Ilgėjant gyvenimo trukmei, Lietuvoje kasmet daugėja senyvo amžiaus žmonių. Ši demografinė tendencija kelia naujus iššūkius, susijusius su pagyvenusių žmonių psichologine gerove. Šiame straipsnyje aptarsime, su kokiomis psichologinėmis problemomis dažniausiai susiduria pagyvenę žmonės, kokios priežastys lemia šias problemas, kodėl svarbu laiku kreiptis pagalbos ir kaip galima išvengti psichologinės įtampos bei psichikos sutrikimų.
Psichologinės problemos, kamuojančios pagyvenusius žmones
Pagyvenę žmonės susiduria su įvairiomis psichologinėmis problemomis, kurios gali ženkliai pabloginti jų gyvenimo kokybę. Dažniausiai pasitaikantys sunkumai:
- Depresija ir nuotaikos sutrikimai: Bloga nuotaika laikoma normalia pagyvenusių žmonių būsena, tačiau depresiniai nuotaikos sutrikimai ir negatyvus ateities perspektyvų vertinimas iš tiesų ištinka dažniau. Šie sutrikimai gali pasireikšti prastu miegu, nerimu, apetito stoka.
- Nerimas: Nerimas, baimės, įkyrios mintys taip pat dažnai vargina pagyvenusius žmones.
- Kognityviniai sutrikimai: Atminties problemos, orientacijos sunkumai, dėmesio koncentracijos stoka - visa tai gali būti kognityvinių sutrikimų, įskaitant Alzheimerio ligą ir kitas demencijas, požymiai. Dėl atminties sutrikimų ir psichinės negalios, pacientai dažnai invalidizuojami ir nebesugeba savarankiškai gyventi.
- Priklausomybės: Nors priklausomybės dažniau siejamos su jaunesniais žmonėmis, pagyvenusių žmonių taip pat neaplenkia priklausomybės nuo alkoholio, vaistų, žaidimų, lošimų ar pornografijos.
- Socialinė izoliacija ir vienišumas: Sumažėjęs socialinis aktyvumas, artimųjų netektis, fizinės negalios gali paskatinti socialinę izoliaciją ir vienišumą, o tai savo ruožtu neigiamai veikia psichologinę sveikatą. Kartais jiems atrodo, kad artmieji ar kaimynai yra piktai nusiteikę jų atžvilgiu, specialiai vykdo kokią nors veiklą, kuri juos žaloja. Jie tampa įtarūs, vengia bendravimo, retai išeina iš namų, dėl ko nukenčia jų įprastas kasdieninis gyvenimas, jie tampa našta artimiesiems.
- Eidžizmas: Pagyvenusių žmonių integraciją į visuomenę riboja pačios visuomenės eidžistinės nuostatos ir senyvų žmonių fizinės ir psichologinės sveikatos būklės ypatybės bei socialinės sąlygos.
Psichologinių problemų priežastys
Psichologinės problemos, kaip teigia psichologė Vilma Stundžienė, VšĮ "Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras", yra nulemtos daugelio veiksnių:
- Genetika: Mūsų sveikatą didžiąją dalimi lemia genetika, tačiau šalia to, labai svarbus mūsų gyvenimo stilius, asmenybės ypatumai, gyvenimo įvykiai, kitaip tariant, tie veiksniai, kurie gali stabdyti ar, priešingai, išprovokuoti tai, kas užkoduota genuose.
- Asmenybės ypatumai: Skiriamės savo gebėjimu susitvarkyti su sunkumais. Ir čia pasireiškia asmeninės patirties įtaka, susiformavusios psichologinės reakcijos, elgesio modeliai, kuo esame unikalūs.
- Aplinka: Intensyvus šio laikmečio tempas kelia vis daugiau reikalavimų kiekvienam iš mūsų, tad nenuostabu, kad kartais neištveriame didelio spaudimo, išsenkame ir patiriame sveikatos sutrikimus. Sunkumų patiriame kiekvienas iš mūsų, tačiau skiriamės savo gebėjimu su jais susitvarkyti.
- Fizinė sveikata: Pagyvenę žmonės dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, o ūmūs susirgimai dažniau būna sunkesni dėl susilpnėjusio imuniteto ir prastesnio gijimo proceso. Dėl ligų vyresniame amžiuje patiriama daugiau diskomforto, todėl vartojama daugiau vaistų.
- Socialiniai veiksniai: Socialinė izoliacija, vienišumas, finansiniai sunkumai, diskriminacija dėl amžiaus - visa tai gali neigiamai veikti psichologinę sveikatą.
- Praradimai: Artimųjų netektis, išėjimas į pensiją, fizinių jėgų silpnėjimas - visa tai yra reikšmingi praradimai, kuriuos sunku išgyventi.
Kodėl svarbu laiku kreiptis pagalbos?
