranta, kad jį ištiko nerimo priepuolis, bet skuba į priėmimą pas vidaus ligų gydytoją.

PA dažniausiai trunka 10-20 min ir gali tęstis iki 30min, o jeigu priepuolis užtrunka ilgiau, greičiausiai tai nėra panikos ataka. Nežiūrint neilgos trukmės, priepuoliai yra labai nemalonūs, gąsdinantys ir išvarginantys, be to, jie linkę kartotis, o jei nesigydoma - kartojasi vis dažniau. Tokiu būdu atsiranda taip vadinama antrinė, jau paties priepuolio ir jo pasekmių baimė, susikuria lyg ir toks ydingas uždaras minčių ratas (priepuolio laukimo baimė, augantis nerimas, priepuolis - dar didesnė priepuolio laukimo baimė ir t.t.), o tai jau rimtai gali pakenkti gyvenimo gerovei: žmogus tampa užsisklendęs, vengia tam tikrų situacijų, nuolat galvoja apie priepuolį, norėdamas kur nors išvykti pirmiausia apgalvoja kaip toli nuo planuojamos vietos yra gydymo įstaiga ir pan.

Panikos atakai diagnozuoti pakanka bet kurių keturių iš aukščiau išvardintų simptomų, tačiau panikos sutrikimui diagnozuoti reikalingi papildomi simptomai: priepuoliai turi kartotis bent 1 mėn. laiko ir įtakoti žmogaus elgesio pasikeitimus (nerimą keliančių situacijų vengimas ir pan.), drauge turi būti nuolatinis susirūpinimas priepuolio pasekmėmis bei priepuolio laukimo baimė.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

Iš tiesų, jei priepuolis atsitiko pirmą kartą, rekomenduojama kaip galima greičiau atvykti į polikliniką, pas savo apylinkės gydytoją, kuris privalo skirti visus būtinus tyrimus.

Nerimo priepuolių priežastys

Biologinės ir psichoanalitinės teorijos, aiškinančios PA atsiradimą labai skiriasi. Tie autoriai, kurie linkę dvasinių ligų priežasčių ieškoti kūne, dažnai kalba apie padidintą nervų sistemos jautrumą įvairioms medžiagoms, stresui, paveldėjimo įtaką, ir net randa įrodymų savo teorijoms paremti.

PA psichoanalizės kontekste galima suprasti kaip tam tikrą ženklą, nuorodą, jog žmogų bando pasiekti kažkokia labai svarbi ir gyvybinga jo sielos dalis - iš gilesnių psichikos klodų į sąmonę bando prasiskverbti kažkokia būtent tam žmogui subjektyviai labai reikšminga informacija, kurios jam pačiam žūt būt reikia. Panikos ataka yra kaip skambutis į jūsų buto duris - tai signalas, kad pas jus į svečius kažkas atėjo. Natūralu, jog geriausias gydymas - surasti jėgų atidaryti duris ir sutikti svečią ir susipažinti su juo. Juk jis jau stovi už durų ir spaudžia skambutį, nieko nebepadarysite - taip jau nutiko. O ką gi šiuo atveju daro vaistai? Vaistų pagalba mes tiesiog sugadiname elektros laidus - skambutį spaudžia, o garso (priepuolio simptomų) nėra. Tačiau ar nuo to svečias nueis nuo durų?..

Seniai yra žinoma, jog panikos priepuolius dažniau patiria žmonės, kuriems teko susidurti su sunkiais trauminiais išgyvenimais. Daug dažniau taip atsitinka žmonėms kurių tėvai nesugebėjo sutarti, kur ankstyvoji aplinka buvo ne tik nesaugi, bet dažnai ir atšiauri ar agresyvi. Savo praktikoje tenka susidurti, jog dažnai nerimo sutrikimais serga smurtaujančių arba geriančių vyrų žmonos ir dukros. Tačiau šiais laikais PA vis dažniau patiria ir daugelis aktyvių, veiklių, karjeros siekiančių žmonių, kurie stengiasi atitikti aukštus reikalavimais patys ir kitus verčia tai daryti, trokštantys visuomet pirmauti ir dėl to sutinkantys mokėti tikrai aukštą kainą: paaukoti ir poilsį, ir asmeninį gyvenimą, ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Rizika sirgti nerimo sutrikimais ypač padidėja patiriantiems nuolatinį pervargimą ar net „perdegimą“.

