Žmogaus gyvenimo saulėlydis - senatvė - anaiptol nėra neromantizuojamas etapas. Kultūriškai turtingame ir istoriškai giliame Vilniuje, diskusijose apie psichikos sveikatą dažnai pamirštama svarbi demografinė grupė - senjorai. Miestui tobulėjant, labai svarbu atsižvelgti į unikalius senstančių gyventojų psichikos sveikatos poreikius. Visuomenėje vyrauja tam tikros nuostatos, kad senatvė nėra malonus dalykas, todėl nėra čia ko būti labai laimingam, tarsi toleruojama vyresnio žmogaus liūdnumas, kartais irzlumas, nepasitenkinimas, tačiau po tuo gali slėptis pakankamai sudėtingas sutrikimas. Sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos problemas, labai svarbi bendruomenės parama.
Senjorų psichikos sveikatos iššūkiai
Senjorų psichikos sveikatos problemos dažnai apima depresiją, nerimą, vienatvę ir kognityvinių funkcijų pablogėjimą. Jas gali sustiprinti tokie veiksniai kaip fizinės sveikatos problemos, artimųjų netektis, sumažėjęs judrumas ir perėjimas į pensiją. Socialinė izoliacija yra didelė problema daugeliui pagyvenusių asmenų Vilniuje. Šeimoms tampant labiau užimtoms arba išvykstant, daugelis senjorų lieka vieni, o tai sukelia vienišumo ir apleistumo jausmą. Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas ir demencija taip pat kelia didelį susirūpinimą vyresnio amžiaus žmonėms. Šios ligos turi įtakos ne tik asmens atminčiai ir mąstymo įgūdžiams, bet ir gebėjimui atlikti kasdienes užduotis ir išlaikyti savarankiškumą.
„Senėjimas - natūralus procesas“, tačiau senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai. Reikia pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimus nustatyti nėra lengva, nes jie vystosi lėtai, dažnai būna persipynę su somatinėmis ligomis.
Demencija ir jos ankstyvieji požymiai
„Pirmiausia norėčiau paminėti demencijos pradžią. Jei tai nėra kažkokių traumų, insulto padarinys, įprastai ji vystosi palengva ir būna sunkiai pastebima, požymiai nebūna labai išreikšti. Žmogus darosi gal kiek užmaršesnis, nebeatsimena pavadinimų, pavardžių, kur pasidėjo akinius, net ką kalbėjo vakar.“ Deja, pacientai neretai atvyksta, kai demencija jau būna gerokai pažengusi. Iš tikrųjų „žaibiškos“ demencijos nebūna - ji atsiranda palaipsniui. Tiek depresija, tiek demencija vystosi labai pamažu ir visą laiką būnant su žmogumi sunku fiksuoti pokyčius. Taip praleidžiama ankstyvoji ligos fazė. Kita problema yra senoliai, kurie, nors ir patys pastebi atminties blogėjimą, užmaršumą, dėmesio ar orientacijos nesukaupimą, šias problemas slepia ir jas sprendžia, pavyzdžiui, viską užsirašinėdami. Jie net ir pastebėję problemas dažnai nenori kreiptis į specialistus, priešinasi bet kokiems įkalbinėjimams ir atvažiuoja tik tada, kai situacija tampa nevaldoma.
Norint kuo anksčiau atpažinti ligų simptomus, patariama daugiau kalbėtis: „Jei su vyresniais artimaisiais dažnai nesusitinkate, sutrikimus pastebėti lengviau, tik reikia skirti senoliams pakankamai dėmesio. Kartais pokalbiai su vyresniu žmogumi būna paviršutiniški: trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Tokiu atveju sutrikimus pamatyti sunku. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kaip senolis ar senolė tvarkosi buityje, ar neblogėja maitinimasis, orientacija aplinkoje, higienos bei socialiniai įgūdžiai.“
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Depresija vyresniame amžiuje
Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija). Senoliai dažnai skausmingai išgyvena dėl vykstančių biologinių, fiziologinių pokyčių, kintančio socialinio statuso visuomenėje, šeimoje. Netektis - dažna vyresnio amžiaus žmonių kasdienybės tema. Visgi liūdna nuotaika ir depresija yra du skirtingi dalykai. Depresijos simptomus galima atpažinti iš elgesio pakitimų, pavyzdžiui, jei žmogus visą laiką ėjo pasivaikščioti ir staiga nustojo tai daryti. Žinoma, tai gali būti kojos ar stuburo skausmo apraiška, bet taip pat gali būti ir depresijos ženklas. Depresijos gali pasireikšti slogia nuotaika, sumažėjusiu noru bendrauti, depresiški žmonės dažniau skundžiasi fiziniais sutrikimais. Apie psichikos sutrikimus taip pat signalizuoja išsakomi akivaizdžiai keisti dalykai, tarkime, nusiskundimai, kad užuodžia kažkokius dūmus, pučiamus per rozetę, kaltinimas, kad kaimynai išvogė maistą iš šaldytuvo. Pastebėjus tokių simptomų, reikia į juos atkreipti dėmesį, argumentuoti, kodėl turi kreiptis pagalbos, išsiaiškinti lūkesčius. Jeigu artimasis bijo, nuraminti ir stengtis rasti, kas motyvuotų pasikonsultuoti su specialistu.
