Pagerejo Mokinių Mokymosi Motyvacijos Tyrimai: Iššūkiai, Pokyčiai ir Perspektyvos

Įvadas

Švietimo sistema nuolat patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, o mokinių mokymosi motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ugdymo proceso sėkmę. Pastaraisiais metais, ypač Covid-19 pandemijos kontekste, mokymosi aplinka ir metodai smarkiai pasikeitė, o tai turėjo įtakos mokinių motyvacijai ir pasiekimams. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagerejo mokinių mokymosi motyvacijos tyrimai, apžvelgiamos nuotolinio mokymosi patirtys, išryškėjusios problemos ir galimi sprendimo būdai, taip pat aptariami veiksniai, skatinantys mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą.

Nuotolinio Mokymosi Įtaka Mokinių Motyvacijai ir Pasiekimams

Prieš kelerius metus Covid-19 pandemija stipriai paveikė daugelį gyvenimo sričių, įskaitant švietimo sistemą. UNESCO duomenimis, 2020 m. pirmąjį pusmetį, siekiant suvaldyti virusą, apie 91 proc. pasaulio besimokančiųjų buvo uždaryti karantine ir perkelti mokytis iš įprastos mokymosi vietos. Šis perėjimas į nuotolinį mokymąsi sukėlė įvairių iššūkių, susijusių su mokinių motyvacija, pasiekimais ir gerove.

Tėvų ir Mokytojų Perspektyvos

Tėvų apklausos rezultatai parodė, kad bendrai tėvai vaiko pasiekimų, pažangos ir motyvacijos situaciją mokantis nuotoliniu būdu vertina panašiai: apie 56,3 proc. apklaustųjų teigė, kad mokantis nuotoliniu būdu vaiko pasiekimų ir pažangos situacija nei pablogėjo, nei pagerėjo, beveik 40 proc. - kad pablogėjo (33 proc.) arba visiškai pablogėjo (3,9 proc.). Tik 6,9 proc. teigė, kad situacija pagerėjo. Kalbant apie moksleivių motyvaciją iš tėvų vertinimo perspektyvos, 40,2 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų motyvacija mokantis nuotoliniu būdu pablogėjo, 44,6 proc. - kad motyvacija nepakito. Be to, 42 proc. tėvų teigė, kad mokiniai skundėsi medžiagos išsamumo trūkumu ir susidūrė su išaiškinimo problemomis.

Mokytojai turėjo kiek kitokią nuomonę nei tėvai: net 71,8 proc. apklaustųjų teigė, jog mokantis nuotoliniu būdu vaiko pasiekimų ir pažangos situacija pablogėjo, 26,9 proc. - kad nei pagerėjo, nei pablogėjo. Vertindami vaikų motyvaciją mokytojai taip pat buvo griežtesni nei tėvai. Daugiau nei 70 proc. jų tikino, kad moksleivių motyvacija pablogėjo, tik 26,9 proc. - kad nei pagerėjo, nei pablogėjo. Mokytojų nuomone, tokius pokyčius lėmė būtent nuotolinis darbas prie kompiuterių, skirtingi IT įgūdžiai, daug savarankiškų darbų, savarankiško darbo ir planavimo įgūdžių stoka.

Mokinių Patirtys ir Nuomonės

Tuo tarpu didžioji dalis apklaustų mokinių (51,5 proc.) pažymėjo, kad nuotolinis, o vėliau hibridinis mokymosi modelis jiems patiko, todėl ir ateityje norėtų turėti galimybę mokytis tokiu būdu. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad patys vaikai pripažįsta (42,5 proc.), kad jų motyvacija mokytis sumažėjo. 33,9 proc. mokinių teigė, kad motyvacija nepakito; kad pagerėjo nurodė 19,2 proc. Daugiau nei trečdalis apklaustų mokinių (39,7 proc.) taip pat pritarė teiginiui, kad mokantis nuotoliniu būdu mokymuisi skirtas laikas pailgėjo.

Taip pat skaitykite: Elgesio gerinimas: gidas

Tyrimo metu pastebėta, kad mokiniai dažniausiai naudojosi draugų (59,4 proc.) ir tėvų (29,3 proc.) pagalba. Bendrosios konsultacijos gimnazijoje buvo nepaklausios mokinių tarpe: tik 0,4 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad labai dažnai naudojosi šiomis paslaugomis, dažnai naudojosi 8,2 proc.

