Pagalba sergant depresija: būdai, gydymas ir patarimai

Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, galintis paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria milijonai žmonių. Nepaisant to, ši liga vis dar apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos.

Šiame straipsnyje aptarsime veiksmingus būdus, kaip kovoti su depresija, įskaitant savipagalbos strategijas, psichologinę ir medikamentinę pagalbą, taip pat patarimus artimiesiems, kaip padėti sergančiajam. Į klausimus atsako Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis.

Kas yra Depresija?

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir sumažėjęs gyvenimo džiaugsmas. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme.

Skirtumas tarp liūdesio ir depresijos

Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties.

Pagrindiniai skirtumai:

Taip pat skaitykite: Bipolinės depresijos aplinka

• Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
• Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lydi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Dažniausios depresijos priežastys

Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:

• Biologiniai veiksniai:

  • Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką.
  • Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams.
  • Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja.

• Psichologiniai veiksniai:

  • Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
  • Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
  • Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta.

• Socialiniai ir aplinkos veiksniai:

  • Vienišumas ir socialinė izoliacija.
  • Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
  • Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo.

Pagrindiniai depresijos požymiai

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Taip pat skaitykite: Sergant bipoline depresija

• Emociniai simptomai:

  • Nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas.
  • Anhedonija - nebesidomėjimas anksčiau mėgstama veikla.
  • Nerimas, irzlumas.
  • Savigrauža ir kaltės jausmas.

• Fiziniai simptomai:

  • Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka.
  • Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
  • Apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs apetitas).
  • Neaiškūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų ar krūtinės).

• Elgesio pokyčiai:

  • Socialinė izoliacija - vengimas bendrauti su draugais ir šeima.
  • Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos.
  • Priklausomybių (alkoholis, narkotikai) atsiradimas.
  • Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.

Gydymui atspari depresija

Gydymui atspari depresija yra klinikinis apibūdinimas, rodantis, kad prieš tai bandyti bent du antidepresantai maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites nedavė pakankamo efekto. Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė, kuri išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.

Gydymo būdai

Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra.

Pagalba sergant depresija

Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Depresijos gydymas apima daugybę skirtingų metodų, kadangi kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi būdai ir svarbu atrasti tai, kas tinka būtent jam. Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Savipagalba

Kai depresija nėra itin sunkios formos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jos simptomus. Nors pradėti gali būti sunku, tačiau net ir maži žingsniai gali turėti didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.

• Fizinė veikla ir sveika gyvensena: Fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą. Be fizinio aktyvumo, svarbu ir tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
• Miego higiena ir kokybiškas poilsis: Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
• Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška: Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
• Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas: Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete.

Psichologinė pagalba

Psichoterapija, medikamentinė terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinė magnetinė terapija, biblioterapija - tai pavadinimai, kuriuos galima išgirsti vienu ar kitu depresijos gydymo metu. Galutinį sprendimą priimsite jūs po konsultacijos su kvalifikuotu specialistu.

Psichoterapija yra vienas iš svarbiausių nemedikamentinių depresijos gydymo metodų. Ji apima įvairias terapijos formas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, humanistinė terapija ir egzistencinė terapija. Psichoterapija padeda pacientams suprasti savo emocijas, keisti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti naujų įgūdžių, kaip valdyti depresijos simptomus. Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas, dažnai siejamas su vaikystės patirtimis. Tuo tarpu humanistinė terapija padeda stiprinti savivertę ir priimti savo jausmus.

• Kreipimasis į specialistus: Dažnai žmonės vengia pagalbos, manydami, kad „viskas praeis savaime“ arba kad „tik silpni žmonės kreipiasi į psichologus“. Tai klaidingas požiūris - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, o depresija - liga, kuriai reikia gydymo. Jei simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites ir kasdienė veikla tampa nepakeliama našta, verta kreiptis į specialistą. Ypač svarbu ieškoti pagalbos, jei jaučiamas stiprus nerimas, beviltiškumas ar kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Atminkite, kad kreiptis pagalbos - tai ne silpnumo požymis, o pirmasis žingsnis į geresnę savijautą ir emocinę pusiausvyrą.
• Kur kreiptis pagalbos: Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą. Tiesa, paprastai nemokamų konsultacijų pas psichologą kiekis Psichikos sveikatos centruose būna ribotas (pvz., iki 10 konsultacijų per metus). Ir dažniausiai toks trumpas laikas nėra pakankamas ilgalaikiams sunkumams spręsti.

