Įvadas
Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesį ir praradimą susidomėjimo. Norint tinkamai diagnozuoti ir gydyti depresiją, būtina suprasti diagnostinius kriterijus, nustatytus Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10). Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ji dažnai prasideda paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje.
Depresijos Simptomai Pagal TLK-10
TLK-10 išskiria tipinius ir kitus įprastus depresijos simptomus. Norint diagnozuoti depresiją, turi būti mažiausiai du iš trijų tipinių simptomų ir mažiausiai du kiti įprasti simptomai, trunkantys mažiausiai dvi savaites.
Tipiški Depresijos Simptomai:
- Liūdna nuotaika: Nuolatinis liūdesio, tuštumos ar beviltiškumo jausmas.
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas: Praradimas susidomėjimo ar malonumo veikla, kuri anksčiau buvo mėgstama.
- Padidėjęs nuovargis: Nuolatinis nuovargio ar energijos trūkumo jausmas.
Kiti Įprasti Depresijos Simptomai:
- Kūno masės arba apetito pokyčiai: Reikšmingas svorio sumažėjimas arba padidėjimas, kai nesilaikoma dietos, arba sumažėjęs ar padidėjęs apetitas kasdien.
- Nemiga arba hipersomnija: Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga (sunku užmigti ar išmiegoti) arba hipersomnija (pernelyg didelis mieguistumas).
- Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas: Sujaudinimas (nesugebėjimas ramiai sėdėti, nerimastingumas) arba sulėtėjimas (sulėtėję judesiai, kalba).
- Nuovargis arba energijos praradimas: Nuolatinis nuovargio jausmas, net ir po poilsio.
- Kaltės jausmas arba bevertiškumas: Pernelyg didelis kaltės jausmas arba bevertiškumo jausmas.
- Sumažėjęs gebėjimas susikaupti: Sunku susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti dalykus.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę arba savižudybės bandymai.
Depresijos Tipai Pagal TLK-10
TLK-10 apibrėžia skirtingus depresijos tipus, atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir eigą:
- Lengvas depresijos epizodas: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipinių simptomų ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės.
- Vidutinio sunkumo depresija: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiški lengvos depresijos simptomai ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės.
- Sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų: Turi būti 3 tipiški simptomai, budingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį.
- Sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais: Kliedesiams paprastai budinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms budingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs.
- Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, kurių trukmė- mažiau nei dvi savaitės (vidutiniškai 2-3 dienos) ir kurios pasitaiko kartą per mėnesį (dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus). Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu.
- Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Vaikams ši depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus.
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti depresiją nuo kitų psichikos sutrikimų, kurie gali pasireikšti panašiais simptomais.
- Adaptacijos sutrikimai: Svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis - dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai turi pasireikšti per tris mėnesius po streso ir jų turi būti pakankamai. Po streso AS turi baigtis per 6 mėnesius.
- Sielvartas (gedėjimas): Sielvartas yra normalus, nors ir labai skausmingas atsakas į artimųjų netektį. Sielvarto simptomai atitinka tas aplinkybes, kuriose atsidūrė asmuo, o depresija sergančiųjų pacientų klinika neadekvati.
- Demencija: Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas: Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
- Šizofrenija: Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.
Depresijos Gydymas
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Medikamentinis Gydymas
Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
- Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską „matyti tamsiomis spalvomis”.
- Nedirektyvi (dar kitaip - humanistinė) psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
Fiziniai Pratimai
Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
Relaksacijos Technikos
Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti RKT.
