Psichologija yra mokslas, nuėjęs ilgą ir vingiuotą kelią nuo mistiškos sielos sampratos iki psichikos, kaip nervų sistemos funkcijos, pripažinimo. Šiandien tai jaunas, intensyviai besivystantis mokslas, turintis gilią praeitį, bet trumpą istoriją. Kiekvienam žmogui aktualu pažinti save, išmokti spręsti vidines problemas, o psichologija gali padėti tai padaryti.
Psichologijos Apibrėžimas Ir Kilmė
Psichologija (iš gr. psyche - siela ir logos - mokslas) yra mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką ir psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Iš pradžių psichologija buvo suprantama kaip mokslas apie sielą, tačiau siela čia buvo suprantama ne kaip mirštanti, nemateriali žmogaus dalis, o kaip žmogaus ir gyvūno vidinio pasaulio reiškinių ir procesų visuma. Šiuolaikinė psichologija apibrėžiama kaip mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Iš esmės, jos pagrindinis objektas yra žmogaus psichika arba elgesys, nors tai labiau priklauso nuo atskirų psichologų teorinės orientacijos.
Istorinis Raidos Kelias
Psichikos reiškiniais domėtasi jau gilioje senovėje. Indų vedose, Kinijos išminčių darbuose buvo keliami klausimai, susiję su žmogaus būtimi, esme, siela. Ilgą laiką psichologinius klausimus kėlė filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais, tačiau nebandė tų išvadų patikrinti ar įrodinėti. Filosofija, nagrinėdama savo svarbiausias problemas, negalėjo apsieiti be sielos ir materijos santykio klausimo. Jau ankstyvuoju minties istorijos laikotarpiu susidūrė dvi priešybės - materializmas ir idealizmas. Žymiausias idealizmo atstovas - Platonas (427-347 m. pr. Kr.) pripažino nepriklausomų idėjų egzistavimą. Jo manymu, siela yra amžina ir iki žmogui gimstant egzistavo idėjų pasaulyje. Patekusi į žmogaus kūną, siela pamiršta, ką pažinojo, ir pažinimas yra prisiminimas to, ką ji jau buvo patyrusi idėjų pasaulyje. Platonas yra dualizmo pradininkas psichologijoje, nes jis pripažįsta, kad yra du nepriklausomi pradai - siela ir kūnas. Siela yra žmogaus lemtis. Kokią sielą žmogus gavo, tokį jis gavo ir gyvenimą. Žmonės, gavę sielą su stipriu jusliniu pagrindu, trauks paprastas daiktiškas gyvenimas - jie mylės žemę, namus, šeimą, darbą. Impulsyvią sielą gavę žmonės turės polėkių, sieks kažko aukščiau, daugiau, jiems rūpės daugelis dalykų.
Platono dualizmą iš dalies įveikė jo mokinys Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Tai buvo universalaus proto filosofas, susisteminęs beveik visas to meto pažinimo sritis. Jo veikalas „De anima“ („Apie sielą“) paliko gilų pėdsaką psichologijos raidoje. Aristotelis priartino psichologiją prie gamtos mokslo ir medicinos ir aiškino, kad siela neatskiriama nuo kūno: siela, esanti gyvybės principas, kūną formuojanti jėga (entelechija) ją aptinkame visuose gyvuose individuose. Siela nedaloma, bet trejopai pasireiškia gyvo organizmo veikloje: žemiausioji siela yra maitinančioji. Ji leidžia augalams maitintis ir daugintis; gyvūnai turi jaučiančią sielą, dėl to jie gali jausti, džiaugtis, liūdėti, kentėti ir t.t. Nuo šio veikalo pasirodymo iki XVIII a. mokslas apie vidinius žmogaus išgyvenimus (sielą) buvo vadinamas animastika (taip jis buvo vadinamas ir Vilniaus universitete teologijos fakultete).
