Psichoterapija - tai mokslo ir praktikos sritis, apimanti pagalbą psichikos ir asmenybės sutrikimų atvejais, kuri remiasi paciento vidinio keitimosi procesu, kuomet mokomasi keisti savo mintis, afektus, elgesį, betarpiško ryšio su profesionalu metu. Apskritai pasaulyje šiuo metu egzistuoja virš 100 psichoterapijos mokyklų, kurias galima suskirstyti į keletą pagrindinių krypčių: psichoanalitinė, kognityvinė, bihevioristinė ir humanistinė. Kiekvienoje šių krypčių rastume dar daugybę atšakų. Pavyzdžiui, humanistinei krypčiai priskirtinos egzistencinė terapija, gestalt terapija, logoterapija. Kognityvinei krypčiai - schemų terapija ir pan. Lietuvoje šiuo metu didžioji dalis psichologų dirba pagal eklektinį modelį, t.y. taiko savo darbe įvairių krypčių metodus.
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Monika Pranauskienė akcentuoja, kad psichologiniai emociniai sunkumai atsiranda santykyje su kitu - tėvais, broliais, seserimis, kitais daugiau ar mažiau reikšmingais asmenimis. Dėl šios priežasties gijimas taip pat sparčiausiai vyksta santykyje su kitu asmeniu - psichologu ar psichoterapeutu.
„Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo bene svarbiausią veiksnį terapijos procese - santykis tarp kliento ir terapeuto. Psichoterapinio metodo efektyvumas sudaro apie 12 proc.. Terapijos sėkmė labiausiai priklauso nuo terapeuto ir kliento santykio, kuris gali sudaryti net 30-40 proc. terapijos veiksmingumo. Taip pat terapijos sėkmei labai svarbios kliento individualios savybės“, - teigia M. Pranauskienė. Tai, anot jos, sufleruoja, kad terapijos sėkmė priklauso nuo trijų pamatinių atramų - pasitikėjimu grįsto santykio tarp kliento ir terapeuto, individualių kliento savybių bei poreikių ir pritaikyto metodo. Jai antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė doc. dr. Kristina Dambrauskienė. „Susitikus su psichoterapeutu labai svarbu įsivertinti ar asmeniui atrodo priimtina galimybė toliau kartu su juo dirbti abipusio pasitikėjimo atmosferoje, nes nepriklausomai nuo psichoterapijos metodo ar formos, psichoterapijos veiksmingumas priklauso nuo terapinio santykio su psichoterapeutu“, - pabrėžia gydytoja.
Pabrėžiama, kad psichoterapija nėra taikoma visais atvejais, kai susiduriama su psichikos sveikatos sunkumais, kartais prireikia ir kitokios pagalbos šalia. „Ji gali būti naudinga ir rekomenduojama sveikiems asmenims! Ji gali būti puikus įrankis savęs pažinimui, asmeniniam augimui, santykių gerinimui, gyvenimo kokybės gerinimui, prasmės paieškai“, - teigia K. Dambrauskienė. Anot jos, kreipiantis į psichoterapeutą vertėtų pasidomėti jo taikomos krypties pagrindinėmis idėjomis, taip pat terapinio darbo specifika - numatoma bendra gydymo trukme, kaip dažnai teks susitikti ir kokiam laikui, taip pat paslaugų kaina ir kita. Renkantis psichoterapiją taip pat rekomenduojama pasitarti su psichikos sveikatos specialistu (psichiatru, psichologu), kuris galėtų patarti tinkamiausią psichoterapijos metodą. „Kokios galimos nepakankamo psichoterapijos efektyvumo priežastys? Specialisto nekompetencija, neteisingai parinktas psichoterapijos metodas ir forma, bei nepagrįsti lūkesčiai, galimai įtakoti visuomenės informavimo priemonių ir kita“, - teigia gydytoja K. Dambrauskienė.
