Įvadas
Emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, įtakojanti mintis, elgesį ir santykius su aplinka. Šiame straipsnyje gilinamės į Paul Ekman, žymaus emocijų tyrinėtojo, darbus, siekdami suprasti jo atradimus ir jų reikšmę. Taip pat aptarsime, kaip emocijos veikia mus įvairiais lygmenimis, nuo asmeninio gyvenimo iki socialinių judėjimų.
Paul Ekman: emocijų tyrinėtojas
Paul Ekman (g. 1934 m.) yra amerikiečių psichologas, veido išraiškų ekspertas ir melo specialistas. Jis yra Kalifornijos universiteto San Francisko medicinos mokyklos psichologijos profesorius emeritas. Ekmanas išgarsėjo savo tyrimais apie emocijų ryšį su veido išraiškomis, mikroišraiškų atradimu ir Veido veiksmų koduotės sistemos (FACS) sukūrimu. Jo darbai įkvėpė populiarų televizijos serialą „Melo teorija“.
P. Ekmano indėlis į emocijų tyrimus
Ekmanas paneigė antropologų teiginį, kad emocijų raiška skirtingose kultūrose skiriasi. Jis įrodė, kad emocijos yra biologiškai vienodos visose kultūrose. Pyktis, panieka, baimė, gėda, džiaugsmas, liūdesys, nustebimas, kaltė, pasididžiavimas, pasitenkinimas ir kitos emocijos yra universalios ir atpažįstamos visame pasaulyje. Ištyręs 20 000 žmonių mikroišraiškas, mokslininkas rado tik 50 individų, kurie gebėjo meluoti be jokio pasiruošimo.
Pagrindinės emocijos
Paul Ekman išskyrė šešias pagrindines emocijas, kurios, jo teigimu, yra universalios ir įgimtos:
- Džiaugsmas: Tai malonumo, pasitenkinimo ir laimės jausmas.
- Liūdesys: Tai netekties, nusivylimo ir sielvarto jausmas.
- Pyktis: Tai susierzinimo, įniršio ir priešiškumo jausmas.
- Baimė: Tai grėsmės, pavojaus ir nerimo jausmas.
- Pasišlykštėjimas: Tai atstūmimo, pasibjaurėjimo ir nemalonumo jausmas.
- Nuostaba: Tai netikėtumo, susižavėjimo ir smalsumo jausmas.
Šios emocijos yra pagrindinės, nes jos yra įgimtos ir atpažįstamos visose kultūrose. Jos taip pat yra susijusios su specifinėmis veido išraiškomis, kurios yra universalios.
Taip pat skaitykite: Depresija ir Paulas d'Arco: Ar yra sąsaja?
Emocijų įtaka mūsų gyvenimui
Emocijos daro didelę įtaką įvairiems mūsų gyvenimo aspektams:
- Asmeniniai santykiai: Emocijos yra pagrindas, ant kurio statomi mūsų santykiai. Gebėjimas atpažinti ir tinkamai reaguoti į kitų žmonių emocijas yra būtinas norint sukurti tvirtus ir harmoningus santykius. Išvydę liūdnas draugo akis puolame jį guosti, o į namus sugrįžusį perkreiptu veidu sutuoktinį paliekame ramybėje, kad, neduokdie, neužmintume ant dar vienos „minos“.
- Sveikata: Emocijos gali turėti tiesioginį poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Ilgalaikis stresas ir neigiamos emocijos gali sukelti įvairias ligas, o teigiamos emocijos gali sustiprinti imuninę sistemą ir pagerinti bendrą savijautą.
- Darbas: Emocijos yra svarbios darbo aplinkoje. Gebėjimas valdyti savo emocijas, bendrauti su kolegomis ir klientais bei priimti sprendimus remiantis emociniu intelektu yra būtinas norint sėkmingai dirbti.
- Kūrybiškumas: Emocijos gali būti galingas įkvėpimo šaltinis kūrybinei veiklai. Daugelis menininkų, rašytojų ir muzikantų semiasi įkvėpimo iš savo emocinių patirčių.
Emocijos ir muzika
Muzika yra dar vienas galingas emocijų raiškos ir patyrimo būdas. Muzika gali sukelti įvairias emocijas, nuo džiaugsmo ir euforijos iki liūdesio ir melancholijos.
Emocijos ir socialinis teisingumas
Emocijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį socialinio teisingumo judėjimuose. Emocijos, tokios kaip pyktis, pasipiktinimas ir empatija, gali įkvėpti žmones kovoti už teisingumą ir lygybę. Dizaineriai, kuriantys logotipus socialinio teisingumo judėjimams, atminimo plakatus arba vietinių/nacionalinių tragiškų įvykių prisiminimus, žino, jog emocijos, kurias turi sukelti žmonėms, turi sustiprinti niūrumo, rimtumo ir liūdesio emocijas. Spalvos, kurios daugumai žmonių asocijuojasi su tokiomis emocijomis, yra giliausi ir tamsiausi šaltų spalvų atspalviai arba neutralūs atspalviai. Populiariausia ir niūriausia paletė: ruda, mėlyna, smėlio spalvos.
