Paranoja, Stresas, Nerimas ir Depresija: Skirtumai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso ir iššūkių, svarbu atpažinti ir suprasti skirtingas emocines būsenas bei psichikos sveikatos problemas. Paranoja, stresas, nerimas ir depresija - tai būsenos, kurios gali ženkliai paveikti žmogaus savijautą ir kasdienį gyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių būsenų skirtumus, priežastis, simptomus ir gydymo būdus, siekiant padėti geriau suprasti savo emocijas ir ieškoti tinkamos pagalbos.

Apatija: Kai Gyvenimas Netenka Spalvų

Ar kada nors susimąstėte, kad niekas nebedžiugina, niekas nebedomina, niekas nebesužadina jūsų smalsumo? Ar pastebite, kad veiklos, kurios anksčiau teikė malonumą, dabar atrodo pilkos ir neįdomios? Ar kyla mintys, kad nėra ko laukti iš ateities, nes gyvenimas yra ir bus toks pat pilkas ir beprasmis, kaip dabar? O gal pastebite, kad didesnę laiko dalį leidžiate vegetuojant prie TV ar beprasmiai naršant internete, nors ir žinote, kad galėtumėte užsiimti kažkuo produktyvesniu? Ar jaučiate, kad negalite imtis ir iki galo atlikti nieko - jokios veiklos ar tikslo? Žmonės, kurie išgyvena užsitęsusią apatiją, su tokiomis mintimis susiduria kone kasdien.

Apatiją gan sunku apibūdinti - tai nei liūdesys, nei neviltis, nei nerimas ar depresiškumas, nors ji gali žengti koja kojon su šiomis emocijomis. Apatija labiau panaši į vidinį tuštumos jausmą, abejingumą arba „nieko nejautimą“. Į apatiją galima žvelgti ir kaip į vidinę nuostatą, kad niekas nesvarbu ir niekas nerūpi, ši būsena neretai reiškiasi kaip atsiribojimas, atsitraukimas, atbukimas, nesidomėjimas niekuo. Be to, apatija neretai išgyvenama kaip energijos ir motyvacijos stygius, prasmės trūkumas, valios kažko imtis nebuvimas. O jei viduje tuščia ir veiklos nesužadina jokių emocijų, tai logiška, kad žmogus realiai ir nenori nieko imtis - tam tiesiog nepakanka vidinės stimuliacijos.

Aišku, apatiją kartais išgyvena kone kiekvienas žmogus. Tačiau yra žmonių, kurie su šia būsena gyvena ilgą laiką, kartais net ir nuo vaikystės. Kai kurie žmonės yra tiek apatiški, kad net į savo apatiją žvelgia abejingai ir retai tesusimąsto, kad tai yra kažkas, ką verta „taisyti“. Vis tik yra ir tokių žmonių, kurie kenčia dėl savo apatijos ir nori jaustis kitaip, „gyvesni“, „užsidegę“.

Kaip Ištrūkti Iš Užsitęsusios Apatijos?

Jei apatija atsirado staigiai ir netikėtai, verta apsilankyti pas gydytoją, kad atliktų pagrindinius sveikatos tyrimus. Kartais dingusi motyvacija, energijos stygius ir abejingumas gali signalizuoti apie fizines ligas.