Labai svarbu, jog asmuo būtų motyvuotas pokyčiui. Negali būti „prievartinės“ psichoterapijos. „Noriu pabrėžti, kad psichoterapeutai ne tik padeda keisti problemišką elgseną ir psichikos būsenas, bet ir padeda geriau suprasti save, savo jausmus, mintis, elgesį ir santykius su kitais, moko, kaip priimti save su visais savo trūkumais, kaip sustiprinti savo bendrą atsparumą aplinkai, savo galios pojūtį, toleranciją savo įvairiausioms mintims bei tikrovišką savigarbą, gebėjimą užmegzti ir palaikyti artimus ilgalaikius ryšius“, - vardija gydytoja. Psichoterapijos procese asmuo, padedamas psichoterapeuto, įgyja geresnį supratimą apie savo vidinius psichologinius procesus (poreikius, baimes, emocijas, mąstymo ypatumus ir pan.), elgesį (motyvus ir pasekmes, įpročius), tarpasmeninius santykius (motyvus, pasikartojančias problemas bei konfliktus), turimą psichikos sutrikimą ir trukdžius sveikimui. Geresnis supratimas leidžia asmeniui keistis.
Taip pat skaitykite: Svarbiausios psichologijos sąvokos
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines psichoterapijos kryptis, jų ypatumus ir taikymo sritis.
Pagrindinės Psichoterapijos Kryptys
Psichoterapija - psichikos gydymo, asmenybės tobulinimo procesas. Jis vyksta remiantis tam tikromis prielaidomis apie asmenybę, panaudojant specialius psichologinio poveikio metodus.
1. Psichoanalitinė ir Psichodinaminė Terapija
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija, anot K. Dambrauskienės, padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą. Psichologės M. Pranauskienės teigimu, šios krypties psichoterapija yra nukeipta į tai, ko nesimato - tai žmogaus mintys, jausmai ir elgesys, kurie nulemti pasąmoningų procesų. Daug dėmesio skiriama tam, kaip asmuo save suvokia, kaip kuria santykį su terapeutu, kokius jausmus jam jaučia.
Terapijos tikslas - atkurti traumuojančius praeities įvykius, analizuoti asmens gynybinius mechanizmus, kuriuos pacientas naudoja neigiamiems išgyvenimams įveikti, išlaisvinti užgniaužtus jausmus, iš naujo apdoroti ir „uždaryti“ skausmingus išgyvenimus. Tai ilgalaikė psichoterapija. Gydytojos teigimu, šios terapijos metu asmuo pradeda geriau suprasti savo vidinį pasaulį, atrasti paslėptas problemų priežastis ir išmokti su jomis tvarkytis.
Ši terapija rekomenduojama tiems, kurie nori giliau pažinti save ir spręsti ilgalaikes emocines problemas, ypač jaučiantiems ilgalaikį nuolatinį nerimą, liūdesį, turintiems savivertės problemų, sunkumų santykiuose, turintiems trauminių patirčių su ilgalaikiais padariniais. „Pažymėtina, kad psichodinaminė terapija reikalauja tam tikrų asmeninių savybių ir pasirengimo, kad terapinis procesas būtų veiksmingas. Asmuo turi būti pasirengęs tyrinėti save, kantriai dirbti su ilgalaikėmis problemomis ir priimti emocinį diskomfortą kaip neišvengiamą augimo dalį. Nors kai kurios iš šių savybių gali būti ugdomos terapijos metu, savianalizė, gebėjimas reflektuoti, vidinė motyvacija pokyčiams yra pagrindiniai sėkmės veiksniai“, - pabrėžia psichiatrė.
Taip pat skaitykite: Emocijos ir spalvos: sąsajos analizė
Psichoanalitinė terapija labiausiai tinka asmenybės sutrikimams, neurozėms, depresijai gydyti. Kai patiriama emocinių ir bendravimo problemų, kamuoja nerimo būsenos, panikos priepuoliai, slegia bloga nuotaika, depresija, kyla suicidinių minčių, patiriami adaptacijos sunkumai, esant priklausomybės nuo alkoholio, cheminių medžiagų problemoms, esant valgymo sutrikimams, po patirtų traumų, ligų ar netekčių. Psichoanalitinės terapijos esmė yra išsiaiškinti ir tyrinėti tų savasties aspektų, kurie yra pačiam žmogui nepakankamai žinomi. Psichoterapija padeda pasiekti gilesnių asmenybės pasikeitimų.
2. Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Ši psichoterapijos kryptis, anot gydytojos, nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio, teigdama kad problemos kyla iš netinkamų ar neracionalių mąstymo modelių, kurie lemia elgesį ir emocijas. „Ši terapija struktūruota, trumpalaikė, orientuota į konkrečius dabartinius simptomus ir problemų sprendimą, siekiant pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei elgesio įpročius. Klientas aktyviai atlieka užduotis tarp sesijų. Rekomenduojama turintiems nerimo sutrikimus (kuomet vargina panikos priepuoliai, socialinis nerimas, generalizuotas nerimas), sergantiems obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, potrauminio streso sutrikimu, valgymo sutrikimais“, - vardijo K. Dambrauskienė.
Psichologė M. Pranauskienė teigia, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) - viena iš populiariausių ir veiksmingiausių psichoterapijos sričių, kurioje daugiausia dėmesio skiriama dabartinėms problemoms spręsti ir neigiamoms mintims bei elgesiui keisti. „Geras pasirinkimas turintiems priklausomybių, nerimo sutrikimų, depresiją, sunkių psichikos sutrikimų. Tikslas - atrasti nenaudingus įsitikinimus, elgesio modelius, nepatenkintus poreikius ir išmokti elgtis, jaustis, mąstyti kitaip. Tam naudojami pratimai, socialiniai eksperimentai, dienoraščiai, minčių fiksavimo lentelės. Tinka tiems, kurie labiau linkę veikti. Per trumpą laiką galima pasiekti akivaizdžių pokyčių“, - akcentuoja psichologė.
KET neadaptyvų elgesį keičia adaptyvesniu. Terapinio darbo metu terapeutas padeda klientui suvokti konkrečios situacijos klaidingas ar neteisingas interpretacijas ir pakeisti neadaptyvų elgesį adaptyvesniu, funkcionalesniu elgesiu. Pirmieji KET seansai paprastai skiriami pradiniam įvertinimui ir terapijos tikslų nustatymui. Klientas supažindinamas, kaip mintys, jausmai ir elgesys yra tarpusavyje susiję. Vėlesniuose etapuose klientui padedama atpažinti automatines mintis ir įsitikinimus, kurie skatina neigiamas emocijas. Elgesio intervencijos yra nukreiptos į elgesio modelių keitimą. Šios intervencijos gali apimti įvairias technikas, pavyzdžiui, ekspoziciją (nuoseklų susidūrimą su baimę keliančiais stimulais), elgesio aktyvavimą (pozityvių veiklų planavimą ir vykdymą), naujų įgūdžių mokymąsi (socialinių įgūdžių, streso valdymo technikų).
Kognityvinė psichoterapija šiuo metu laikoma viena iš pačių veiksmingiausių psichoterapijos krypčių. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad kognityvinė psichoterapija padeda įveikti depresiją, nerimą, asocialų elgesį, psichosomatinius negalavimus, valgymo bei miego sutrikimus, fobijas, paniką, potrauminio streso sindromą, seksualinių ir socialinių santykių, darbo bei savęs vertinimo problemas. Net tiems, kurie neturi psichologinių sunkumų, kognityvinė psichoterapija gali padėti gyventi kokybiškesnį, energingesnį, džiaugsmingesnį gyvenimą. Jos veiksmingumas psichologinių sunkumų įveikime siekia net 98 proc.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymas
3. Egzistencinė Terapija
Psichiatrė K. Dambrauskienė teigia, kad ši psichoterapijos kryptis orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis. „Terapijos metu gilinamasi į kliento vidinį pasaulį ir egzistencines baimes, siekiama padėti priimti gyvenimo paradoksus, atrasti savo asmeninę gyvenimo prasmę ir autentiškumą, prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus. Rekomenduojama asmenims, patiriantiems gyvenimo prasmės, įvairių amžiaus tarpsnių krizes, išgyvenantiems sielvartą bei netektis“, - teigė gydytoja.
M. Pranauskienė akcentuoja, kad egzistencinė psichoterapija - tai metodas, padedantis atrasti prasmę, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, jaustis laisvam ir atviram pasauliui. Ji neinterpretuoja asmens elgesio ir nebando jo koreguoti, bet stengiasi suprasti konkretaus žmogaus vidinį pasaulį, vertybes ir patirtį, dėmesys sutelkiamas į augimą ir savirealizaciją. „Egzistencinė terapija dažniausiai taikoma suaugusiesiems asmenims, kurie yra pasirengę ilgai ir išsamiai nagrinėti savo gyvenimą“, - sakė psichologė.
