Ar kada susimąstėte, kodėl vieni žmonės nuolat jaučia poreikį pasikrauti emocijų, o kitiems tai pavyksta natūraliai? Šiame straipsnyje gilinamės į emocijų vartojimo psichologiją, aiškinamės, kodėl tai svarbu mūsų psichinei sveikatai, ir pateikiame praktinių patarimų, kaip tai daryti konstruktyviai.
Skaitymas kaip Emocijų Vartojimo Būdas: Kodėl Verta Atsiversti Knygą?
Dažnai girdime, kad skaityti naudinga, tačiau ar kada įsigiliname, kur slypi šio užsiėmimo nauda? Atrodo, skaitymas išgyvena renesansą. Knygos visur! Didelės ir mažos bibliotekos, interneto ir fiziniai knygynai, prekybos centrai, blusturgiai - vietos, kuriose galite įsigyti geros literatūros. Skaitymo madą bando įvesti tinklaraštininkai ir apžvalgininkai. Tačiau tie, kurie nėra dideli knygų gerbėjai, nesupranta apsėstųjų skaitymu. Jie girdi, kad skaityti naudinga, tačiau gūžčioja pečiais. Tikrai ne, nes skaitymas nėra vien tik malonumas. Jis naudingas fizinei bei psichinei sveikatai. Kartais psichologinės būsenos gerinimas daug svarbesnis už knygų suteikiamas žinias ar literatūrinę vertę.
Štai 20 faktų, kodėl reikia skaityti knygas:
- Žodyno plėtimas: Knygų skaitymas plečia žodyną. Skaitydami ne kartą susidursite su žodžiais ar išsireiškimais, kurie jums nežinomi. Tai paskatins pasidomėti jų reikšme ir taip lavinti savo kalbą. Dauguma naujų žodžių greitai integruojasi į kasdienį žodyną ir turtina kalbą.
- Skaitymo įgūdžių tobulinimas: Skaitymas lyg treniruotė - kuo daugiau skaitote, tuo sklandžiau tą darote. Aktyvūs skaitytojai dažnai girdi nusistebėjimų dėl didelio perskaitomų knygų kiekio. Romanas per dieną? Tačiau prisiminkite vaikus, kurie pradėdami skaityti jungia raides į žodį, o vėliau žodžius į sakinius. Šis procesas ilgas ir sunkus. Visgi, ilgainiui smegenys išmoksta atpažinti matomą informaciją - pamatę žodį mes jį iš karto suvokiame, o ne jungiame po vieną raidę. Taigi, kuo daugiau skaitome, tuo sklandžiau tai pavyksta.
- Bendro išprusimo didinimas: Skaitymas didina bendrą išprusimą. Yra daugybė literatūros, kuri suteikia mums naujų žinių. Pavyzdžiui, šiuo metu ypač madingos mokslo populiarinimo knygos, kuriose autoriai nesudėtingai aiškina pačius įvairiausius dalykus.
- Geresnis pašnekovas: Skaitydami jūs tampate geresniu pašnekovu. Vos prieš keletą mėnesių populiari pokalbių tema buvo naujausia Kristinos Sabaliauskaitės knyga. Įsitraukti į diskusijas galima ilgam! Šios temos apima viską. Tiek patį skaitymą, knygų turinį, rašytojų gyvenimą bei apdovanojimus.
- Išminties ugdymas: Knygos daro jus išmintingesniais. Išmintis dažniausiai ateina su patirtimi. Daug kūrinių paliečia moralines, etines, gyvenimiškas, santykių temas, iš kurių visada rasime, ko pasimokyti. Ar jau skaitėte Ezopo pasakėčias?