Sielvarto ir Depresijos Skirtumai
Sielvartas yra normali reakcija į netektį, o depresija yra psichikos sutrikimas. Sielvartas atspindi emocinę kančią ir elgesį, kylantį dėl netekties, o depresija sergančiųjų pacientų klinika neadekvati. Sielvartas gali būti dėl skyrybų, mylimo gyvūnėlio netekties, netekto darbo, kūno dalies, pablogėjusios socialinės padėties.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Adaptacijos Sutrikimai
Adaptacijos sutrikimai (AS) diagnozė pirmą kartą paminėta 1952 m. amerikiečių DSM-I diagnostikos kriterijų redakcijoje. Adaptacijos sutrikimas negali būti be stresoriaus poveikio. Sutrikimas gali pasireikšti depresija, nerimo simptomais, nesugebėjimu susikaupti, planuoti ateities darbų, užbaigti pradėtus darbus, atlikti kasdienius buitinius darbus. Tokie asmenys kartais būna nepastovių emocijų, dirglūs ar agresyvūs. Svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis - dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai turi pasireikšti per tris mėnesius po streso ir jų turi būti pakankamai.
Šizofrenija: Diferencinė Diagnostika
Schizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Jai būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikri kognityviniai trūkumai su laiku gali atsirasti.
Intymiausios mintys, jausmai ir veiksmai dažnai jaučiami, jog jie yra žinomi ir jaučiami kartu su kitais. Gali atsirasti interpretacinių kliedesių, kad individo mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtiškos jėgos. Individas gali manyti, kad jis yra visko, kas vyksta, centras.
Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Dažnai mintys nutrūksta ir sustoja, o ligoniui atrodo, kad jos paimamos kažkokios pašalinės jėgos. Būdingo schizofrenijai mąstymo sutrikimo metu periferinės ir neesminės visumos.
Suvokimas dažnai sutrinka: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvos ar kokybiškai pasikeitusios, o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją, sąvokos, detalės (kurios yra prislopintos normaliai kryptingo protinio aktyvumo metu) iškyla į pirmąjį planą. Dažnai pasitaiko haliucinacijų, ypač klausos, komentuojančių individo elgesį ir mintis. Anksti pasireiškiantis suglumimas taip pat dažnai verčia tikėti, jog kasdieninės situacijos turi ypatingos, paprastai blogos įtakos tam individui.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Nuotaikai yra būdingas lėkštumas, kaprizingumas arba neadekvatumas. Ambivalencija ir valios sutrikimas gali pasireikšti inertiškumu, negatyvizmu arba stuporu. Pradžia arba staigi, su labai sutrikusiu elgesiu arba lėta, užmaskuota, kai keistos idėjos ir elgesys pasireiškia palaipsniui.
Schizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra žymesnių depresijos ar manijos simptomų, nebent jeigu yra aišku, kad schizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Jei schizofrenijos ir afektinių simptomų atsiranda vienu metu ir jie yra vienodai išreikšti, turėtų būti diagnozuojamas schizoafektinis sutrikimas (F25.-), net jeigu schizofrenijos simptomais būtų galima patvirtinti schizofrenijos diagnozę. Schizofrenija neturėtų būti diagnozuojama esant aiškiai smegenų ligai arba narkotinės intoksikacijos ar abstinencijos metu.
Paranoidinė Šizofrenija (F20.0)
Šis schizofrenijos tipas dažniausias daugumoje pasaulio šalių. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
Hebefreninė Šizofrenija (F20.1)
Schizofrenijos forma, kurioje afektiniai pakitimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliucinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika yra lėkšta ir neadekvati, ją dažnai lydi kikenimas ir savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena arba išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios, vienodos frazės.
Katatoninė Šizofrenija (F20.2)
Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Nenatūraliose pozose išbūnama ilgą laiką.
Nediferencijuota Šizofrenija (F20.3)
Turi atitikti bendruosius schizofrenijos kriterijus, bet ne išvardintas formas (F20.0 -F20.2) arba vyrauja daugiau nei vienas schizofrenijos diagnostikos kriterijų kompleksas.
Rezidualinė Šizofrenija (F20.5)
Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po schizofrenijos epizodo. Apima: lėtinę nediferencijuotą schizofrenija, Restzustand (vok. Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs, ir sutrikimas ne toks aiškiai psichozinis kaip hebefreninės, paranoidinės ir katatoninės schizofrenijos atveju. Būdingi “negatyvūs” rezidualinės schizofrenijos požymiai (pvz.: afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų.