Emocinis sąmoningumas
Emocinis sąmoningumas yra gebėjimas atpažinti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas. Tai yra svarbus įgūdis, padedantis mums geriau valdyti savo emocijas, bendrauti su kitais ir priimti teisingus sprendimus.
Kaip ugdyti emocinį sąmoningumą?
Yra keletas būdų, kaip ugdyti emocinį sąmoningumą:
Taip pat skaitykite: Universalios emocijos pagal Ekman'ą
- Stebėkite savo emocijas: Skirkite laiko stebėti savo emocijas ir bandykite jas įvardinti.
- Įsiklausykite į savo kūną: Emocijos dažnai pasireiškia per fizinius pojūčius. Atkreipkite dėmesį į savo kūno reakcijas į įvairias situacijas.
- Empatija: Stenkitės suprasti kitų žmonių emocijas ir įsijausti į jų padėtį.
- Meditacija: Meditacija gali padėti jums susitelkti į savo vidų ir geriau suprasti savo emocijas.
- Terapija: Jei jums sunku valdyti savo emocijas, kreipkitės į specialistą.
Emocijų skaitymas: mitai ir realybė
Gebėjimas perskaityti kitų mintis neretai gelbsti, bet dažnai nuvilia. Pasirodo, esame nekokie aiškiaregiai. Kaip parodė psichologo Williamo Ickes eksperimentai, nepažįstamieji atspėja vienas kito būseną vos 20 proc. tikslumu, artimi draugai - 30 proc., mylimieji - 30-35 proc. Tik nedidelė dalis žmonių pasiekia 60 proc. Laimė, kaip teigia mokslininkas, gebėjimą skaityti kitų mintis galima pagerinti - tą jis ir pademonstravo laboratorijoje.
Moterys ir emocijos: stereotipai
Vyrauja nuomonė, kad moterys emocijų srityje yra labiau „pasikausčiusios“. Joms lengviau nuspėti, ką galvoja ir jaučia kitas žmogus, ir jį užjausti. W. Ickes šiai nuostatai prieštarauja. „Mes neradome jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį stereotipą“, - teigia mokslininkas. Jei tai tiesa, kodėl vis tiek esame linkę tuo tikėti? Atsakymas yra ne gabumų skirtumai, bet motyvacija. Moterys turi didesnę paskatą palaikyti artimus ryšius su kitais (ir už tai taip pat atsakinga evoliucija), todėl joms svarbu gilintis į kitų asmenų vidinį gyvenimą ir taip siekti, kad būtų priimtos į „savą“ ratą.
Kaip tapti geresniu „aiškiaregiu“?
- Pažinkite pašnekovą. Pažįstamų žmonių mintis perskaityti lengviau. Stebėkite, kaip asmuo elgiasi skirtingose situacijose, kaip reaguoja. Žinant kontekstą kur kas lengviau suprasti žmogaus emocijas, jo ketinimus.
- Prašykite grįžtamojo ryšio. Gebėjimas skaityti kitų mintis yra lavinimas. Bendraudami užbėkite pašnekovui už akių ir pateikite savo spėjimą. Taip pat nepamirškite paprašyti partnerio įvardyti jausmus, paklauskite, apie ką jis galvoja, ir gautą informaciją palyginkite su savo spėjimais.
- Stebėkite akis. Pabandykite emociją įskaityti iš akių, kadangi ją kur kas sunkiau suvaidinti akimis. Atkreipkite dėmesį ir į kūno kalbą. Ar nėra prieštaringų signalų?
- Atsipalaiduokite. Būkite atviras kito nuomonei ir be išankstinių nuostatų stenkitės pažinti vienas kitą. Būkite čia ir dabar.
- Domėkitės kitų istorijomis. Kuo daugiau bendrausite ir domėsitės kitais žmonėmis, tuo daugiau įgūdžių įgausite. Bandykite įsijausti į kito asmens kailį, atsisakydamas išankstinės nuomonės.
- Pažinkite save. Kuo geriau pažinsite save ir savo emocijas, tuo lengviau galėsite suprasti kitus. Analizuokite įvairias situacijas klausdamas savęs, ką jaučiate ir kodėl šios emocijos kilo būtent šiuo metu. Atkreipkite dėmesį į kūno pojūčius.
- Būkite ekspresyvus. Jei neslėpsite savo emocijų, būsite nuoširdus, kiti paseks jūsų pėdomis.
- Atkreipkite dėmesį į kontekstą. Analizuodamas kito asmens mintis atsižvelkite į esamą situaciją. Kas galėjo paveikti jo būseną? Spėjant kito žmogaus ketinimus geriausia remtis praeitimi - kaip jis elgėsi panašioje situacijoje?
