Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus elgesį, protą, emocijas, sąmonę bei mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, siekdama atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogumi: kodėl žmogus taip elgiasi? Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Psichologija - tai spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje.
Psichologijos raida ir istorija
Psichologijos užuomazgos siekia pirmųjų filosofų darbus. Pavyzdžiui, Aristotelio „Apie sielą“ arba Hipokrato (4 a. pr. m. e.) sukurti 4 temperamento tipai. Terminas „psichologija“ pirmą kartą pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija, kaip savarankiškas mokslas, pradėjo formuotis nuo 1879 m., kai V. Vundtas Leipcige (Vokietija) įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.
Psichologijos šakos
Psichologija, kaip daugiau ar mažiau objektyvus mokslas, vis labiau plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Taigi dabar yra daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų, kurios skirstomos paprastai pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela).
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t. t.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse.
- Asmenybės psichologija: tiria skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas, asmenybę aprašančius veiksnius ir kt.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas; psichiniai sutrikimai, jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt.
Kiekvienas reiškinys, faktas interpretuojami tam tikru požiūriu. Kiekvienas psichologas teoretikas ar praktikas laikosi tam tikro požiūrio, kuris priklauso atitinkamai psichologijos mokyklai ar pakraipai, susiformavusiai psichologijos, kaip mokslo, raidos eigoje.
Biologiniai psichologijos pagrindai
Norint suprasti biologinius psichologijos pagrindus, svarbu išmanyti nervų sistemos sandarą.
Taip pat skaitykite: Emocijos ir spalvos: sąsajos analizė
- Neuronas: nervinė ląstelė, kurios kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus, o aksonas - siunčia. Mielininis apvalkalas atlieka izoliacijos funkciją. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių).
- Nervinio impulso perdavimas: elektrocheminis procesas, kurio metu neurono viduje įelektrinimas yra neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. Neurono impulsas veikia principu „viskas arba nieko“.
- Glijos: jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės, atliekančios „ūkio darbus“. Žmogaus smegenyse yra nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų, o glijų - 10 kartų daugiau.
- Galvos smegenys:
- Kamienas (medulla) - reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus.
- Hipotalamusas (gumburas) - valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio valdymo centrai; reguliuoja endokrininę veiklą, palaiko homeostazę.
- Hipokampas - atmintis, naujų faktų įsiminimas. Pažeidus šią sritį, prisimenami seni draugai, įpročiai, įgūdžiai, tačiau neatsimenama, kas buvo ar išmokta prieš metus ar prieš pat pažeidimą.
- Limbinė sistema - susijusi su emocijomis.
- Kairysis pusrutulis - dažniausiai didesnis už dešinįjį. Jame yra kalbėjimo, kalbos supratimo, sugebėjimo rašyti ir suprasti rašytinius žodžius, skaičiavimo centrai. Broko sritis (kalbos centrai) paprastai yra tik kairiajame pusrutulyje, tačiau kai kurių kairiarankių kalbos centrai yra dešiniajame pusrutulyje.
- Nerviniai pluoštai (corpus callosum) - jungia pusrutulius ir užtikrina greitą informacijos perdavimą.
Psichologijos chemija ir genetika
Svarbu suprasti, kaip veikia narkotikai ir pagrindiniai neurotransmiteriai. Pasikeitimai smegenyse vyksta ne tik neurologinių ligų atveju, bet ir normalaus gyvenimo eigoje. Aiškinantis biologinius psichologijos pagrindus, būtina išmanyti ir paveldimumo įtaką. Kai kurios ligos, susijusios ir su psichologiniais pakitimais, yra aiškiai paveldimos arba perduodamos genetiškai. Dabartiniai tyrimai bando išsiaiškinti, ar papildoma Y chromosoma susijusi su padidintu agresyvumu, taip pat aiškinamasi šizofrenijos paveldimumas. Psichogenetiniai tyrimai dažnai atliekami su dvyniais.
Sensoriniai procesai
Sensorinis kodavimas paverčia stimulo fizines savybes nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Ir dabar tebesivadovaujama specifinės nervų energijos teorija. Tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas (nesvarbu, kaip stimuliuojama), iššaukia to jutimo kodavimą. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude), o kokybė - atitinkamų receptorių.
Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa, lytėjimas, o skonis ir uoslė - mažiau. Bendrai labai sunku atskirti jutimą nuo suvokimo. Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine nervų sistema, o suvokimas - su aukštesniais nervų sistemos lygiais. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, toliau elektrocheminiu būdu jis perduodamas atitinkamiems smegenų centrams.
Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai - absoliutus stimulo slenkstis (kada jau stimulas yra išskiriamas kaip toksai). Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai (kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito). Veberio dėsnis teigia, kad kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Fechnerio dėsnis: pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Adaptacijos laipsnis: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai. Jautrumas nėra statiška būsena, priklauso nuo ankstesnių pojūčių, organizmo ir t. t.