Medikamentinis gydymas

Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai depresijai ir kai jos simptomai trukdo susikoncentruoti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Antidepresantai padeda subalansuoti smegenų cheminius procesus ir palengvina simptomus. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija.

Savaime suprantama, kad gydytojo pareiga išsakyti galiojančias rekomendacijas, bet sprendimą - gerti rekomenduotus vaistus ar ne - priimsite jūs. Tikrai ne. Dauguma depresijos atvejų gydomi ambulatoriškai - poliklinikose, taip pat yra šiuolaikiškų dienos stacionarų su psichoterapine pakraipa. Žinoma, sunkios depresijos atveju, kai reikia atidžiai stebėti būklę, ypač esant mintims ar ketinimams žudytis, stacionaras gali būti labai naudingas.

• Antidepresantai: Vaistai nuo depresijos, tokie kaip antidepresantai, gali padėti sumažinti šios ligos simptomus. Jie dažnai naudojami kartu su psichoterapija, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus. Yra keletas antidepresantų grupių, kurios skiriasi savo veikimo mechanizmu ir šalutiniais poveikiais. Pasikonsultavę su gydytoju, pacientai gali rasti tinkamiausią medikamentinį gydymą, įskaitant naujausius ir geriausius antidepresantus. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti geresnę savijautą.

Kiti būdai kovoti su depresija

Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas.

• Meditacija: Meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą.
• Muzikos ir meno terapija: Muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.
• Šviesos terapija: Šviesos terapija - tai gydymas intensyviu šviesos srautu. Mūsų visų kūnas sukurtas taip, kad jam būtina nuolat gauti saulės šviesos. Ji pakelia nuotaiką, sumažina streso reakcijas smegenyse, sureguliuoja biologinį kūno laikrodį ir net padidina tikimybę, kad norėsime bendrauti su kitais. Daugeliui žmonių, sergančių depresija, 30 minučių šviesos per dieną jau pakanka gydančiam efektui gauti. Tačiau šviesa turi būti tokio ryškumo, kaip saulėtą dieną. Apsiniaukusią dienos šviesos gali būti 10 kartų mažiau, tad lauke tektų būti bent kelias valandas.
• Stresą mažinantys papildai: Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo. Šie papildai gali padėti lengviau susitvarkyti su įtampa, pagerinti koncentraciją ir suteikti vidinės ramybės jausmą.

Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija?

Jeigu jūsų artimasis, mylimas žmogus, draugas kovoja su depresija, gali būti, kad jums ne visada lengva žinoti kaip parodyti jam savo rūpestį ir meilę.