Kada kreiptis pagalbos?

Baimės ir panikos jausmai dar nėra sutrikimas. Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime su jais yra tekę susidurti, juos patiria ir visai sveiki žmonės. Kai kuriems panikos atakos gali pasireikšti vieną kartą ir daugiau nebepasikartoti. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai nerimo priepuoliai ima kartotis, arba jei jie jau nuo pat pradžių yra ypač nemalonūs, intensyvūs ir gąsdinantys.

Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas

Patiriančiam panikos priepuolį žmogui svarbu žinoti vieną pagrindinę taisyklę: „Nors panikos atakos metu jūs jaučiatės labai nemaloniai, jums labai baisu, bet dėl nerimo priepuolio jūs niekuomet neišprotėsite, neprarasite sąmonės ir nenumirsite. Atsiradę simptomai neabejotinai reiškia, kad šiuo metu jums reikalinga pagalba, o tinkamai ją suteikti gali tik psichikos sveikatos priežiūros specialistai: psichologai, psichoterapeutai ir gyd. Gydant panikos atakas gali būti skiriami ir vaistai, kartais be jų tiesiog neįmanoma išsiversti, tačiau ypatingą svarbą gydyme užima psichoterapija, kurios metu psichoterapeutas padeda žmogui pasijusti saugiau, labiau pasitikėti savimi ir surasti jėgų suvokti, kas iš tiesų su juo vyksta ir kas jo gyvenime yra priežastis iš tiesų kelianti paniką ir verčianti „drebėti ir kūnu ir siela“.

Galimos padidinto nerimo priežastys kūdikiams

Nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl kūdikis gali patirti padidintą nerimą, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos:

Genetika: Polinkis į nerimą gali būti paveldimas. Jei tėvai ar kiti artimi giminaičiai turi nerimo sutrikimų, kūdikis gali būti labiau linkęs į nerimą.
Temperamentas: Kai kurie kūdikiai gimsta su jautresniu temperamentu, todėl jie gali būti labiau linkę į stresą ir nerimą.
Ankstyvos trauminės patirtys: Sunkus gimdymas, ankstyvas atskyrimas nuo tėvų, ligos ar kitos trauminės patirtys gali padidinti kūdikio nerimą.
Stresas nėštumo metu: Jei motina nėštumo metu patyrė daug streso, tai gali paveikti kūdikio nervų sistemos vystymąsi ir padidinti jo jautrumą nerimui.
Aplinkos veiksniai: Nesaugi, chaotiška ar neprognozuojama aplinka gali sukelti kūdikiui nerimą.

Vaiko psichoseksualinės raidos etapai pagal Z. Froidą

Gyd. Vaiko psichoseksualinės raidos etapai pagal Z. Froidas iškelia prielaidą apie 2 varas- seksualią ir agresyvią.