Depresijos apibrėžimas ir Klasifikacija
Depresija (lot. depresio - prislėgtumas, slopinimas) - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus. Depresija gali būti skirstoma įvairiais būdais, atsižvelgiant į priežastis, sunkumą ir raišką.
Depresijos Etiologija
Atsižvelgiant į etiologiją, depresija gali būti skirstoma į:
- Endogeninę depresiją: Atsiradimą lemia katecholaminų apykaitos sutrikimai, pirmiausia serotonino ir noradrenalino. Gali būti provokuojantis faktorius, pavyzdžiui, psichinė trauma, tačiau dažniausiai prasideda be priežasties. Svarbu įvertinti, ar depresijų nebuvo anksčiau, ar pasitaikė giminėje.
- Psichogeninę depresiją: Atsiranda dėl psichologinių veiksnių, tokių kaip stresas, traumos ar išgyvenimai.
- Somatogeninę depresiją: Atsiranda dėl somatinių ligų ar sutrikimų.
Depresijos Raiška
Pagal raišką depresija skirstoma į:
- Lengvos depresijos epizodai: Būdingi liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis.
- Vidutinio sunkumo depresija: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiškų lengvos depresijos simptomų ir mažiausiai 3 kiti simptomai.
- Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų: Būdingi 3 tipiški simptomai, budingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio.
- Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais: Kliedesiams paprastai būdinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistiniai kliedesiai.
- Kitos Depresijos Formos:
- Ažituota depresija: Būdinga triada (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir energija) + nerimas bei motorinis sujaudinimas.
- Hipochondrinė depresija: Pirmame plane yra somatiniai nusiskundimai, 10-30% depresijos simptomatika yra užmaskuota.
- Besišypsanti depresija: Ligonis depresiją slepia, bando ją hiperkompensuoti - ironiškai pasakoja apie savo išgyvenimus (“šypsnio kaukė”).
Tipiški Depresijos Simptomai
Pagrindiniai depresijos simptomai apima emocinius, kognityvinius, fizinius ir elgesio pokyčius.
Emociniai Simptomai:
- Liūdna nuotaika: Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas, ašarojimas be aiškios priežasties.
- Anhedonija: Sumažėjęs interesas arba malonumas veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
- Dirglumas: Padidėjęs irzlumas, susierzinimas, netolerancija.
- Nerimas: Nuolatinis nerimas, baimė, įtampa.
- Beviltiškumas: Pesimistinis požiūris į ateitį, įsitikinimas, kad niekas nepasikeis į gerąją pusę.
- Kaltės jausmas: Nepagrįstas kaltės jausmas, savęs kaltinimas dėl įvykių, kurių žmogus negalėjo kontroliuoti.
- Baimė: Nuolatinė baimė, nerimas.
- Sutrikęs, sulėtėjęs mąstymas: Sutrinka netgi vertinimas, kritika, asociacijos.
- Visiškai sutrinka psichikos būsenos tonusas, energija: Žmogus tampa bejėgis.
Kognityviniai Simptomai:
- Sunkumas susikaupti: Sunku sutelkti dėmesį, susikaupti ties užduotimis, atmintis pablogėja.
- Sprendimų priėmimo sunkumai: Sunku priimti sprendimus, net ir dėl smulkmenų.
- Negatyvios mintys: Nuolatinės negatyvios mintys apie save, pasaulį ir ateitį.
- Savikritiškumas: Nuolatinis savęs kritikavimas, nepasitenkinimas savimi.
- Mintys apie mirtį: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę.
Fiziniai Simptomai:
- Nuovargis: Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, net po poilsio.
- Miegas sutrikimai: Nemiga (sunku užmigti ar išmiegoti visą naktį) arba hipersomnija (pernelyg didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai: Apetito sumažėjimas arba padidėjimas, svorio kritimas arba augimas.
- Skausmai: Neaiškios kilmės skausmai, galvos skausmai, raumenų skausmai, virškinimo problemos.
- Virškinimo problemos: Pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Elgesio Simptomai:
- Socialinis atsiribojimas: Atsiribojimas nuo draugų, šeimos, vengimas socialinių situacijų.