Emocijų valdymas
Emocijos suteikia mūsų gyvenimui įdomumo, unikalumo ir gyvybingumo. Stiprūs jausmai gali reikšti, kad mes priimame gyvenimą tokį, koks jis yra, kad neslopiname savo natūralių reakcijų. Tačiau kai emocijos nėra valdomos, jos gali sukelti konfliktus, sunkumus bendraujant su kitais, problemas darbe ar mokykloje, norą svaigintis, fizinius ar emocinius protrūkius. Tad svarbu rasti laiko ir įvertinti, kaip nekontroliuojamos emocijos veikia kasdienį gyvenimą.
Emocijų slopinimas vs. valdymas
Neįmanoma valdyti savo emocijų kaip robotui. Tačiau mes juk nenorime, kad jos visą laiką veiktų maksimaliai arba būtų tiesiog išjungtos. Slopinant emocijas, neleidžiame sau patirti ir reikšti jausmų. Tai gali vykti ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Emocijų valdymas - tai nėra jų sušlavimas po kilimėliu. Skirkite šiek tiek laiko pasitikrinti savo nuotaiką.
Kaip valdyti emocijas?
- Pertvarkykite mintis. Svarstydami galimas alternatyvas pertvarkome savo mintis, o tai gali padėti pakeisti pirmąją ekstremalią reakciją. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol toks atsakymas taps įpročiu.
- Nebandykite sumenkinti to, kas vyksta viduje. Reikėtų vengti sau kartoti tokias frazes kaip „Nusiramink“, „Tai nėra toks jau svarbus reikalas, todėl nenusimink“, „Neišsigąsk“ ir pan. Visos jos paneigia jūsų patirtį. Nes iš tiesų tai jums yra svarbus reikalas. Emocijų priėmimas padeda su jomis apsiprasti ir jaustis patogiau.
- Emocijos kaip žinutės. Mokantis priimti emocijas, galima apie jas galvoti kaip apie žinutes. Jos nėra „geros“ ar „blogos“. Jos yra neutralios. „Esu susierzinęs, nes nuolat nerandu raktų, taip užtrunku namuose, todėl vis vėluoju."
- Rūpinkitės savo fizine ir psichologine sveikata. Emocijas visuomet lengviau valdyti, kai žmogus rūpinasi savo fizine ir psichologine sveikata. Tuomet didžiausi iššūkiai atrodo ne tokie grėsmingi. O rūpintis savimi galima pačiais įvairiausiai būdais, kurie tik jums patinka: vaikščioti gamtoje, medituoti, leisti laiką su augintiniais, pažiūrėti gerą filmą, susitikti su draugais, gerai išsimiegoti, mankštintis, turėti bent vieną įtraukiantį hobį.
- Sulėtinkite aktyvumą. Pavyzdžiui, artimas žmogus ar kolega reiškia pyktį. Kalba greitai ir garsiai. Tai labai aktyvi, dažnai greitėjanti ir įniršiu galinti tapti emocija, tačiau aktyvumą galima sulėtinti. Pabandykite atsakydami į reiškiamą pyktį kalbėti labai lėtai. Praktiškai užtenka vieno žodžio kurį tarti reikia 3-5 sekundes. Labai didelė tikimybė, kad pykstantis sutriks, na kaip minimum, o gal ir prunkštels, nes juokinga gi.
Depresija ir kalba
Mokslininkai nustatė, kad kalba gali būti naudojama depresijai diagnozuoti ir prognozuoti. Tyrėjai nustatė, kad kalbiniai depresijos veiksniai yra emociniai (liūdesys), tarpasmeniniai (vienišumas, priešiškumas) ir pažinimo (susirūpinimas labiausiai/tik savimi) procesai. Sukurtas net depresijos prognozavimo modelis, kurio pagalba galima prognozuoti būsimą ligos įrašą asmens sveikatos istorijoje. Vartotojams, kurie dažnai įterpdavo į savo kalbėjimą žodį „aš“ ar vartojo daugiau vienaskaitos pirmojo asmens įvardžių: “manęs”, “man”, “manimi”, “manyje” - galiausiai taip pat buvo diagnozuota depresija.
Taip pat skaitykite: Svarbiausios psichologijos sąvokos
Aromaterapija ir emocijos
Aromaterapija, eterinių aliejų naudojimas, taip pat gali turėti įtakos emocinei būsenai. Eteriniai aliejai gali paveikti smegenų sritis, susijusias su emocijomis, ir taip pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir nerimą.
Malda ir emocijos
Serija eksperimentų, kurių metu buvo stebimi pokyčiai smegenyse po gydomosios maldos parodė, jog gydomoji malda gali padėti atsieti traumos/neigiamo įvykio atmintį nuo su ja susijusių jausmų.
tags: #paul #ekart #pagrindines #bazines #emocijos