- Atsikratymas išankstinių nuostatų: Skaitymas padeda atsikratyti išankstinių nuostatų ir klaidingo vertinimo. Kartais mes įsivaizduojame, kad apie tam tikrus dalykus žinome viską, deja, vėliau tenka pripažinti, kad tiesa buvo kiek kitokia nei manėme. Vienintelis būdas atsikratyti klaidingų įsitikinimų yra išlaikyti atvirą protą ir būti pasirengusiam nuolat mokytis naujų dalykų. O skaitymas čia groja tikrai ne paskutiniu smuiku. Žmonės, nuolat skaitantys knygas, susikuria galingą žinių duomenų bazę.
- Smegenų stimuliacija: Skaitymas stimuliacija ir mankština smegenis. Skaitymas yra smagi veikla daugeliui žmonių, tačiau jis taip pat duoda naudos psichinei sveikatai bei mąstymui. Ši stimuliacija ugdo protą ir ypač tą smegenų dalį, kuri atsakinga už susikaupimą ir kritinę analizę. Skaitydami mes šiuos gebėjimus galandame panašiai, lyg galąstume peilį.
- Alzheimerio ligos prevencija: Skaitymas padeda užkirsti kelią Alzheimerio ligai. Šis punktas sustiprina skaitymo naudą vyresniame amžiuje.
- Streso mažinimas: Skaitymas mažina stresą ir įtampą. Dėmesys rašytiniam žodžiui padeda negalvoti apie nerimą keliančius dalykus. Atitraukdami mintis, leidžiate sau atsipalaiduoti. Kaip gi tas skaitymas mažina stresą? Jo metu smegenys iš karto perkelia jus į kitą pasaulį. Atsivertę knygą, pradėsite sutelkti dėmesį ne į savo stresą, o į žodžius bei siužetą. Skaitydami vos šešias minutes per dieną galime streso lygį sumažinti net 68% procentais.
- Motyvacija: Knygos motyvuoja. Yra tūkstančiai motyvacinių populiariosios psichologijos knygų, kurios tik ir laukia skaitytojų. Jos sukurtos tam, kad tiesiog įkvėptų mums gerinti savo gyvenimą. Tokio pobūdžio skaitiniai padeda patikėti, kad sunkus darbas atsiperka. Jei kiti žmonės išsikapstė iš sudėtingos situacijos, tai pavyks ir jums. Įkvepia ir romanai.
- Gebėjimo susifokusuoti ugdymas: Skaitymas ugdo gebėjimą susifokusuoti. Šiandieninėje kasdienybėje pilna įvairių trukdžių ir mes nuolat pametame mintį, atsitraukiame nuo darbų, nieko nespėjame. Nuolat šokinėjame tarp vienos ir kitos veiklos. Šiame beprotiškame pasaulyje knygos gali užkirsti kelią blaškymuisi ir išmokyti sutelkti dėmesį. Skaitymas reikalauja nuolatinio dėmesio vienam dalykui.
- Bendruomeniškumo skatinimas: Skaitymas suburia bendruomenes. Esate vieniši? Nesusirandate draugų? Skaitykite! Šis pomėgis padeda užmegzti glaudesnius socialinius ryšius. Be to, nuolat organizuojami įvairūs knygų klubai. Tai vyksta net didesnėse bendrovėse, visai nesusijusiose su literatūra, pvz, IT korporacijose.
- Puiki veikla intravertams: Skaitymas yra puiki veikla intravertams. Visgi, jei bendruomenės netraukia ir norite likti vieni, jums vis tiek reikia pasikrauti emocinės energijos. Be to, knyga vienišiams yra vienas iš saugių pabėgimo kelių, kuomet esate apsupti nepažįstamų žmonių, pavyzdžiui parke ar kavinėje, nenorite bendrauti, bet nežinote, ką veikti.
- Kultūros ir istorijos pažinimas: Knygos padeda geriau suprasti įvairių šalių kultūrą ir istoriją. Su istorinėmis knygomis, žinoma, viskas aišku. Su tomis, kurios aprašo realią keliautojų ar vietinių patirtį, irgi aišku. Bet net ir grožinė literatūra gali būti nepaprastai edukacinė. Štai keli autoriai pradžiai: Isabel Allende padės pažinti įvairias ispanakalbes šalis. Colleen McCullough - tiems, kurie domisi Australija. L.J.