- Sumažėjęs aktyvumas: Sumažėjęs fizinis aktyvumas, nenoras užsiimti mėgstama veikla.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas: Bandymas numalšinti emocinę būseną alkoholiu ar narkotikais.
- Savižala: Žalojantys veiksmai, bandymai nusižudyti.
Depresijos Diagnostika
Depresijos diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip somatinės ligos ar vaistų šalutinis poveikis. Gydytojas gali naudoti standartizuotus klausimynus ir testus, kad įvertintų depresijos sunkumą.
Diagnostiniai Kriterijai
Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijus, didžiosios depresijos diagnozė nustatoma, jei per 2 savaites pasireiškia 5 ar daugiau iš šių simptomų:
- Prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną.
- Žymus sumažėjimas susidomėjimo ar malonumo visose arba beveik visose veiklose didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną.
- Žymus svorio kritimas, kai nesilaikoma dietos, arba svorio padidėjimas, arba apetito sumažėjimas arba padidėjimas beveik kiekvieną dieną.
- Nemiga arba hipersomnija beveik kiekvieną dieną.
- Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas beveik kiekvieną dieną.
- Nuovargis arba energijos trūkumas beveik kiekvieną dieną.
- Bevaikiškumo arba kaltės jausmas beveik kiekvieną dieną.
- Sumažėjęs gebėjimas susikaupti, mąstyti, priimti sprendimus beveik kiekvieną dieną.
- Pasikartojančios mintys apie mirtį, pasikartojančios savižudiškos mintys be konkretaus plano, arba bandymas nusižudyti, arba konkretus savižudybės planas.
Depresijos Gydymas
Depresijos gydymas apima įvairius metodus, įskaitant medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į depresijos sunkumą, paciento būklę ir individualius poreikius.
Medikamentinis Gydymas
Antidepresantai yra vaistai, kurie padeda atkurti neurotransmiterių pusiausvyrą smegenyse. Yra keletas skirtingų klasių antidepresantų, įskaitant:
- Selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI): Tai dažniausiai skiriami antidepresantai, kurie padidina serotonino kiekį smegenyse.
- Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI): Šie antidepresantai padidina serotonino ir norepinefrino kiekį smegenyse.
- Triciklius antidepresantus (TCA): Šie antidepresantai yra senesnės kartos, tačiau vis dar naudojami tam tikrais atvejais.
- Monoamino oksidazės inhibitorius (MAOI): Šie antidepresantai yra rečiau skiriami dėl galimų sąveikų su maistu ir kitais vaistais.
Psichoterapija
Psichoterapija padeda pacientams suprasti savo emocijas, išmokti įveikos strategijų ir pakeisti negatyvius mąstymo modelius.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda pacientams identifikuoti ir pakeisti negatyvius mąstymo ir elgesio modelius.
- Interpersonalinė terapija (IPT): Padeda pacientams pagerinti santykius su kitais žmonėmis.
- Psichodinaminė terapija: Nagrinėja nesąmoningus konfliktus ir praeities patirtis.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti bendrą savijautą:
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie gerina nuotaiką.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, turtinga vaisių, daržovių ir grūdų, gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.
- Miego higiena: Reguliarus miego režimas, tinkama miego aplinka ir vengimas stimuliuojančių medžiagų prieš miegą gali pagerinti miego kokybę.
- Streso valdymas: Mokymasis valdyti stresą, naudojant atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar jogą, gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
- Socialinė parama: Bendravimas su draugais, šeima ir dalyvavimas socialinėje veikloje gali padėti sumažinti vienišumą ir izoliaciją.
Depresijos Eiga ir Prognozė
Depresijos eiga gali būti įvairi - nuo vienkartinio epizodo iki pasikartojančių epizodų. Dažniausiai tarp epizodų konstatuojamas pasveikimas, bet retkarčiais, ypač senyvame amžiuje, eiga būna lėtinė. Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. Pavienius bet kokio sunkumo epizodus dažnai sukelia sukrečiantys įvykiai.