4. Individuali, Grupinė ir Šeimos Terapija
Psichoterapija pagal darbo formą gali būti individuali, grupinė ar šeimos terapija. „Individuali psichoterapija suteikia daugiau prielaidų gilesnei analizei, sprendžiamos individualios problemos, deja, didesnė kaina. Grupinės terapijos metu vaizdžiau analizuojami tarpasmeniniai santykiai, daugiau galimybių pasimokyti iš kitų žmonių patirties, įgyti elgesio emocinį vertinimą ir palaikymą, išmokti juos suprasti, daugiau galimybių išmėginti bendravimo riziką, gaunamas grįžtamasis ryšys, tačiau mažesnis saugumas, bet ir mažesnė kaina“, - privalumus ir trūkumus vardijo gydytoja.
Psichologo ir Psichoterapeuto Skirtumai
Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet psichologija tampa prieinama beveik kiekvienam, o terminas psichologija, nekelia žmonėms asociacijų tokių kaip “aš ne psichas, kam man tas psichologas” arba “jei nueisiu pas psichologą, tai gali pakenkti mano karjerai, ateičiai” yra svarbu suprasti ir žinoti kokį specialistą reikėtų rinktis. Psichologai ir psichoterapeutai tai nėra vienas ir tas pats terminas ir specialistų galimybės bei darbo pobūdis skiriasi. Nors abu šie specialistai siekia padėti žmonėms, abu jie rūpinasi žmogaus psichologine gerove. Tačiau jei psichoterapeutas gali atlikti psichologo funkcijas, tai psichologas psichoterapeuto funkcijų atlikti negali.
Psichologo ir psichoterapeuto profesijas ir jų galimybes skiria įgytas išsilavinimo laipsnis, todėl galima sakyti, kad ir žinių bagažas. Psichologas tai specialistas, įgijęs tam tikros srities bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas turi bendras, pagrindines žinias apie psichologiją. Magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas yra pasirinkęs tam tikrą psichologijos kryptį ir yra įgijęs specializuotas šios krypties žinias ir gebėjimus.
Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo, Lietuvoje tai būna magistro studijos, pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ir pan. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas baigęs tik magistro studijas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau. Tai psichoterapeutas atlieka remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma, pavyzdžiui kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė psichologija, psichodinaminė psichologija ir pan. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją. Psichoterapeuto praktikos licenzija, tai dokumentas, patvirtinantis, kad psichoterapeutas turi teisę verstis psichoterapijos praktika. Taigi, psichologas įgyjęs psichotarapeuto diplomą ir licenziją turi teisę užsiimti psichoterapeuto praktika.
Psichoterapija - nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento/ kliento ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti arba panaikinti simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę. Taigi, psichoterapija yra profesionali psichologinė pagalba, skirta žmonėms, turintiems įvairius psichologinius sutrikimus ar problemas, kad jie galėtų pagerinti savo savijautą ir spręsti savo problemas. Tai yra bendras procesas, skirtas padėti žmogui keisti savo požiūrį ir elgesį, kuris neigiamai veikia jų gyvenimą. Psichoterapijoje, pacientas bendrauja su terapeutu, kuris padeda jiems suprasti ir apdoroti jų emocijas, mintis ir elgesį. Terapeutas gali naudoti įvairias terapijos technikas, pavyzdžiui, kognityvines, emocines ir vertybinio požiūrio terapijas, kad padėtų pacientui.
Ką Turėtų Žinoti Žmogus, Renkdamasis Psichoterapeutą?
Renkantis psichoterapeutą, pirmiausia reikia gerai žinoti, ar tikrai nori keistis. Ne keisti kitus, išmokti manipuliuoti ar pan., bet - keistis pats. Klientas pradės vėluoti, užmiršinėti susitikimus, neatlikinėti namų darbų. Kitaip tariant, jis priešinsis, bet tai gali būti susiję ne tik su „bendros kalbos“ neradimu, bet ir neįsisąmonintu nenoru keistis (nes tai gali būti sunku, nepatogu, kartais net skausminga). Jei žmogus nuolat kaitalioja psichoterapeutus, panašu, kad problema gali būti kaip tik tame.
tags: #pagrindines #psichoterapijos #kryptis