Suvokimas
Suvokimo organizavimas ir pastovumas leidžia pasaulį suvokti kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net tada, kai matome ne visą daiktą, mūsų suvokimas yra organizuojamas. Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymas
Dydžio suvokimas visada derinamas ir su atstumo suvokimu. Tai dar kartą įrodo, kad suvokimas yra santykinis, tai yra šiuo atveju atsižvelgiama ir į kitus dalykus (tai smegenys daro automatiškai). Suvokiant dydį svarbu trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Mūsų smegenyse veikiantis automatinis derintuvas leidžia suvokti pasaulį pastovų. Pavyzdžiui, net ir visaip vartant daiktą, mes jį suvokiame kaip pastovios formos.
Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis) padeda suvokti erdviškumą, o tai yra naudojama mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Judesio suvokimas: daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja; kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina. Suvokimui, daikto atpažinimui labai daug įtakos turi įvairūs žmogaus ypatumai: laukimas, motyvacija, kontekstas, sugebėjimas užpildyti spragas.
Dėmesys, sąmonė ir jos būsenos
Sąmonė - tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Ankstyvoji psichologija tapatino „sąmonę“ su „protu“. Introspekcija - pačiam nagrinėti savo sąmonę. Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota. Ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesio, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Kai ką nors darome automatiškai, paprastai neatsimenam.
Ne-sąmonė (nonconscious) - kas visiškai neprieinama sąmonei, žinojimui (pvz. kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime). Tai galima stebėti tik netiesiogiai (ir šitaip išmokti kontroliuoti sąmonei nepasiekiamus procesus). Pasąmonė (unconscious) - įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei (apie juos nežinome), bet daro didelę įtaką elgesiui.
Sąmonės būsenos: normali budri sąmonės būsena ir pakitusi sąmonės būsena (miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas). Užsisvajojimas (daydreaming) - irgi pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Tai gali būti kartais žalinga, bet kartais - naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų. Pgl Froidą, svajonės, kaip ir sapnai - pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas.
Taip pat skaitykite: Psichoterapijos apžvalga
Miegojimas - irgi sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas. Miego sutrikimai: insomnija, narkolepsija, miego apnėja. Sapnai: „Karališkas kelias į pasąmonės pažinimą“ (Froidas). Sapnuoja visi, tik nevisi atsimena. Tai priklauso nuo to, kaip miegi, kurios stadijos metu atsibundi, ar tau tai reikšminga. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė.
Hipnozė (gr. hypnos - miegas) - kūnas miega, o protas budrus. Įvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys). Posthipnotinės sugestijos: po kiek laiko budrioje būsenoje atlieka tai, kas buvo liepta hipnozės metu. Hipnozei pasiduoda ne visi.
Meditacija - dėmesio sutelkimas, susiaurinimas.
Išmokimas
Išmokimas - tai procesas, kurio metu keičiasi elgesys dėl patirties. Skiriamos kelios išmokimo formos: klasikinis sąlygojimas, instrumentinis ir operantinis sąlygojimas. Taip pat svarbu stimulo generalizacija ir diskriminavimas, sąlyginių reakcijų gesimas.
Išmokimas žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu.
Asmenybės psichologija
Asmenybės psichologija yra psichologijos mokslo šaka, kuri tiria asmenybę ir jos asmeninius skirtumus. Asmenybės sąvoka yra plati ir sudėtinga, apimanti fizinius ir psichologinius žmogaus ypatumus - visa tai, ką žmogus suvokia ir išgyvena kaip ”aš”: išorines ir vidines savybes, sugebėjimus, suvokimo ir mąstymo procesus. Asmenybė yra vientisa, bet sudėtinga sistema, jungianti žmogaus psichikos procesus, elgesio bruožus, motyvus, pažinimą ir veiklą į unikalią darnią visumą.
Yra išskiriamos kelios pagrindinės asmenybės teorijos: bruožų, psichoanalitinės, humanistinės, biologinės, bihevioristinės (elgesio) ir kognityvinės (pažinimo). Iki šiol nėra vienintelio asmenybės apibrėžimo, dėl šios priežasties dažniausiai tyrėjai ir psichologai nesiremia griežtai vienu apibrėžimu, o laikosi eklektinio požiūrio.
Psichologijos tyrimo metodai
Visus psichologijos metodus priimta skirstyti į 3 lygmenis:
- Psichologijos tyrimo strategija: pirmiausia iškeliami klausimai, metodai, teorija, kaip aiškinami rezultatai.
- Psichologinio tyrimo technika: empirinių duomenų rinkimo būdas (stebėjimas, apklausa, eksperimentas, testavimas).
- Psichologinio tyrimo metodika (pavienė priemonė)
- Stebėjimas: tikslingas ir planingas empirinių duomenų rinkimo būdas, kuomet stebėtojas nekeičia stebimų reiškinių tėkmės ir kaupia tokius faktus, kokius jam pateikia aplinka.
- Tiriamoji apklausa: empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti.
- Eksperimentavimas: psichologinis tyrimas pagal tam tikras sąlygas, leidžiančias tyrėjui aktyviai paveikti tiriamą reiškinį.
- Testavimas: psichologinio tyrimo technika, kai tiriamajam pateikiamos standartinės užduotys ir iš tų užduočių atlikimo rezultatų sprendžiama apie individo psichinių reiškinių ypatybes.
tags: #pagrindines #psichologijos #savokos