- Draugystės atradimas: Knygos gali atstoti draugą. Tą ypatingai patvirtina patyčių patyrę vaikai, kurie neretai pabėgimą randa knygų pasaulyje. Taip, tai nesprendžia problemos, tačiau padeda rasti paguodą.
- Moralinių ir etinių dilemų permąstymas: Knygos priverčia permąstyti moralinius ir etinius dalykus.
- Rašymo įgūdžių gerinimas: Skaitymas gerina rašymo įgūdžius. Tie, kurie rašo bet kokius tekstus, tikrai žino skaitymo naudą. Be to, knygos padeda išgryninti asmeninį stilių.
- Vaizduotės ir empatijos lavinimas: Skaitymas lavina vaizduotę ir empatiją. Prisiminkite visus literatūrinius pasaulius, į kuriuos esate panirę, ir veikėjus, su kuriais susidūrėte skaitydami romanus. Pradėdami skaityti knygą jūs dar neturite jokio paveikslėlio galvoje. Tačiau baigdami jau lengvai galite „matyti“ vaizdus. Vaizduotė yra galingas įrankis, kuris bus naudingas įvairiais gyvenimo atvejais, bet to didinama ir empatija.
- Atsakymų paieška: Knygos padeda rasti atsakymus.
- Atsikratymas nuobodulio: Skaitytojai nenuobodžiauja. Nuobodu? Nėra ką veikti? Interneto knygynas Patogupirkti.lt užtikrina, kad atradę skaitymo džiaugsmą šių žodžių nebeištarsite. Viena priežastis ta, kad skaitymas nenusibosta, juk nuolat varijuojame įvairaus sudėtingumo knygomis.
Kaip matote, argumentų skaitymo naudai begalė. Todėl verta knygų pasaulį atrasti nuo pat mažumės.
Psichoterapija: Kelias į Emocinę Laisvę
Psichoterapijos pagrindas yra bendravimas. Psichoterapijos laikas - tai laikas tarp „aš nežinau ir nemoku“ ir „aš jaučiu, kad padariau“. Reaguoti ir ameba moka, o kūrybiškai atsakyti gali tik žmogus. Psichoterapija - tai sustojimas, o psichoterapijos laikas - tai laisvės laikas. Arba vykdote, bet esate nelaimingas ir suteikiate vis daugiau kančių aplinkiniams? Tada jums reikia psichoterapeuto. Jei jums nepavyksta dirbti kartu su psichoterapeutu, reikia psichiatro. Jei nepadeda psichiatras, belieka šventikas. Kai kurie kenčiantieji iš karto tikisi Dievo pagalbos, tačiau ši viltis pagrįsta tik didelės kančios atveju.
Taip pat skaitykite: Pagalba tėvams: emocijų iškrova vaikams
Psichoterapijos teikiama nauda - tai susitikimas su savo gyvenimu iš naujų ir netikėtų perspektyvų. Tai savo sprendimų išgyvenimas stipriau ir tikroviškiau, dalyvavimas savo praeityje ir ateityje, būnant laisvu žmogumi. Psichoterapija - tai laisvo laiko patirtis. Laisvas laikas - tai gyvenimo tęsinys už įprastos, nusistovėjusios, susigulėjusios ir apribotos kasdienybės, už monotoniško ritmo. Tai žvilgsnis už egoistinės pasaulio suvokimo sistemos ribų. Tai, ką galvojate apie psichoterapiją, ką ketinate pasakyti psichoterapeutui, kam ruošiatės, - visa tai nesąmonė.