Organinė depresija - tai depresija, kurios priežastis yra tam tikri organiniai smegenyse vykstantys pakitimai. Tokios depresijos priežastimi gali tapti smegenų kraujagyslių aterosklerozė, dėl kurios sutrinka kraujotaka. Žmogus gali jausti galvos skausmą, svaigimą, atminties prastėjimą, o kartais šis sutrikimas tampa ir depresijos priežastimi. Tuomet reikia gydyti tiek pačią depresiją, tiek tą susirgimą, kuris sukėlė smegenų pakenkimą. Jeigu tai yra kraujotakos sutrikimai, gerinama smegenų mityba, kraujotaka, jei problemų kilo dėl galvos traumos, taikomas atstatomasis gydymas, kad smegenys galėtų geriau funkcionuoti.
Pagalba ir parama senjorams
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams Vilniuje tenka itin svarbus vaidmuo nustatant ir gydant vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos problemas. Reguliarus psichikos sveikatos būklių tikrinimas turėtų būti įprastų senjorų sveikatos patikrinimų dalis.
Kalbant konkrečiai apie psichikos sveikatą, šalyje turime pakankamai organizuotą sistemą. Įvairių programų, stiprinančių psichikos sveikatą, siūlo ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Gal kai kuriems vyresniems žmonėms sudėtingiau naudotis įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis, susirasti vertingos informacijos internete, tačiau telefoninės pagalbos linijos tikrai daugeliui nesunkiai prieinamos. „Kad ir tų pačių veiklų organizavimas - miestuose vyksta įvairių nemokamų renginių, tačiau čia labai svarbu būtų informacijos prieinamumas. Nes vėlgi ne visi vyresnio amžiaus žmonės naudojasi moderniais sklaidos kanalais ir ta informacija jų gali nepasiekti. Todėl ji turėtų būti prieinama ten, kur tokie žmonės dažniausia lankosi: vaistinėse, šeimos gydytojų klinikose ar kitose medicinos įstaigose.“
Labai svarbios psichosocialinės intervencijos (priemonės, mažinančios veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos problemų) pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių fizinės sveikatos suvaržymų. Šių programų pagrindas - suteikti informaciją apie esamą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą. Vyresnio amžiaus asmenims labiausiai priimtinas yra tiesioginis informacijos teikimo būdas, kai jie gali pasikalbėti su asmeniu, informuojančiu apie paslaugą.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Bendruomenės parama ir socialinė įtrauktis
Sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos problemas, labai svarbi bendruomenės parama. Vilniuje yra galimybių kurti bendruomenės centrus, paramos grupes ir socialines programas, specialiai skirtas vyresnio amžiaus žmonėms. Jos gali suteikti bendruomeniškumo jausmą, sumažinti izoliacijos jausmą ir pasiūlyti veiklos, kuri palaikytų senjorų protinį ir fizinį aktyvumą. Šeimos dalyvavimas yra labai svarbus palaikant senjorų psichinę sveikatą. Daugelyje vilniečių šeimų yra stiprios tradicijos rūpintis vyresnio amžiaus giminaičiais.
Visuomeninė veikla. Šių priemonių svarbiausias tikslas - gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, stiprinant socialinius ryšius ir vykdyti socialinę veiklą. Visuomeninės veiklos programos mažina izoliaciją, minčių apie savižudybę bei depresijos ir savižudybių paplitimą, pagerina depresijos atvejų nustatymą bei gydymą.
Organizuojant savipagalbos paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, šios paslaugos gali būti teikiamos į(si)traukiant į savanorišką veiklą.
Technologijos ir psichikos sveikata
Technologijos taip pat gali būti pagalba gerinant senjorų psichinę sveikatą. Nuotolinės sveikatos paslaugos, internetinės paramos grupės ir net paprastos bendravimo priemonės, pavyzdžiui, vaizdo skambučiai, gali padėti sumažinti izoliaciją ir suteikti galimybę naudotis psichikos sveikatos ištekliais.
Kova su senatvine diskriminacija
Labai svarbu kovoti su senatvine diskriminacija ir skatinti teigiamą požiūrį į senėjimą. Vilniuje visuomenės informavimo kampanijos gali padėti keisti požiūrį į senėjimą ir psichikos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Sveiko senėjimo strategijos
Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos “Sveiko senėjimo” strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą.
Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos - švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės - veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant pykčio ir kitų emocijų valdymui, ypač sumažėja depresijos simptomų bei padidėja savarankiškas neigiamo mąstymo valdymas.
Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys.