Norisi pasidžiaugti, kad šiais laikais kinta vyravusios nuostatos, kad psichologinės problemos - kažkas gėdingo; kad žmonės vis labiau suvokia, jog bet kuri žmogiškoji sritis gali sušlubuoti, ir kad nebūtinai visus savo sunkumus „turime“, „privalome“ išsispręsti tyliai, patys vieni…Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau spręsti gyvenimo sunkumus, kol problemos dar nėra įsigalėjusios; be to, taip užkertamas kelias vystytis rimtesniems sutrikimams, ligoms. Kol problema ne tokia gili, daug lengviau padėti žmogui pastebėti savo stiprybes, padedančias tvarkytis įvairiose gyvenimo situacijose, ar kitais atvejais, suteikiančias galimybę kontroliuoti savo ligą, t. y. pagal sveikatos galimybes normalizuoti veiklą, prisitaikyti socialinėje aplinkoje bei gerinti gyvenimo kokybę.
Tačiau, pasak psichologės Monikos Kuzminskaitės, specialistų pagalbos vyresniems žmonėms sulaukti yra sunkiau. Tai lemia ne tik kiek atsainesnis požiūris į vyresnio amžiaus žmonių problemas - esą vyresniame amžiuje tai visiškai normali būsena, todėl su ja reikia tiesiog susitaikyti, bet ir paplitusios klaidingos nuostatos, tarp jų - kad į gydytojus psichiatrus kreiptis yra gėda.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės senatvėje
Kreiptis pagalbos svarbu dėl šių priežasčių:
- Ankstyva intervencija: Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasiekti gerų rezultatų.
- Geresnė gyvenimo kokybė: Psichologinė pagalba padeda sumažinti simptomus, pagerinti emocinę savijautą, sustiprinti socialinius ryšius ir padidinti gyvenimo džiaugsmą.
- Lėtinių ligų valdymas: Psichologinė pagalba gali padėti geriau valdyti lėtines ligas, sumažinti diskomfortą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Priklausomybių įveikimas: Specialistų pagalba yra būtina norint įveikti priklausomybes ir išvengti sunkių pasekmių.
- Savitarnos įgūdžių ugdymas: Psichologinė pagalba padeda išmokti įveikti stresą, valdyti emocijas, spręsti problemas ir priimti sprendimus.
Kaip išvengti psichologinės įtampos ir psichikos sutrikimų?
Iš tiesų, žmogui patiriant įtampą, stresą, eikvojami organizmo ištekliai, o jiems atstatyti/kaupti reikalinga priešinga būklė - įtampos mažinimas. Svarbu tai, kad žmogaus mintys, jausmai ir elgesys glaudžiai susiję, taigi, nuo žmogaus santykio su aplinka, aplinkos vertinimo, priklauso jo emocinė būsena. Todėl taip svarbu mažinti įtampą bei atstatyti organizmo resursus.
Štai keletas patarimų, kaip išvengti psichologinės įtampos ir psichikos sutrikimų:
- Savistaba: Pirmiausia, akcentuočiau savistabą, t. y. kai žmogus gali sau atsakyti, kaip jis jaučiasi, kas su juo vyksta, nes tik susivokimas ir pripažinimas leidžia eiti pirmyn - laiku pastebėti bei spręsti kylančius sunkumus, sąlygojančius blogą savijautą.
- Mąstymo koregavimas: Kadangi, emocinė savijauta priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame aplinkos įvykius, skatinčiau stebėti, analizuoti bei koreguoti neigiamus išgyvenimus sukeliančias mintis, ieškant joms prieštaraujančių įrodymų bei racionalaus atsako, sąlygojančio adaptyvų elgesį, pastebėti pozityvius momentus.
- Elgesio pokyčiai: Sekantis žingsnis būtų elgesio pokyčiai, t. y. mėginimai elgtis/veikti kitaip nei iki šiol, ieškant kitokių/naujų būdų, stebėti gautą rezultatą ir kartoti sėkmingas strategijas.
- Fizinė sveikata: Labai svarbu gerinti fizinę savijautą, mažinti įtampą, taikant įvairias atsipalaidavimo technikas, didinant fizinį aktyvumą; svarbu suderinti darbo ir poilsio rėžimą, įskaitant gerai praleistą laiką, užsiimant mėgiama, dominančia veikla, bendraujant su artimaisiais, draugais, bendraminčiais.
- Socialiniai ryšiai: Palaikykite artimus ryšius su šeima, draugais, dalyvaukite bendruomenės veikloje.
- Prasminga veikla: Užsiimkite veikla, kuri teikia džiaugsmą ir prasmę, pavyzdžiui, savanoryste, hobiu, mokymusi.
- Sveika gyvensena: Sveikai maitinkitės, reguliariai mankštinkitės, pakankamai miegokite ir venkite žalingų įpročių.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.
- Pozityvus mąstymas: Stenkitės mąstyti pozityviai, susitelkite į teigiamus dalykus, būkite dėkingi už tai, ką turite.
Taip pat skaitykite: Psichikos sutrikimų slauga
Taip pat skaitykite: Adaptacija senatvėje: moksliniai tyrimai
tags: #pagyvenusiu #moniu #psichologines #problemos