Taip pat skaitykite: Santykių paranoja: požymiai ir pasekmės

1. Neatsiribokite nuo bendravimo su žmonėmis. Izoliacija nuo aplinkinių tik didins apatijos jausmą. Įsitraukite, kiek išeina, į bendravimą, bet tuo pačiu ir persvarstykite, ar bendraujate su tinkamais žmonėmis.
2. Įneškite į savo gyvenimą naujovių. Net ir nedidelės, bet malonios ir naujos veiklos keičia smegenų neurochemiją, stimuliuoja ir sužadina. Net jei atrodo, kad kažko naujo ėmimasis sudarys sunkumų, išsiurbs energiją ir dar labiau apsunkins, dažniausiai būna kaip tik priešingai. Susidarykite planą nedidelių pasikeitimų ir pamėginkite juos įgyvendinant stebėti savo savijautos pokyčius - gal pradėsite nuo naujos šukuosenos, neskaityto žurnalo išbandymo ar mėginimo keltis pusvalandžiu anksčiau ir mankštos.
3. Sportuokite. Sportas yra natūralus antidepresantas, aktyvina ir gerina tiek fizinę, tiek emocinę savijautą. Jei iki šiol nesportavote, pradėkite nuo nedidelio fizinio aktyvumo, pvz., 30 min. pasivaikščiojimo kasdien.
4. Maitinkitės pilnavertiškai.
5. Susidarykite savo „bucket list“ - sąrašą mažesnių ir didesnių tikslų, ką norėtumėte nuveikti gyvenime. Tai gali būti ir visai nedideli dalykai (pvz., paragauti juodų ledų) ir labai dideli, gyvenimą keičiantys dalykai (pvz., mesti darbą ir metus pasavanoriauti užsienyje). Tikslai gali būti įvairių sričių - susiję su karjera, asmeniniu tobulėjimu, naujų įgūdžių įgijimu, kelionėmis, sveikata, bendravimu. Labai gerai permąstykite, kas jums yra (ar praeityje buvo) svarbu ir susirašykite tai, ką norėtumėte padaryti, patirti, pasiekti. Pradėti įgyvendinimą galite nuo to, kas atrodo šiuo metu realistiškiausia. Gali skambėti banaliai, bet tokio sąrašo turėjimas tikrai gali „ištraukti“ iš apatijos.
6. Savanoriaukite. Telefoninės pagalbos linijos, gyvūnų prieglaudos, įvairios visuomeninės organizacijos nuolatos ieško žmonių, kurie prisidėtų įgyvendinant jų misiją.
7. Keiskite aplinką.
8. Išbraukite iš dienotvarkės tai, ką darote VIEN TIK iš pareigos jausmo. Gal yra darbai ar dalykai, kuriuos galite deleguoti kitiems? Gal kai kurias nemalonias pareigas galite pakeisti šiek tiek malonesniais dalykais?
9. Liaukitės lyginti save su kitais. Lygiavimasis į kitus, perdėtas jautrumas numanomam atstūmimui ar kritikai gali iššaukti įsitikinimą, kad ką bedarysiu, padarysiu ne taip, nepakankamai gerai, nepakankamai teisingai, tai kam tai daryti iš viso. Jei kyla impulsas kažko imtis, pamėginkite „patildyti“ kritišką balsą galvoje ir paklauskite savęs, „Ar nesiimu dalyko dėl to, kad bijau neprilygti kitiems? Ar nesiimu dėl to, kad bijau nesėkmės? O gal nesiimu, nes tikrai nuoširdžiai nenoriu?“. Jei nesiimate kažko vien dėl to, kad galvojate, ką apie tai pasakys kiti, tai… gal verta vis tik pabandyti? Juk ne visada aplinka tokia kritiška, kaip atrodo.
10. Kreipkitės į specialistus - psichologą ar psichoterapeutą. Jei užsitęsusi apatija trukdo gyventi, o šalia jos jaučiate ir kitus sunkumus (tokius, kaip pokyčiai apetite, mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo, nerimas arba neviltis), būtinai ieškokite pagalbos.

Nerimas: Kai Baimė Užvaldo Kasdienybę

Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą, tačiau kai jis tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai gali būti nerimo sutrikimas.

Nerimo Sutrikimai: Apžvalga

Nerimo sutrikimai yra psichikos sveikatos būklės, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, socialinio nerimo sutrikimą, fobijas ir obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS).

• Generalizuotas nerimo sutrikimas: Tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
• Panikos sutrikimas: Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
• Socialinio nerimo sutrikimas: Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami.
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (obsesijos) ir rutina bei ritualai (kompulsijos, prievartinis jausmas kažką daryti). Obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS) vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Gydytojas gali jus nusiųsti jus pas specialistą. Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems asmenims pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Įkyrios mintys (obsesijos) - pasikartojančios mintys, troškimai arba vaizdiniai, kurie sukelia nerimą. Nesuvaldomas elgesys (kompulsijos) - pasikartojantis elgesys, kurį asmuo atlieka reaguodamas į įkyrias mintis.
• Potrauminio streso sindromas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.

Nerimo Priežastys ir Simptomai

Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą.

Nerimo priepuoliai gali būti lengvi, vidutinio sunkumo ar sunkūs. Jie kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Svarbu atskirti juos nuo kitų sveikatos problemų, kurios gali sukelti panašius simptomus, pvz., širdies ligų, astmos, alergijų, cukrinio diabeto ir kt.