XVII a. filosofijoje atsirado racionalistinė kryptis, kuri mąstymą ir protą (lot. ratio) laikė vieninteliu arba bent svarbiausiu pažinimo šaltiniu. Prasidėjo nauja gamtos mokslų epocha, keitėsi pažiūra į kūną, jo sandarą ir funkcionavimą. Dualistas R. Dekartas (1596-1650) teigė, kad žmogaus sielą sudaro reiškiniai, kurie pačiam žmogui pažįstami, apie kuriuos jis žino. Juos ir reikia tirti. Tai apie ką kalbėjo Dekartas dabar vadiname sąmone. Mąstymą Dekartas laikė svarbiausia sąmonės savybe, o kūnas, veikiantis pagal mechanikos dėsnius, yra materialus, jis pirmasis pavartojo reflekso sąvoką: žmogaus smegenys yra tarsi veidrodis, atspindintis išorės poveikius. Garsus R. Dekarto teiginys „Cogito ergo sum“ (lot. Mąstau, vadinasi, esu).
Taip pat skaitykite: Svarbiausios psichologijos sąvokos
Vėliau filosofijoje kaip priešprieša racionalizmui atsiranda empirizmo srovė, kuri pagrindiniu pažinimo šaltiniu laikė ne mąstymą, bet patyrimą [gr. empeiria - patirtis]. Anglų filosofas ir pedagogas Dž. Lokas (1632-1704) teigė, kad žmogus gimsta kaip tabula rasa [lot.
Taigi, pirmoji prielaida atsirasti psichologijai kaip mokslui buvo filosofija. Dar viena prielaida psichologijai kaip mokslui atsirasti - gamtos mokslai (medicina fiziologija, biologija). Šie mokslai sukaupė daug vertingų žinių apie žmogaus organizmą. Graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) teigė, kad žmonės skiriasi savo dinamikos ypatumais. Vieni yra lėti, kiti greiti, dar kiti ramūs, o kiti staigūs. Jis bandė aiškinti nuo ko tai priklauso, sukūrė temperamento sąvoką ir išskyrė 4 jo tipus (cholerikas, sangvinikas, melancholikas ir flegmatikas). K. Galenas (130-200 m.) visapusiškai atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių. Psichikos buveine jis laikė smegenis. Fiziologai pradėjo tyrinėti žmogaus nervų sistemos klausimus, psichiką pradėjo tirti specialiais moksliniais metodais. Atsirado požiūris, kad psichika yra smegenų funkcija. Tai patvirtino fiziologiniai tyrimai, buvo nustatyta, kad yra sąmoningi ir nesąmoningi psichikos procesai, kad veikia visas reflekso lankas, tik liko neaišku, kaip gyvas organizmas gali aktyviai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Atsakymo ieškojo žymus rusų mokslininkas I. Sečenovas. Jo „minties polėkį“ toliau tęsė I. Pavlovas (1849-1936) išsiaiškinęs kaip susidaro sąlyginiai refleksai - naujos organizmo atoveiksmio formos.
Psichologija XIX a. antroje pusėje susiformavo į savarankišką mokslą. Jos centrais tapo eksperimentinės laboratorijos. Pirmąją tokią laboratoriją 1879 m. Leipcige įkūrė vokiečių psichologas W. Wundt’as. XIX a. pabaigoje jau buvo subrendusios sąlygos psichologijai tapti savarankišku mokslu, eksperimentinės laboratorijos pradėjo steigtis ir kitose šalyse, didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, JAV, ir kt. Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu - kūrėsi įvairios psichologijos mokyklos, kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais įsivyraudavo tai vienas, tai kitas požiūris į žmogaus psichiką.
Pagrindinės Psichologijos Kryptys
Pagal bendro psichologijos objekto tyrimo aspektą skiriamos psichologijos šakos. Jų skaičius ir pavadinimai nėra nusistovėję. Kartais psichologijos šakos skirstomos pagal veiklos sritis, tyrimo uždavinius, metodus, bet vieno psichologijos klasifikavimo pagrindo nėra.
- Bendroji psichologija tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus, apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
- Diferencinė psichologija tiria žmonių individualius ir grupinius skirtumus.