Oralinė st.(0-1m.) Maitinimas yra labiausiai vaiką stimuliuojanti veikla. Bet oraliniai veiksmai tiek malonūs, tiek skausmingi. Burnoje vyksta energijos iškrova, tiek seksualinio( čiulpimas, valgymas sukelia malonius pojūčius lūpose, liežuvyje), tiek agresijos( išspjauna, kanda) pasitenkinimo. Maitinimas leidžia bendrauti su mama tiek fiziškai, tiek emociškai. Pasitenkinimas per šilumos, lietimo pojūčius. Be malonumų kūdikis išgyvena frustraciją( nebemaitina naktį) ir nerimą( pats gimimas, kai negauna stimuliacijos, kurią gaudavo gimdoje), nerimauja kai mama išeina, bijo, jog gali jos netekti. Patyrus per daug ar per mažai malonumo kokioje nors stadijoje- fiksacija( priešinimasis pereiti į kitą stadiją), regresuojama( grįžtama į fiksacijos tarpsnį).
Analinė st.(1-3m.) Išangė yra malonių kūno pojūčių šaltinis, svarbiausia veikla- mokymasis naudotis tualetu. Susidomėjimas tuštinimusi, išange, išmatomis. Tėvai reikalauja tuštintis valingai, todėl slopinama patirti pasitenkinimą- konfliktas su autoritetu. Vaikas laipsniškai išmoksta kontroliuoti( savikontrolė). Agresyvumas išreiškiamas tarša ar tuštinimos susilaikymu. Pasitenkinimas patiriamas iš socializacijos( tėvų pagyrimas). jei motina pernelyg griežta ir reikalaus per anksti- defekacija.
Falinė st.( 3-6m.) Svarbiausia kūno dalis varpa. Berniukai ja didžiuojasi, o mergaitės pavydi. Vaikas jaučia kaltę dėl seksualinių fantazijų. Seksualinis sujaudinimas ir malonumas sutelktas į klitorį ir varpą. Liečiami lytiniai organai. Išreiškiant agresiją naudojami įvairūs ginklai, puolimai. Sudėtingas jausmų Edipo kompleksas( berniukas susitapatina su motina, po to ima seksualiai jos trokšti, nekenčia savo konkurento tėvo, bet jo ir bijo, kad jis sužinos apie jo troškimus ir jį kastruos). Svarbu nuslopinti libido motinai ir priešiškumą tėvui ir susitapatinti su tėvu- įvyksta identifikacija. Susiformuoja superego.
Latentinis periodas(7-11 metų) seksualiniai poreikiai ramūs, o vaikas gali nukreipti energiją į mokymąsi, žaidimus.
Genitalinė stadija(paauglystė) malonūmų pojūčių šaltinis yra lytiniai organai. Froidas manė, kad ši stadija trunka visą likusį gyvenimą. Rimtį sutrikdo lytinis brendimas. Gali atsinaujinti Edipo konfliktas, jei nebuvo išspręstas. Mėginimas atsiskirti nuo šeimos( nenori būti emociškai priklausomi). Seksualiniai impulsai nukreipti į priešingą lyt. asmenį, meilė altruistiškesnė. pagrindiniai siekiai meilė ir darbas.

Psichosocialinės raidos etapai pagal E. Eriksoną

Psichosocialinės raidos etapai pagal E. Eriksoną(1902m. Pratęsė Froido darbą. Pasiūlė psichosoacialinę sampratą. Išskyrė 8 st. Kiekvinoje stadijoje augimo krizė. Kiekvienai būdinga tarpasmeniniai ir intrapsichiniai uždaviniai. Pozityviai išsprendus padidėja jėgos, esant nesekmiai- fiksacija. Mokosi pats pasirūpinti savimi, naudotis tualetu, kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais. Nori išsiaiškinti kas jis yra.

Kognityvinės raidos stadijos J.

Kognityvinės raidos stadijos J. Mažiau analizuoja motyvus ir elgesio pasekmes, dėmesio centre- žmogaus mąstymas, mąstymo aktyvūs procesai. Pastebėjo, kad to paties amžiaus vaikai daro tas pačias klaidas: kaip vaikas mąsto priklauso nuo protinių sugebėjimų, o ne nuo to ką išmoko. Įrodė, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri skiriasi nuo suaugusiųjų logikos kokybiškai. Manę, kad suaugę ir vaikai kuria prtoines schemas, kurios padeda organizuoti savo suvokimą ir patyrimą. Protinė pusiausvyra vyrauja tol, kol asmuo nesusiduria su prieštaraujančiais vienas kitam suvokimu ar patirtimi.