• Sužinokite apie ligą daugiau: Tai padės ne tik geriau suprasti kaip jaučiasi jūsų artimas žmogus. Depresijos simptomai pas kiekvieną žmogų gali kažkiek skirtis. Taip pat ir pas tą patį žmogų jie gali kisti bėgant laikui.
• Paskatinkite ieškoti gydymo: Pasiūlykite artimajam apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bet kokių intensyvesnių fizinių simptomų, kuriuos jis patiria - pvz. nemigos, nuovargio ir pan. Visų pirma - šeimos gydytojas galės atlikti išsamesnius tyrimus ir patikrinti kitus galimus diagnozės variantus. Visų antra, net jeigu jūsų artimasis nueis išsitirti dėl tariamai grynai fiziologinio simptomo (pavyzdžiui, nuolatinio nuovargio) - geras šeimos gydytojas tikrai pastebės depresijos požymius ir paskatins kreiptis į atitinkamą specialistą.
• Būkite kantrūs ir suprantantys: Nuoširdžiais pokalbiais jūs negalite pagydyti depresijos, tačiau galite padaryti, kad artimas žmogus jaustųsi išgirstas, reikalingas ir suprastas. Tai ne tavo kaltė, tai liga.
• Padėkite kasdieniniuose darbuose: Depresija net paprasčiausius kasdienius darbus gali paversti sunkiai pakeliamais ar neįmanomais.
• Būkite budrūs dėl savižudybės rizikos: Esant stipriems depresijos epizodams, savižudybės rizika išties egzistuoja.
• Pasirūpinkite savimi: Rūpinimasis depresija sergančiu artimuoju gali būti labai sudėtingas ir net sekinantis. Tinkamai pasirūpinti sergančiu žmogumi galėsite tik tuomet, jei pirmiausia pasirūpinsite savimi. Nustatykite kas jums priimtina ir kas ne. Visiškai normalu, kad jūs negalėsite būti šalia sergančio artimojo visą laiką ir suteikti pagalbos bet kuriuo metu. Nusistatykite sau aiškias ribas - ką jus norite ir ko nenorite bei negalite daryti. Ieškokite palaikymo. Jeigu jūs kažkam esate emocinė atrama - labai svarbu, kad pasirūpintumėte ir savo emociniu palaikymu. Pasidalinkite savo savijauta su žmonėmis, kuriais pasitikite.

Pagalba pogimdyminės depresijos atveju

Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti per kelias savaites ar mėnesius po gimdymo ir trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau, jei nėra tinkamai gydoma.

Kaip padėti artimam žmogui, išgyvenančiam pogimdyvinę depresiją:

• Paskatinkite arba padėkite kreiptis pagalbos.
• Dalykitės buities darbais ir kūdikio priežiūra.
• Klausykitės jos jausmų neteisdami, nevertindami ir nesiūlydami greitų ir paprastų sprendimų.
• Padrąsinkite.
• Pasirūpinkite, kad ji turėtų laiko sau.
• Būkite kantrus, jei ji šiuo metu nenori seksualinių santykių.
• Išeikite kartu pasivaikščioti.
• Sužinokite apie ligą daugiau.
• Pasirūpinkite savimi.

Depresija ir karjera

Formaliai tokios diagnozės - „rezistencinės“, „rezistentiškos“, „gydymui atsparios“ ar panašiai - nėra, tad jeigu klausiate apie teisines pasekmes jūsų darbui - jų būti negali. Depresijos diagnozė nėra pagrindas atleisti iš darbo. Daugeliui darbų depresijos diagnozė netrukdo. Deja, sunkumų vis dar, kol nepakeisti galiojantys teisės aktai, gali kilti teisėjams, prokurorams, statutiniams pareigūnams. Išrašai apie asmens sveikatą darbdaviams nesiunčiami - tai ypač jautri informacija.

Gydymui atspari depresija, deja, veikiausiai sutrikdys ar jau sutrikdė jūsų funkcionavimą, tad tai, kad tenka ar teks turėti ilgą, gal ir ne vieną, nedarbingumo pažymėjimą, o jūsų efektyvumas darbe sumažėjo, gali lemti nepalankias karjeros išeitis. Smegenų neurotransmiterių pokyčiai yra laikini, ir praėjus depresijos epizodui jūs toliau galėsite dirbti pilnu tempu. Deja, suaktyvėjus depresijai sumenksta dėmesio sutelkimas, nebeįsimenama nauja informacija, dėl ko dažnai skundžiamasi „suprastėjusia atminti“, tačiau iš tiesų atminčiai depresijos metu nepakenkiama. Darbingumas sutrinka ir dėl sumenkusios motyvacijos, netenkama pasitenkinimo pačia veikla, dingsta kūrybingumas. Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne tik už gydymosi laikotarpį ligoninėje, tačiau ir gydantis dienos stacionare ar tiesiog poliklinikoje.

tags: #pagalba #sergant #depresija