Pilnas savęs atsiskleidimas kitam ir vis tiek buvimas priimtam gali būti pagrindinė terapinės pagalbos priemonė. Žmonės pradeda gyti, kai jaučiasi išklausyti. Geras pratimas yra būti visiškai sąžiningu su savimi. Galbūt ir nesi kaltas dėl savo žaizdos, bet esi atsakingas už jos gydymą. Nebūk sau toks griežtas. Iš tuščio puodelio neįpilsi. Žmonės ateina į terapiją ne tam, kad pakeistų savo praeitį, bet kad pakeistų savo ateitį. Net jei kitiems sunkiau nei tau. Tu vis tiek vertas išklausymo, supratimo ir paguodos. Nuoširdus, atviras, tikras bendravimas keičia viską. Išsakyk kas tave slegia. Nusimesk naštą. Niekas nesirenka depresijos, nerimo, panikos atakų. Kai žmoguje pamatai ką nors gražaus - pasakyk jam tai. Užtruksi tik kelias sekundes, bet jam tavo žodžiai gali įstrigti visam gyvenimui. Niekada nelinkėk jiems skausmo. Juk tu ne toks. Jei jie tau sukėlė skausmą, turbūt jiems skauda. Palinkėk jiems išgydymo. Jiems to reikia labiausiai.
Neišgydyta psichologinė trauma gali pasireikšti kaip nuolatinis nuovargis ir galvos skausmai, kasymasis ir plaukų rovimas, priklausomybės, nuolatinė įtampa, staigus susierzinimas. Gerbk savo kūną, kai jis prašo pertraukos. Gerbk savo protą, kai jis ieško poilsio. Gerbk save, kai nori pabūti vienas. Žmonės su kitais elgiasi maloniai, nes pasaulis su jais pačiais elgėsi nemaloniai ir jie nenori, kad kiti jaustųsi taip kaip jie jautėsi. Nemanau, kad mūsų karta jautri. Mes tiesiog suprantame, kad toksiškas, žeminantis, traumuojantis elgesys anksčiau buvo laikomas normaliu. Ir mes renkamės to nekartoti. Tavo patirta trauma nėra leidimas su kitais elgtis tarsi su šiukšlėmis. Viskas gerai, jei kiti žmonės juda didesniu greičiu nei tu. Gyvenimas nėra lenktynės. Duok sau laiko. Tas dalykas, kurio tu vengi, nes jis tau kelia nemalonius jausmus, yra tas pats dalykas, apie kurį tau reikėtų pasipasakoti. Žmonės nenori pabėgti nuo savo jausmų. Jie nori būti išgirsti, pamatyti ir suprasti.
Galbūt šį tekstą skaito žmogus, kuris ne tik savo vaikystę, bet didžiąją gyvenimo dalį išgyveno sutelkdamas savo dėmesį į kitų žmonių norus ir poreikius. O dabar jis nepažįsta savo paties norų ir poreikių. Atėjo laikas pasirūpinti savimi. Vienas keisčiausių dalykų, kuris nutinka žmonės patyrusiems traumą, kad vos tik pradedi jausti džiaugsmą, o kūnas jį priima kaip pavojų. Nėra nieko geresnio už juoką su draugu, kai darosi vis juokingiau, kol pasidaro sunku kvėpuoti. Geriausias būdas atkeršyti priešui - nebūti panašiam į jį. Kas verčia vaikus būti emociškai atsiribojusius? Šaipymasis iš jų jautrumo. Neleidimas jiems reikšti savo emocijų. Sakymas jiems „tau viskas gerai“, kai nėra gerai. Sakymas jiems kaip jaustis. Sakymas „tik tu neverk“, kai jie nori verkti. Pokalbių apie jausmus vengimas. Savo emocijų neišreiškimas. Nesielkit taip. Labai tikėtina, kad šiandien bendrausi su kažkuo, kas iš visų jėgų stengiasi nepalūžti. Todėl kad ir ką šiandien darytum, daryk tai iš širdies.