Pasiruošimas pensijai
Jau ruošiantis nutraukti darbinę veiklą verta pagalvoti: o koks mano tolimesnis planas? Ir galbūt kažkokių veiklų imtis iš anksto, kad ramiau ir sklandžiau būtų galima išeiti į pensiją, kad netektų jausti nereikalingam. Nes labai daug kas priklauso nuo charakterio, kaip žmogus augo, kokias nuostatas turėjo. Jei jis visą gyvenimą tik laukė, kad kažkas juo visada pasirūpins, veikiausiai lygiai toks pat jis bus ir senatvėje. O prasidėjus natūraliam bejėgiškumui, ta bejėgystė bus dar didesnė. Tačiau jei žmogus visada buvo aktyvus, orientuotas į veiklas, įdomumą gyvenime, jis veikiausiai pats organizuosis įdomesnę senatvę, žinoma, kiek tai leis jo fizinė sveikata bei finansai.
Valstybinės iniciatyvos ir pagalbos sistemos
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos apsaugos sistemos reforma yra orientuota į ambulatorines ir bendruomenines paslaugas, kai pagrindinis dėmesys skiriamas asmens visapusiškam atsistatymui ir sveikimui, o tai yra plačiau nei tik simptomų valdymas. 116-oje pirminių psichikos sveikatos centrų (PSC) yra bandomos ir vėliau bus išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams. Taip pat bus praplėstas esamų dienos stacionarų tinklas ir įsteigti 42 nauji dienos stacionaro skyriai. Didelė dalis jų bus regionuose, kuriuose tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai. Žmonės, kurie dažnai dėl sudėtingos sveikatos būklės į ligoninę grįžta pakartotinai, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą 19 gydymo bendruomenėje komandų. Akcentuota, kad yra investuojama, siekiant kuo anksčiau atpažinti psichikos ligas ir nukreipti pagalbos, esant nerimo, depresijos, demencijos ar kitiems sutrikimams. Taip pat investuojama į specializuotas paslaugas tikslinėms grupėms, viena iš jų - savižudybės krizę išgyvenantys ar priklausomi asmenys (2023 m. psichosocialinio vertinimo paslaugoms 7 kartus padidintas įkainis, suteikta 3 kartus daugiau paslaugų), teikiama tęstinė pagalba PSC (6 konsultacijos per 6 savaites).
Lietuvoje bus teikiama nauja specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga (II lygis). Tai medicinos psichologo, atitinkančio specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus (jie įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d.) teikiama ambulatorinė psichologinio konsultavimo paslauga pacientams, kuriems įtariamos ir (ar) diagnozuotos tam tikros ligos ir (ar) sveikatos sutrikimai. Šias paslaugas (6 konsultacijos per metus (45-60 min. trukmės), su galimybe esant būtinumui gauti dar 6 konsultacijas) galės gauti asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, pacientai sergantys onkologinėmis ligomis, patyrę nudegimų, sergantys neurodegeneracinėmis ligomis, retos ligos atveju ir kt.
Socialinio recepto iniciatyva. Joje gali dalyvauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Į šią iniciatyvą gali užregistruoti gydytojas, Socialinio recepto konsultantas arba pats asmuo (daugiau informacijos yra www.pagalbasau.lt).
Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo svarba - psichikos stigmos mažinimas, visuomenės švietimas, psichikos sveikatos raštingumo didinimas, psichologinės gerovės paslaugos (2023 m. beveik 2000 asmenų (65 metų ir vyresnių) naudojosi šiomis paslaugomis). Svarbu ne tik tai, kad plečiamos esamos ir kuriamos naujos paslaugos, skirtos vyresnio amžiaus asmenims. Daug svarbiau surasti būdus, kad apie šias paslaugas senjorai sužinotų ir patikėtų, kad šios paslaugos jiems bus naudingos, ir išdrįstų jomis naudotis. Šiame kontekste teigiamai įvertintas „Sidabrinės linijos“ vaidmuo teikiant emocinę pagalbą telefonu ir taip sudarant galimybę bendrauti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažniausiai kreipiasi jausdami vienišumą ir depresijos požymius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) remia įvairius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus vyresnio amžiaus asmenų įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus, mokymosi visą gyvenimą skatinimui, šių asmenų informavimui ir konsultavimui apie teikiamas paslaugas ir galimybes įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, informacinių technologijų naudojimo įgūdžių didinimui, aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimui, teigiamo vyresnio amžiaus asmenų įvaizdžio formavimui ir kt. 2023 m. apie 5000 vyresnio amžiaus asmenų dalyvavo įvairiose projektinėse veiklose, per 1000 šios amžiaus grupės žmonių padidino įgūdžius informacinių technologijų srityje. Veikia Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie SADM - visuomeninė patariamoji institucija vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai skatinti, socialinei sanglaudai palaikyti ir stiprinti.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. socialinę pagalbą asmens namuose ir laikiną atokvėpį asmens namuose galės teikti ir fiziniai asmenys (išklausę mokymus ir pateikę dokumentus savivaldybės administracijai, kaip yra reglamentuota Socialinių paslaugų įstatyme).
tags: #pagyvenusiuju #psichikos #sveikata