0-2mSensomotorinė- aplinkai pažinti vaikas naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Įsisamonina objektų pastovumą, jog jie yra nors jų nemato.
2-6m.Priešoperacinė - Naudoja simbolinį mąstymą, kalba, mąstymas egocentriškas, kuris palaipsniui mažėja, bando suprasti kitų požiūrį.
7-11m.Konkrečių operacijų -Taiko logines operacijas, mokosi suprasti masės, svorio, skaičių tvermės dėsnius. Vyresnis nei 7m.
Nuo 13m. Formalių operacijų -Paauglys ir suaugęs sugeba mąstyti abstrakčiai, hipotetinėmis sąvokomis. Dažnai pervertina savo sugėbimus.

Klinikinio ištyrimo ir terapijos plano sudarymo vaikų ir paauglių psichiatrijoje principai

Stebint, kaip vaikas žaisdamas bendrauja su kitais vaikais, galima spręsti apie bendravimo įgūdžius, stebėti, kaip reaguoja į aplinką, kiek rodo iniciatyvos, kaip reiškia emocijas. Esant depresijai naudojamos specifinės depresijos skalės (BDI), tikams įvertinti taip pat yra specialios skalės (Yale Global Tic Severity Scale). Psichosocialinio vaiko funkcionavimo (adaptacijos) įvertinimo skalės: Galių ir sunkumų klausimynas (1 pav.), jo pagalba galima įvertinti emocinius, elgesio, hiperaktyvumo simptomus. Nuodugnesniam įvertinimui galima naudoti raidos ir gerovės įvertinimo klausimyną (Development and Well-Being Assesment). Prieš pradedant medikamentinį gydymą reikia ištirti kraujo, kepenų funkciją, atlikti EKG.

Gydymo būdai

Jei įtariate, kad jūsų kūdikis patiria padidintą nerimą, svarbu kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Gydymas gali apimti:

Tėvų konsultavimą: Specialistai gali padėti tėvams suprasti kūdikio poreikius ir išmokti, kaip tinkamai reaguoti į jo nerimą.
Elgesio terapiją: Terapeutas gali padėti tėvams sukurti ramią ir saugią aplinką kūdikiui, išmokyti jį nusiraminimo technikų.
Šeimos terapiją: Jei šeimoje yra problemų, kurios gali prisidėti prie kūdikio nerimo, šeimos terapija gali padėti jas išspręsti.
Medikamentinį gydymą: Vaistai kūdikiams skiriami retai, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti būtini. Vaistų skyrimas turi būti labai atsargus ir atidžiai stebimas gydytojo.

Psichosocialiniai gydymo metodai

Daug vaikų psichikos sutrikimų atsiranda veikiant biologiniams ir psichosocialiniams veiksniams, todėl gydant vertinga derinti biologinius ir psichologinius bei socialinius metodus. Psichosocialiniai veiksniai ypač svarbūs nerimo, prieraišumo, elgesio sutrikimams atsirasti, jie pablogina tikų, hiperkinezinio ir dėmesio sutrikimo, specifinių mokymosi sugebėjimo sutrikimų eigą, nes skatina antrinių būklių (depresijos, nerimo) atsiradimą. Pvz., jei hiperkineziniu sutrikimu sergantį vaiką nuolat barsime, liepsime sėdėti ramiai, kaltinsime dėl blogų mokymosi rezultatų ir pan., mažės jo savivertė, blogės nuotaika, atsiras nerimas, baimė ir kiti antriniai sutrikimai. Psichosocialiniai gydymo metodai; tai šeimos konsultavimas (pvz. mokyti autistų, protiškai atsilikusių vaikų tėvus, kaip juos auklėti, siekti, kad tėvų lūkesčiai taptų realistiški, t.t. kad jų vaikas niekada nebus toks, kaip kiti, kad reikia prisitaikyti prie savito vaiko pasaulio suvokimo, o ne mėginti jį pakeisti). Tas pats tinka ir hiperkineziniu sutrikimu sergančių vaikų tėvams: mokyti sudaryti struktūruotą dienotvarkę, vaizdiniu būdu pateikti užduotis, dažniau pagirti vaiką už pastangas, o ne bausti, mokyti juos tinkamų emocinio reagavimo būdų, tokiu būdu mažinant antrinių emocinių sutrikimų atsiradimo riziką. Informacijos tėvams teikimas padeda sumažinti tėvų patiriamą emocinį stresą ir pagerina emocinę aplinką šeimoje. Tėvus būtina įtraukti į gydymo procesą gydant valgymo sutrikimus (žr. Valgymo sutrikimų psichoterapija). Gydant vaikus dažniausiai pradedama nuo kognityvinės elgesio terapijos, struktūruotų savireguliacijos metodų (sergantiems hiperaktyvumo sutrikimu mokoma reguliuoti impulsyvumą, ugdyti savikontrolę, savireguliaciją, užbaigti skirtas užduotis, stiprinti empatiją), žaidimų terapijos, piešimo terapijos, ir tik jei šie metodai neefektyvūs, skiriama vaistų. Gydant kai kuriuos sutrikimus (pvz. tikus) didžiausias dėmesys pradžioje skiriamas antriniams emociniams sutrikimams gydyti, nes tada pagerėja pirminės ligos eiga. Vaistų skiriama atsargiai, nes vaikai jautrūs neuroleptikų sukeliamiems EPS (dažnos distonijos), o SSRI depresija sergantiems vaikams padidina suicido riziką (iš SSRI tinkamiausias yra fluoksetinas, TCA dažniausiai yra blogai toleruojami, vaikai ypač jautrūs kardiotoksiniam jų poveikiui). Vaistų dozės turi būti mažos, didinamos iš lėto. Medikamentinis gydymas dažnai būna simptominis (pvz., agresijos slopinimas autizmu sergantiems vaikams), nes etiotropinio gydymo nėra.

Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos

Yra ankstyvos reabilitacijos tarnybos, kuriose teikiama pagalba (medicininė, psichologinė, pedagoginė) su raidos sutrikimais gimusiems vaikams. Po to vaikai lanko bendrąsias arba specialiąsias ugdymo įstaigas. Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje teikiama pagalba šeimoms, auginančioms sutrikusios raidos vaiką arba vaikus su rizikos faktoriais raidos sutrikimui atsirasti. Ankstyvosios reabilitacijos tikslas - vaiko ir šeimos medicininė, psichologinė ir socialinė reabilitacija, gerinant jų socialinę adaptaciją ir funkcionavimą.

kompleksiškai tiriame vaikus (komandos principu).
Per metus skyriuje gydome vidutiniškai 400 vaikų. Tai 0-7 metų vaikai, kuriems nustatome mišrius raidos sutrikimus, cerebrinį paralyžių, autizmą, protinį atsilikimą, kalbos ir kalbėjimo, elgesio ir emocijų sutrikimus bei kitus. Dauguma vaikų turi gretutinių psichosocialinių rizikos faktorių, klausos, regos, augimo ir maitinimo sutrikimų.
Kiekvienam vaikui sudaromas individualus tyrimo ir reabilitacijos planas. Didelį dėmesį skiriame tėvų/globėjų mokymui. Suteikiame informaciją apie raidos sutrikimą, įstaigas, kur šeima gali gauti pagalbą, tolimesnį gydymą.
Dirbame komandos principu. Specialistų komandą sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, specialusis pedagogas, socialinis darbuotojas, med. slaugytoja. Manome, kad labai svarbūs komandos dalyviai yra tėvai/globėjai. Stengiamės, kad jie taptų mūsų partneriais, aktyviai reikštų savo nuomonę, dalyvautų reabilitacijos procese.

Šeimos psichosocialinė reabilitacija

raidos tyrimo testai ir duomenų interpretacija.
vaiko - mamos santykių terapija, elgesio terapija, šeimos terapija.
psichosocialine pagalba šeimai.