Išryškėjusios Problemos ir Galimi Sprendimo Būdai

Perėjimas prie nuotolinio mokymosi išryškino keletą svarbių problemų, susijusių su mokinių motyvacija ir pasiekimais. Mokytojai ir tėvai pastebėjo, kad mokiniai susidūrė su sunkumais, susijusiais su medžiagos išsamumu, išaiškinimu ir savarankišku darbu. Be to, nuotolinis mokymasis padidino nesąžiningumo atvejų skaičių, kai mokiniai nusirašinėjo arba naudojosi kitų pagalba atlikdami užduotis.

Žinių Spragų Šalinimas ir Socialinių Problemų Sprendimas

Siekiant subalansuoti mokinių veiklas bei kompensuoti padarytą šalutinį neigiamą nuotolinio mokymo poveikį, mokslininkai šiuo metu vysto specialų modelį, padėsiantį išspręsti susidariusias problemas bei pagrįsti jį ekonomine išraiška. Anot jo, modelis padės sudėlioti veiksmų planą, kad būtų galima panaikinti nuotolinio mokymosi metu atsiradusias mokinių žinių spragas, taip pat spręsti problemas, susijusias su sveikata ir fiziniu pajėgumu.

Pandeminiai apribojimai išryškino dar vieną problemą - dauguma vaikų nelankė būrelių, jie buvo beveik visiškai izoliuoti, susidūrė su socialinėmis bei socializacijos problemomis. Mokslininkai toliau atlieka tyrimus ir vertina, kiek laiko vidutiniškai mokytojams reikia norint panaikinti šalutinį nuotolinio mokymosi poveikį mokiniams ir kiek toks papildomas krūvis atsispindėtų finansine išraiška. Tyrimai rodo, kad per savaitę vidutiniškai 5,8 valandos mokytojai turėjo skirti papildomai mokydami nuotoliniu būdu. Remiantis vidutiniu mokytojo atlygiu, mokytojams turėtų būti mokama beveik 85 eurais daugiau per savaitę.

Naujų Įrankių ir Programų Pritaikymas

Tyrimai rodo, kad paplito nauja programinė įranga, atsirado nauji įrankiai, kurie padeda mokiniams mokytis ir įgyti žinių. Šiuos įrankius aktyviai naudoja mokiniai. Tačiau pastebima problema, kad ne visos mokyklų programos yra tinkamos jas pilnavertiškai perkelti į virtualią erdvę. Tai patvirtino tyrimo metu gauta informacija, kad perėjus į aktyvų mokymą po suvaržymų mokinių žinių lygmuo sumažėjo.

Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba

"Kūrybinių Partnerystčių" Modelis: Bendravimo ir Motyvacijos Skatinimas

Pokyčių, susijusių su "Kūrybinių partnerysčių" modelio taikymu mokyklose, tyrimo metu buvo apklausti programoje dalyvavę ir nedalyvavę mokiniai ir mokytojai. Kaip teigia Renata Sadunišvili, tyrimą atlikusio Tyrimų ir mokymo centro tyrėjų grupės vadovė, daugelis programoje dalyvavusių mokinių ir mokytojų išskyrė pasikeitusį bendravimo klimatą. Šis pokytis įvyko ne tik tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, bet ir tarp pačių pedagogų.

Jei mokykloje nepasikeičia bendravimas tarp mokinių ir mokytojų, jei nekuriama aplinka neformaliam dialogui, tada neįvyksta jokie pokyčiai. Nei motyvacijos mokytis, nei drausmės, nei geresnių pasiekimų srityse. Bendravime glūdi esmė. Tyrimo metu pastebėta, kad keitėsi mokinių požiūris į save ir ugdymo procesą. Jeigu mokslo metų pradžioje mokėjimas mokytis buvo siejamas su drausmingumu, susikaupimu, darbštumu, vėliau mokiniai akcentavo atkaklumą, drąsą, smalsumą, bendradarbiavimą su kitais, domėjimąsi, tikslo siekimą.

Patyčių Mažinimas ir Socialinės Integracijos Skatinimas

Patyčių sumažėjimas yra dar vienas svarbus pokytis, kurį lėmė pasikeitęs psichologinis klimatas mokykloje. Negalima sakyti, kad vienas ar kitas mokinys niekada nebesityčios, tačiau po "Kūrybinių partnerysčių" erdvė patyčioms susiaurėjo. Juk tyčiotis lengviau aplinkoje, kuri yra formali, kurioje bendraujama retai. Kai pradedama pažinti vienas kitą, kai įsitraukiama į bendras veiklas, mokinių elgesys keičiasi.