- Biopsichologija tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus; apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją, psichogenetiką.
- Žmogaus raidos psichologija tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę; skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją, gerontopsichologiją.
- Patopsichologija tiria psichinės veiklos, psichikos raidos sutrikimus.
- Specialioji psichologija tiria organizmų įvairių anomalijų - aklumo, kurtumo - įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, protinį atsilikimą; skirstoma į tiflopsichologiją, surdopsichologiją.
- Neuropsichologija tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.
- Socialinė psichologija tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius.
- Zoopsichologija tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
Taikomosios Psichologijos Šakos
Atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas:
Taip pat skaitykite: Emocijos ir spalvos: sąsajos analizė
- Darbo psichologija
- Inžinerinė psichologija
- Kriminalinė psichologija
- Medicininė psichologija
- Meno psichologija
- Mokslo psichologija
- Muzikos psichologija
- Pedagoginė psichologija
- Propagandos psichologija
- Religijos psichologija
- Sporto psichologija
- Tanatopsichologija
- Teisės psichologija
- Teismo psichologija
- Ekonominė psichologija
Išsamiau apie Kriminalinę, Kognityvinę, Spalvų, Edukacinę ir Socialinę Psichologijas
- Kriminalinė psichologija tiria nusikaltėlių elgesį, jų motyvaciją, reakcijas ir psichologinius modelius. Ji jungia psichologiją ir teisės sistemą, todėl tampa itin svarbi policijos, probacijos ir teismo ekspertizės darbuotojams.
- Kognityvinė psichologija nagrinėja, kaip apdorojame informaciją: kaip įsimename, dėmesingai klausomės, sprendžiame problemas, suvokiame pasaulį, kuriame idėjas ir priimame sprendimus.
- Spalvų psichologija tiria, kaip skirtingos spalvos sukelia skirtingas psichologines reakcijas ir kokią reikšmę jos įgauna socialiniuose kontekstuose.
- Edukacinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės mokosi ir kokie veiksniai lemia jų pažangą.
- Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės veikia vieni kitus ir kodėl mūsų elgesys keičiasi priklausomai nuo socialinės situacijos.
Psichologijos Vieta Mokslų Sistemoje
Psichologija priklauso mokslų apie žmogų sistemai. Ji sprendžia žmogaus egzistencijos problemas. Šiame technikos ir technologijų amžiuje psichologija įgauna vis didesnę reikšmę. Įvairios psichologijos kryptys rodo, kad psichologijoje susikerta įvairios disciplinos. Vis labiau psichologai siejasi su įvairiais mokslais - matematika ir biologija, sociologija ir filosofija.
Psichologiniai Tyrimo Metodai
Moksliniais psichologiniais tyrimais siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas. Svarbiausi psichologijos metodai: eksperimentas, stebėjimas, koreliacinis tyrimas. Pagalbiniai metodai: anketavimas, interviu. Taikomiesiems tyrimams, praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai, iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Psichologinio Įvertinimo Metodai:
- Klinikinis metodas
- Veiklos produktų analizė
- Biografiniai metodai
- Standartizuota metodika (testai)
Asmenybės Psichologija
Viena iš psichologijos sričių yra asmenybės psichologija. Šiai sričiai priskiriamos tos psichologinės teorijos, kurios nagrinėja žmogų kaip visumą. Būtent tuo asmenybės teorijos skiriasi nuo kitų psichologijos sričių, kurios apsiriboja tik tam tikrais žmogaus psichikos ar elgesio aspektų tyrimais. Tad asmenybės teorija yra ta teorija, kuri bando paaiškinti daugiau ar mažiau visus psichikos ar elgesio fenomenus. Asmenybės apibrėžimas labai priklauso nuo ją apibrėžiančiojo teorinės pozicijos ir praktiškai kiekviena teorija pateikia savą asmenybės apibrėžimą.