Autizmas

Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis per pirmus 3 gyvenimo metus trijose veiklos srityse: 1) socialinėje sąveikoje, 2) komunikacijoje, 3) elgesyje bei interesų rato ypatumais. TLK-10: F84. Terminas sugalvotas Bleulerio XXa. Epidemiologija. Autizmo paplitimas 10 - 14 : 10 000. Autizmo sutrikimas bei AS vienodai pasiskirstę visuose socioekonominiuose sluoksniuose. B:M = 2-3 : 1. Etiopatogenezė. Dažnai kartu yra fizinių anomalijų, kurias sukelia įvairūs žalingi veiksniai pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais. 70-90% lydi protinis atsilikimas. Komorbidiškumas. Klinika. Autizmo sutrikimą galima įtarti 18 mėn. amžiuje, o patikimai diagnozuoti 4-5 metų amžiuje. AS klinikos ypatumai gali išryškėti tik 6-8 metų amžiuje.

Autizmo simptomai

Vaikui augant, išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai (pvz., mėgsta žaisti su seilėmis, pirštais, specifiniais buitiniais daiktais, tuo tarpu “vaikiškais” žaislais visiškai nesidomi). Kartais vaikas turi specifinį “prisirišimo” objektą, pvz., skepetaitę, virvutę ar kt, su kuriuo niekur nesiskiria, ir kurio negalima pakeisti kitu. Būdinga, jog vaikas domisi daikto dalimi, o ne visuma, dažnai žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus. Žaidimuose, trūksta socialinių ir kūrybinių aspektų, daiktus laužo, į žmones gi linkę reaguoti kaip į daiktus, pasižymi akių kontakto kokybiniais savitumais,y. Būdingas hiperaktyvumas ar hipoaktyvumas, dažnai kartu pasireiškia ir agresyvumas, impulsyvumas, save žalojantis elgesys, greita nuotaikų kaita, egocentriškumas, užsispyrimas, siekiant to, ko jie nori, kas juos domina. Dažnai jie nepaiso kitų nuomonės ir interesų. Ilgainiui susiformuoja atkaklaus ir itin užsispyrusio elgesio būdai ar sudėtingi ritualai, jie dažnai būna dirglūs, pikti, konfrontuojantys.

Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai

Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai: kūdikis nustoja guguoti, vaikas - kalbėti, neimituoja garsų, gestų ar išraiškų (kartais garsus kartoja nebendraudamas). Intonacijos, artikuliacijos, tempo, tembro savitumai, echolalijos, stereotipiškumas, pasikartojimai, šabloniškumas. Šiems vaikams sunku palaikyti pradėtą pokalbį ir bendravimą. Verbaliniame bendravime ir abstraktaus pobūdžio užsiėmimuose sunkumai, o regos-erdvės ar mechaninės funkcijos gali būti nepakenktos ar net labai geros, pvz., puiki mechaninė atmintis, gebėjimas atlikti aritmetinius veiksmus, pasakyti žodį paraidžiui, muzikiniai, dailės ir kt. gabumai. Retais atvejais stebimi itin ryškūs ir stulbinantys intelekto funkcijų netolygumo atvejai. Interesų ratas dažniausiai yra ribotas, tačiau labai intensyvus. Jų mąstymas pasižymi smulkmeniškumu, konkretumu, nesugebėjimu apibendrinti, prasmės suvokimo stoka. Šiems vaikams sunku įsijungti į kokią nors veiklą, o pradėjus pabaigti, pereiti prie kito pobūdžio veiklos.

Aspergerio sindromas (AS)

Aspergerio sindromas (AS). Šiam sindromui būdinga nesutrikusi kalbos bei kognifyvinių funkcijų raida, normalus ar aukštas intelektas, originalus mąstymo būdas bei ryškus motorikos negrabumas, nerangumas. Šiuo metu AS įvardinamas kaip švelnus autizmo variantas su galimu dideliu paveldimumu. Iki šiol diskutuojama, ar tai atskiras nozologinis sindromas (dar vadinamas rezidualiniu, švelniu, gerų sugebėjimų, aukšto funkcionavimo lygio autizmu, autistine psichopatija), kiek jis persidengia su lengvo išreikštumo laipsnio autizmu, todėl nuolat iškyla klausimų apie autizmo, kaip sutrikimo, diagnostines ribas ir diagnostikos kriterijų specifiškumą.

tags: #padidinto #nerimo #sutrikimas #kudikiui