Panašus pokytis įvyko su mokiniais, kuriems sudėtinga pritapti klasėje, kurie nuolat kelia drausmės problemų, arba kurie pamokose būna tylūs, užsidarę ir neaktyvūs. Kūrėjai mokytojams suteikė platesnį priemonių arsenalą, kaip prieiti ir susikalbėti su tokiais vaikais. Tyleniai arba tie, kurie elgdavosi agresyviai, mokslo metų pabaigoje pradėjo pritapti prie klasės, įsitraukė į bendras veiklas, darbą grupėse.

Praktinio Pritaikymo ir Netradicinių Metodų Svarba

Tyrimo rezultatai parodė, kad programa mokiniams leido suvokti sąsajas tarp teorinių žinių ir jų pritaikymo praktikoje. Mokiniai prisipažino, kad netradicinės mokymosi formos - integruotos pamokos, veiklos už klasės ribų - paskatino papildomai domėtis dėstomu dalyku, klausti, diskutuoti, gilintis.

Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?

Kūrėjai mokytojams padeda suprasti, kad nusistovėjusios ugdymo formos nepilnai atskleidžia mokinių gebėjimus ir ne visada skatina domėtis mokomuoju dalyku. Ugdymo procesą galima praturtinti ir praplėsti netradiciniais - kūrybiškais - mokymosi principais ir būdais, kurie atneša pokyčių.

Geresni mokinių pasiekimai ar naujų mokymosi metodų įsisavinimas, žinoma, reikšmingi pokyčiai, tačiau svarbiausia, kad tarp mokinių, mokytojų ir kūrėjų gimė dialogas bei užsimezgė partnerystė, kuri leido visiems atsiskleisti kaip asmenybėms. Sukurta erdvė bendravimui ir eksperimentavimui yra svarbus aspektas siekiant geresnės ugdymo kokybės.

Mokyklos Veiklos Kokybės Vertinimas ir Tobulinimas

Mokyklos veiklos kokybės vertinimas ir tobulinimas yra nuolatinis procesas, kuris padeda užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir mokinių gerovę. Mokyklos taryba analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo. Šis procesas remiasi įvairiais dokumentais ir rekomendacijomis, įskaitant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką ir įsivertinimo rekomendacijas.

Įsivertinimo Rodikliai ir Metodai

Mokyklos renkasi įsivertinimo sritis ir atlikimo metodiką, atsižvelgdamos į savo poreikius ir tikslus. Svarbu, kad įsivertinimo duomenys būtų naudojami ne tik metinei programai rengti, bet ir strateginiam planui bei kasdienei veiklai planuoti ir gerinti. Mokyklos taip pat gali lyginti savo veiklos aspektus su panašaus konteksto mokyklų veiklos aspektais, siekdamos nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses.

Mokyklos Ryšys su Visuomene

Mokyklos ryšys su visuomene yra svarbus veiksnys, padedantis esamiems ir potencialiems klientams tiksliau ir patikimiau sužinoti apie teikiamų švietimo paslaugų privalumus ir tobulintinus aspektus. Todėl mokyklos turėtų aktyviai bendradarbiauti su tėvais, vietos bendruomene ir kitomis organizacijomis, siekdamos užtikrinti skaidrų ir efektyvų ugdymo procesą.

Išvados

Pagerejo mokinių mokymosi motyvacijos tyrimai atskleidžia įvairius iššūkius ir pokyčius, su kuriais susiduria švietimo sistema. Nuotolinis mokymasis, nors ir suteikė naujų galimybių, taip pat išryškino problemas, susijusias su mokinių motyvacija, pasiekimais ir socialine gerove. Siekiant pagerinti situaciją, būtina šalinti žinių spragas, spręsti socialines problemas, pritaikyti naujus įrankius ir programas bei skatinti bendravimą ir partnerystę tarp mokinių, mokytojų ir kūrėjų. "Kūrybinių partnerystčių" modelis ir mokyklos veiklos kokybės vertinimas yra svarbūs instrumentai, padedantys siekti geresnės ugdymo kokybės ir mokinių motyvacijos.

tags: #pagerejo #mokiniu #mokymosi #motyvacija