Problemos, su kuriomis susiduria asmenybės psichologija, galima įvardinti kaip tam tikras kontroversijas, kur prieštaravimus sudaro skirtingi bandymai spręsti šias problemas. Gana senas ir tradicinis klausimas - kas labiau lemia žmogaus asmenybę - prigimtis (arba biologija platesne reikšme) ar aplinka (kultūra, platesniąja reikšme). Pagal atsakymus į šį klausimą galima išskirti dvi kraštutinių pažiūrų teorijų grupes.
Psichoterapijos Kryptys
Psichoterapija - tai mokslo ir praktikos sritis, apimanti pagalbą psichikos ir asmenybės sutrikimų atvejais, kuri remiasi paciento vidinio keitimosi procesu, kuomet mokomasi keisti savo mintis, afektus, elgesį, betarpiško ryšio su profesionalu metu. Labai svarbu, jog asmuo būtų motyvuotas pokyčiui. Negali būti „prievartinės“ psichoterapijos.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymas
- Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą.
- Kognityvinė elgesio terapija nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio, teigdama kad problemos kyla iš netinkamų ar neracionalių mąstymo modelių, kurie lemia elgesį ir emocijas.
- Egzistencinė terapija orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis.
Psichoterapija pagal darbo formą gali būti individuali, grupinė ar šeimos terapija.
NLP (Neurolingvistinis Programavimas)
Prieš keturis dešimtmečius atsiradęs JAV NLP palaipsniui bet užtikrintai paplito praktiškai po visą pasaulį. NLP tyrinėja žmogaus elgesio, mąstymo bei tarpusavio komunikacijos mechanizmus. Bendraujant su kolegomis (ypač psichologais) tenka girdėti, kad ir kitos psichologijos kryptys tyrinėja tą patį objektą. NLP ypatumas yra tame, kad pagrindinis NLP tikslas yra pasiūlyti praktinius instrumentus kiekvienam žmogui savo asmeninių ir profesinių tikslų realizavimui. NLP tarsi sintezuoja įvairių psichologijos krypčių patirtį ir siekia pritaikyti ją galutiniam vartotojui.
NLP daug dėmesio skiria psichologiniams suvokimo filtrams. Psichologiniai suvokimo filtrai tai mūsų sukaupta gyvenimiška patirtis, per kurią filtruojama viskas, kas iš išorinio pasaulio keliauja į smegenis. Svarbi šio psichologinio filtro dalis yra įsitikinimai.
Įsitikinimai tai taisyklių, kuriomis mes vadovaujamės savo kasdieniniame gyvenime rinkinys. Šiame rinkinyje kiekvienas mūsų turime ne vieną šimtą įvairių įsitikinimų. Kiekvieną dieną įsitikinimai atsiranda, transformuojasi į naujus, nunyksta. Galima drąsiai teigti, kad vienas iš dalykų, kuo sėkmingi žmonės skiriasi nuo visų kitų yra kaip tik šie įsitikinimų rinkiniai.
Pagrindinės NLP Presupozicijos (Įsitikinimai):
- Žemėlapis nėra teritorija.
- Sąmonė ir kūnas yra vienos sistemos dalys ir jos veikia viena kitą.
- Nesėkmių nėra, yra tik atgalinis ryšys.
- Jei kažkas neveikia - pamėginkite tikslą siekti kitaip.
- Žmonės negali nekomunikuoti.
- Komunikacijos prasmė yra reakcijoje, kurią ji iššaukia.
- Asmenybė ir elgesys yra du skirtingi dalykai.
- Atitinkamame kontekste bet koks elgesys yra praktiškas ir naudingas.
- Pradinis bet kokio veiksmo ketinimas yra pozityvus.
- Bet koks žmogaus poelgis yra geriausia alternatyva iš jam žinomų elgesio variantų.
- Pokyčiai turi būti įvertinti atsižvelgiant į kontekstą ir ekologiškumą.
- Lankščiausias sistemos elementas daro didžiausią įtaką visai sistemai.
- Kiekvienas žmogus savo tikslų pasiekimui turi visus jam reikiamus resursus.
- Pasaulis yra draugiška ir pilna resursų aplinka.
tags: #pagrindines #psichologijos #grupes