Priklausomybė - tai visko atsisakymas dėl vieno dalyko. Jei užaugai šeimoje, kurioje trūko meilės, pasistenk, kad jos netrūktų tavo vaikams. Alkanas skrandis, tuščia piniginė ir sudaužyta širdis gali išmokyti vertingiausių gyvenimo pamokų. Jei bjauriai elgiesi su žmonėmis - nesitikėk gražaus gyvenimo. Vienam žmogui tu gali atrodyti bevertis. O kitam neįkainojamas. Jei nori pažinti kito žmogaus mąstymą - klausykis jo žodžių. Tu esi toks vienintelis. Niekas kitas negali tavęs pakeisti. Kito kaip tu nėra. Tikrų draugų neįmanoma prarasti. Meilė prasideda nuo išklausymo. Mano jautrumas yra dovana, kurią reikėtų vertinti, o ne liga, kurią reikėtų gydyti. Kažkam tavo gyvenime reikia išgirsti, kad jie tau rūpi. Kad jie yra mylimi. Kad jie turi ateitį. Išjausk tai. Leisk sau jausti. Nebėk nuo savo jausmų. Nesistenk slopinti, užgniaužti, svaigintis, apsimesti. Tiesiog būk su savo jausmais. Žmonėms, kurie man padeda dažniau šypsotis, teikia man džiaugsmo ir mane palaiko. Šiais metais aš laimėjau, pralaimėjau, stengiausi, verkiau, juokiausi, mylėjau ir klydau, bet niekada nepasidaviau. Tu esi laisvas pasirinkti, bet nesi laisvas nuo savo pasirinkimo pasekmių. Nesistatyk sau kalėjimo remdamasis vien tik kitų nuomonėmis. Nepatinka kur esi? Ieškok kitos vietos. Kartais su amžium ateina branda. Man patinka, kai nereikia galvoti ką sakyti. Svarbu ne tai, ką apie tave galvoja kiti. Draugas yra tas, kuris klausosi tavo nesąmonių. Sako, kad tai nesąmonės ir klausosi toliau. Laimė - tai ne problemų nebuvimas, tai gebėjimas su jomis susidoroti. Drąsiausias dalykas, kuri esu padariusi buvo tai, kad nenustojau gyventi, kai norėjau mirti. Depresija yra, kai tau nerūpi. Nerimas yra, kai tau rūpi per daug. Geriausi jūsų gyvenimo metai ateina tuomet, kai nusprendžiate, kad jūsų problemos iš tiesų yra jūsų. Kai nebekaltinate dėl jų savo motinos, ekologijos ar prezidento. Narkotikai siūlo laimės valandą. Laikas vertingas. Aš supratau, kad sergant depresija vienas svarbiausių dalykų yra suvokti, kad tu nesi vienas. Jeigu tu apie tai nekalbi, tu tai kaupi. Mūsų smegenys nuolat ieško santykio. Bet trauma juos verčia saugotis. Kartais sutinki žmogų, kuriam suprantamas tas chaosas tavo galvoje. Tu nesi saulė. Taip, aš per daug mąstau. Ne dėl to, kad noriu liūdėti. Aš tiesiog jaučiu daugiau nei kiti. Pornografija žmones paverčia išnaudojamais daiktais, o ne žmonėmis, kuriuos reikėtų mylėti. Pasitikėjimas nėra „Aš jiems patiksiu“. Vienišumas nėra apie draugų kiekį. Nebijok suklysti. Tave trikdo staigūs, triukšmingi garsai. Lygink save su tuo, kas tu buvai vakar. Ne su kažkuo, kuris yra šiandien. Tu daugiausiai laiko praleidi savo galvoje. Tikrasis rūpestis savimi - tai ne vien druska voniai ar šokoladinis tortas, tai pasirinkimas sukurti tokį gyvenimą iš kurio nesinorėtų pabėgti. Ko žmonės dažniausiai gailisi gyvenime:
Taip pat skaitykite: Sinonimai emocijų iškrovai
- Kad per mažai laiko praleido su artimaisiais.