Ūminė Fazė
Laikotarpis nuo epizodo pradžios iki atoslūgio pradžios. Distimijos galima išvengti ar bent sumažinti jos riziką stiprinant psichologinį atsparumą ir rūpinantis emocine gerove.
Viena svarbiausių priemonių - nuolatinė emocinės būklės stebėsena: jei prislėgta nuotaika, nuovargis ar abejingumas trunka kelias savaites, svarbu neignoruoti šių signalų ir laiku kreiptis pagalbos.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda natūraliai reguliuoti nuotaiką, mažina stresą ir stiprina bendrą savijautą.
Kartu būtina palaikyti kokybišką miegą ir subalansuotą mitybą, nes fizinė sveikata glaudžiai susijusi su psichologine.
Tvirtas socialinis ryšys - draugai, šeima, bendruomenė - veikia kaip apsauginis veiksnys nuo ilgalaikio emocinio atsiribojimo.
Šizofrenijos etiologijos teorijos
Šizofrenija serga maždaug 1 proc. Remiantis moksliniais duomenimis, šizofrenija yra polietiologinė liga. Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto šizofrenijos etiologijos mechanizmo.
Paveldimumas
Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai parodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių, rizika susirgti labai padidėja, o monozigotiniam dvyniui ji yra 47 proc. Tarp sch sergančių brolių ir seserų 2-8 proc., kai vienas iš tėvų serga sch- 12 proc., dizigotinio sergančiojo sch dvynio- 12-17 proc., kai abu tėvai serga sch- 40 proc. Paveldimumas nėra pagal tipišką Medelio dėsnį. Tai apsprendžia keletą genų (manoma, kad per kelis recesyvinius genus, kurių vienas apsprendžia pažeidžiamumą dėl ligos, o kitas paskatina pirmojo ekspresiją. Sch sergančiųjų šeimose dažnai būna sch, šizotipiniu sutrikimu sergančių asmenų, tiesa 60- 85 proc.
Neuromediatoriai
Sch išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dop sistemos aktyvumas. Pomirtinis sch sirgusiųjų tyrimas parodo, kad bataliniuose ganglijuose bei limbinėje sistemoje yra didesnis D2 receptorių skaičius. Šiuo principu pagrįsti neuroleptikų kaip D2 blokerių gydomasis poveikis. Dopamino koncentracija galvos smegenyse yra taip pat nevienodas. Manoma, kad dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje- pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo.
Dopaminerginė sch teorija
Šizofrenijoje yra sumažėjęs dopaminerginis aktyvumas mezokortikiniame kelyje (iš gumburo vetrotegmentalinių branduolių į smegenų žievę, daugiausiai- į prefrontalinę žievę, atsakingas už negatyvius simptomus) palyginti su norma. Tuo metu, kai kitame dopaminerginiame kelyje -mezolimbiniame (eina iš gumburo ventralinės tegmentalinių branduolių į limbinės sistemos nucleus acumbens, amygdala- atsakingas už pozityvią simptomatiką)-padidėjęs. Dar yra tubero-infundibulinis kelias (iš pagumburio į hipofizę- per D2 blokavimą sukelia prolaktino išskyrimą). Dar yra iš substantia nigra į nucleus caudatus -> putamen (neostriatum) (nigrostriatinis kelias- atsakingas už motorines funkcijas, yra ekstrapiramidinis sistemos dalis). Šie keliai svarbūs suprasti APV veikimą bei šalutinį poveikį- EPS, antrinę negatyvią simptomatiką sukeltą APV, hiperprolaktinemiją.
Smegenų struktūros pokyčiai
Ryškių galvos smegenų struktūr. pokyčių nebūna. Atsiradus KT bei BMR , pastebėta kad 10-50 proc. pacientų yra išsiplėtę šoniniai ir trečiasis skilveliai, o 10-35 proc. yra smegenų žievės atrofija. G.b. smegenėlių kirmino atrofija, limbinės sistemos atrofija, ypač migdolinių kūnų, hipokampo, bazalinių ganglijų.
#
tags: #pasikartojancios #depresijos #diferencine #diagnistika