Fiziniai simptomai:

• Dažnas širdies plakimas
• Prakaitavimas
• Drebulys
• Oro trūkumo pojūtis
• Dusulys
• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
• Pykinimas
• Galvos svaigimas, nestabilumas
• Alpimas
• Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
• Odos paraudimas

Emociniai simptomai:

• Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
• Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
• Mirties baimė

Paranoja: Kai Įtarumas Užvaldo Prota

Paranoja (iš graikų kalbos parà - reiškia šalia, greta, o noûs - protas) - tai persekiojimo pojūtis, poveikio ar santykių iliuzija, sunkesniais atvejais persekiojimo kliedesiai ar net manija.

Taip pat skaitykite: Paranojos apžvalga

Paranojos Priežastys ir Simptomai

Mokslininkai šiuo metu tiria keletą versijų, dėl ko galėtų pasireikšti ši būklė. Kol kas yra išskirti keli paranojos atsiradimo riziką didinantys veiksniai. Tai - galvos traumos, ilgalaikis amfetamino vartojimas, didelės psichologinės, emocinės traumos. Neigiamos patirtys ir nuoskaudos padeda formuotis įsitikinimams, kad pasaulis yra nesaugus. Manoma, jog paranoja dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vaikystėje buvo palikti tėvų, nuolat stokojo dėmesio bei meilės, patyrė artimo žmogaus praradimą. Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir/arba psichinių ligų pasekmė.

Paranojos simptomai:

• Nepasitikėjimas jokiais žmonėmis, įskaitant artimuosius
• Nuolatinis įtarumas, kad šalia esantieji rezga prieš juos visokius planus, nori jiems pakenkti
• Priešiškumas
• Sudirgimas
• Įtampa
• Baimės jausmas

Nerimo ir Paranojos Ryšys

Paranoja gali būti nerimo sutrikimo simptomas. Asmenys, kenčiantys nuo nerimo, gali patirti perdėtą įtarumą ar baimę, kad juos kažkas persekioja arba nori pakenkti. Taip pat, paranoja gali sustiprinti nerimą, sukeldama užburtą ratą, kuriame nerimas ir paranoja vienas kitą palaiko.

Nerimo ir Paranojos Gydymas

Nerimo sutrikimai ir paranoja reikalauja profesionalios pagalbos ir gydymo. Gydymo metodai gali apimti:

• Psichoterapija: Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai.
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): ją taikydamas, psichoterapeutas padeda žmogui suprasti, kaip destruktyvios (dažnai ir iracionalios) mintys ir elgesys gali sukelti nerimą ar panikos atakas, moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis, kurios mažina nerimą. Jei žmogus nuolat galvoja „aš tikrai nesusitvarkysiu“, KET padės pakeisti šią mintį į „aš galiu tai padaryti ir pasitikiu savimi“. Terapija sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar, ir kaip galime spręsti šiuo metu kilusias problemas, skatina neužstrigti baimėje dėl praeities klaidų ar ateities.
  • Schemų terapija: tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Šios schemos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir nuo jų smarkiai priklauso, kokie būsime užaugę. Giluminiai įsitikinimai gali būti pavyzdžiui tokie: „aš nevykėlis“, „pasaulis yra pavojingas“, „niekas manęs nemyli“, „visi vyrai, kuriuos myliu, mane palieka” ir panašūs. Čia dažnai ir slypi nuolatinio nerimo ar panikos atakų „šaknys”, nes tokie įsitikinimai neleidžia matyti pasaulio objektyviai ir reaguoti adekvačiai, dėl to jaučiame nerimą, baimę, apima jausmas, kad nieko nekontroliuojame ir būtinai įvyks kažkas blogo. Schemų terapijoje išsiaiškinama, kas suformavo neteisingus įsitikinimus, kaip jie veikia mūsų kasdienybę, tuomet psichoterpeutas padeda žmogui pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau.
• Vaistai: Jei paranoja pasireiškė žmogui, kenčiančiam nuo nerimo sutrikimo, pirmiausia jam turi būti skiriami raminamieji vaistai, jei žmogui, kenčiančiam nuo šizofrenijos - antipsichotikai, o depresija sergantys paranojikai, pirmiausia turėtų būti gydomi antidepresantais.
• Grupinė terapija: Metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Grupėje mažėja jausmas, kad „esu vienas su savo problemomis“, čia saugu dalintis jausmais, be to, išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti. Dažnai žmonėms atrodo, kad jų išgyvenimai yra unikalūs ir niekas kitas jų nesupranta, tad palaikymas jiems - itin svarbus.
• Šeimos psichoterapija: Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.

Savipagalbos Strategijos

Be profesionalaus gydymo, yra keletas savipagalbos strategijų, kurios gali padėti valdyti nerimą ir paranoją:

• Kvestionuokite savo mintis: Nerimo priepuolio metu jūsų mintys gali būti nepagrįstos, perdėtos ir neigiamos. Pabandykite įvertinti savo baimę, paklauskite savęs ar ji yra tikra, o taip pat ieškokite būdų, kaip atgauti kontrolę.
• Praktikuokite fokusuotą, gilų kvėpavimą: Sukoncentruotas kvėpavimas gali padėti susitvarkyti su nerimo simptomais. Pabandykite kvėpuoti įkvėpdami 4 sekundes ir iškvėpdami 4 sekundes 5 minutes. Taip jūs susilyginsite savo kvėpavimą, sumažinsite širdies ritmą ir nuraminsite save.
• Sportuokite: Kartais geriausias būdas sustabdyti nerimą yra palikti situaciją ir pajudėti. Susitelkimas į savo kūną, o ne į savo mintis, gali padėti sumažinti nerimą. Mažesnio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar joga, gali padėti žmonėms sumažinti stresą ir valdyti nerimo simptomus. Intensyvus sportavimas gali pagerinti jūsų nuotaiką ir nuraminti protą.
• Bendraukite: Kai ištinka nerimo priepuolis, jūs galite jaustis vieniši, izoliuoti ir nesuprasti. Tačiau jūs nesate vieni ir yra daug žmonių, kurie gali jums padėti ir jus palaikyti. Pabandykite pasikalbėti su draugu, šeimos nariu, kolega ar konsultantu apie tai, kas jus neramina. Jie gali jums suteikti emocinę paramą, patarimų, perspektyvų ar tiesiog jus išklausyti. Bendravimas gali padėti jums išreikšti jausmus, sumažinti įtampą ir rasti sprendimus.
• Medituokite: Meditacija yra praktika, kuri padeda žmonėms susikoncentruoti į dabartį ir atsiriboti nuo savo minčių. Ji gali padėti nuraminti savo protą, sumažinti stresą ir nerimą, pagerinti savijautą ir savivertę.
• Naudokite savo pojūčius: Kai ištinka nerimo priepuoliai, jūsų protas gali būti perpildytas neigiamomis mintimis ir emocijomis. Tačiau jūs galite naudoti savo pojūčius, kad atitrauktumėte savo dėmesį nuo nerimo ir susigrąžintumėte ramybę. Bandykite pasitelkti savo regėjimą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą, kad suaktyvintumėte savo smegenis ir paskatintumėte savo teigiamus jausmus.
• Praktikuokite dėkingumą: Kasdieniu dėkingumo dienoraščio rašymu. Pavyzdžiui, galite parašyti tris dalykus, už kuriuos būtent tądien esate dėkingi, net jei tai - maloniai kavinėje paduotas kavos puodelis ar pirštinė, kurią būtumėtę pametę, jei ne dėmesingas praeivis.
• Japonų filosofija wabi sabi: Wabi sabi moko, kad grožis ir ramybė slypi ne tobulume, o kasdieniuose, paprastuose dalykuose, kurie kaip tik dažniausiai yra „netobuli” - laikini ir trapūs. Ši koncepcija labai tinka kovojantiems su nuolatiniu nerimu, nes dažnai baimė ir panika kyla iš siekio viską gyvenime kontroliuoti ir tobulinti. Wabi sabi skatina priimti, kad gyvenimas yra neidealus ir nuolat besikeičiantis ir atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių, kad išventume nusivylimo bei nerimo. Pavyzdžiui, išgyvendami panikos priepuolį, galime greičiau nurimti, priminę sau, kad ši nemaloni akimirka taip pat yra laikina, net jei dabar atrodo itin dramatiškai.

Nerimas Paaugliams: Iššūkiai Ir Pagalba

Paauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas- perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai.

Taip pat skaitykite: Paranojos gydymo būdai

Paauglių Nerimo Priežastys:

• Genetinis komponentas
• Skaudūs patyrimai
• Socialinis spaudimas
• Kūno pokyčiai
• Akademinis spaudimas
• Identiteto krizė
• Technologijos ir socialiniai tinklai

Kaip Padėti Paaugliams, Kenčiantiems Nuo Nerimo:

• Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką
• Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą
• Bendrauti su mokytojais
• Skatinti fizinį aktyvumą
• Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką

Kada Kreiptis Į Specialistą:

Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus.

Šizofrenija Ir Paranoja: Svarbu Atpažinti

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius.

Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
• Draugų ar socialinio rato keitimas
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
• Miego problemos
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis

Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Šizofrenijos Simptomai: Pozityvūs Ir Negatyvūs

Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:

• Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
• Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
• Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.

Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą.

Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.

Stresas: Nuolatinė Įtampa Kūnui Ir Psichikai

Kartais patirti stresą - absoliučiai normalu, tačiau nuolatinis stresas stipriai kenkia kūnui ir psichikai. Fizinę savijautą neretai pakerta labai stiprus stresas, kurio priežastys - artimo žmogaus netektis, šokas ar traumuojantis išgyvenimas.

Chroninio Streso Simptomai:

Chroninio ar labai stipraus streso simptomai būna patys įvairiausi, nes stresas veikia imuninę sistemą, nervų sistemą, hormonų sistemą ir širdies veiklą.

• Energijos stygius
• Virškinimo sutrikimai, kaip antai, diarėja, pilvo diegliai, pykinimas, vidurių užkietėjimas.
• Nemiga, sutrikęs miegas
• Nerimas
• Raumenų skausmai ar sąstingis
• Galvos skausmas
• Dažnai prikimbančios infekcijos - peršalimas, gripas, šlapimo takų infekcijos
• Sumažėjęs noras bendrauti, socializuotis

Gydymo Būdai:

Vienintelis užtikrintas būdas įveikti chroninį stresą - išsiaiškinti ir pašalinti jį lemiančią priežastį. Tiesa, stresą ir jo simptomus galima sumažinti ir pakeitus tam tikrus įpročius. Daugelis tradicinio ar alternatyvaus gydymo specialistų padeda suvaldyti, apmalšinti stresą.

Stresą patiriantiems žmonėms patartina:

• Išspręsti konfliktus, kurie kelia pyktį.
• Reguliariai mankštintis.
• Stengtis kuo daugiau laiko praleisti gamtoje.
• Praktikuoti sąmoningą ugdymą (angl. mindfulness) ir stresą malšinančias veiklas, kaip antai, jogą, meditaciją, kvėpavimo pratimus, vizualizacijos pratimus.
• Namuose negalvoti apie nebaigtus darbus, nesinešti namo nebaigtų darbų, o darbe negalvoti apie namų rūpesčius, asmenines problemas.
• Susirasti atpalaiduojantį, malonų pomėgį, ypač tokį, kuris skatintų kūrybingumą, pvz., piešimą, tapymą, rašymą, dainavimą grojimą kokiu nors instrumentu.
• Paprašyti artimųjų, draugų pagalbos, palaikymo.
• Kreiptis į psichoterapeutą.

Miego Trūkumas: Kai Poilsis Tampa Nepasiekiamas

Kad žmogus būtų fiziškai ir psichiškai sveikas, būtina gerai išsimiegoti. Dėl nuolatinio neišsimiegojimo gali pašlyti sveikata. Daugelis ligų sutrikdo miegą, todėl suintensyvėja nemalonūs simptomai.

Miego Sutrikimo Simptomai:

• Mieguistumas dienos metu
• Nuovargis
• Sunku susikoncentruoti, atlikti įvairias užduotis
• Dirglumas, nerimas
• Dažniau sergama infekcinėmis ligomis, ilgėja sveikimo laikotarpis
• Depresija

Gydymo Būdai:

• Nustatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi valandas, šios dienotvarkės laikykitės ir savaitgaliais.
• Išneškite iš miegamojo visus elektroninius prietaisus.
• Gydykitės nuo miegą trikdančių ligų, kaip antai, nuo miego apnėjos, neramų kojų sindromo, nerimo, chroninio skausmo.
• Nevartokite energinių gėrimų, venkite kofeino.
• Prieš miegą padarykite jogos pratimų, medituokite, pagulėkite vonioje ar paskaitykite knygą.

Netinkama Mityba Ir Dehidratacija: Kai Kūnui Trūksta Išteklių

Dehidratacija, maitinių medžiagų trūkumas, netinkama mityba kelia organizmui stresą. Nuolatinis vandens ir maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti daugelį problemų:

• Chroninį nuovargį, silpnumą
• Galvos svaigimą
• Negebėjimą susikoncentruoti
• Imuniteto nusilpimą, ilgesnį sveikimo laiką
• Svorio sumažėjimą

#

tags: #paranoja #stresas #nerimas #depresija