- Nedrįso rizikuoti.
- Per mažai keliavo.
- Per mažai gyveno dabartimi ir mažai ja mėgavosi.
- Nesekė savo aistra.
- Per daug bijojo kitų žmonių nuomonės.
- Per mažai rodė savo tikrųjų jausmų.
- Jei tikrai nori tai padaryti, tu atrasi būdą kaip tai padaryti. Jei nenori - rasi pasiteisinimą. Geriau klaida, kuri daro tave nuolankų, nei pasiekimas dėl, kurio tampi arogantiškas.
- Mąstymas tampa aiškesnis.
- Padidėja kūrybiškumas.
- Padeda atrasti naujas gyvenimo galimybes.
- Padeda susidėlioti prioritetus.
- Pagerina santykius.
- Padeda sulėtinti gyvenimo tempą.
- Tampi labiau susikoncentravęs.
- Geriau pažįsti save.
- Įgauni daugiau pasitikėjimo savimi.
- Meilė - tai ne žodžiai. Visuomet būk švelnus. Kiekviena širdis slepia žaizdas, kurios nekraujuoja. Laimė - tai ne problemų nebuvimas. Atmink, kai tu atleidi, tu sveiksti. Išgijimas nereiškia, kad žala nebuvo padaryta. Be atleidimo mūsų sielos pririštos prie praeities. Rinkis atleidimą.
- Kai viskas tampa pilka - nesiliauk ieškoti spalvų. Nors pasaulis pilnas kančios, jis pilnas ir jos įveikimo. Dauguma žmonių nenori žinoti tiesos. Juokas sumažina fizinę įtampą ir stresą, bei atpalaiduoja raumenis. Grąžina protui ir kūnui balansą. Kiekviena pabaiga yra nauja pradžia. Tu jau išmokai išlikti. Skaitmeninė priklausomybė bus viena iš didžiausių šių dienų psichikos sveikatos krizių. Perdegimas nutinka tada, kai per ilgai vengiame būti žmonėmis. Perdegimas atsiranda ne dėl to, kad darome per daug, o dėl to, kad per mažai ilsimės. Priminimas: daryti ką gali geriausiai nereiškia nusidirbti iki perdegimo. Niekas negali padaryti visko. Jautiesi perdegęs? Žmonės dirba geriau, kai žino savo tikslą ir kodėl jie dirba. Svarbu, kad žmonės norėtų rytais eiti į darbą ir jiems patiktų dirbti. Aš neturiu kažkokio ypatingo talento, aš tiesiog aistringai smalsus. Negali išvalyti viso kambario? Išvalyk vieną kampą. Negali išplauti visų indų? Išplauk vieną indą. Negali eiti į dušą? Nusiprausk veidą. Visuomet ieškok ką GALI padaryti su energija ir dėmesiu, kurį tu TURI. Maži laimėjimai veda prie didelių. 1% nugali 0%. Skirk laiko sau tiek, kiek reikės. Norėčiau, kad vietoj pasakymų „jis alkoholikas“, „ji anoreksikė“, „jis išprotėjęs“, mes sakytume „jie kenčia“ ir mums rūpėtų jų kančia. Kai lyja, ieškok vaivorykštės. Kai tamsu, ieškok žvaigždžių. Vietoj to, kad savo vaikams pirktume ko patys neturėjome, verčiau mokykime juos to, ko mūsų niekas nemokė. Daiktai susidėvi, bet žinios lieka. Tinkamos frazės besiklausant kito žmogaus: Aš tavęs klausau. Kaip dėl to jautiesi? Kuo galėčiau tau padėti? Aš čia su tavimi. Gal dar nori ką nors pridėti? Frazės, kurių reikėtų vengti besiklausant kito žmogaus: Tau reikėtų išbandyti… Galėtų būti ir blogiau… O tu pagalvok kaip žmonės gyveno karo metu… Neliūdėk. Tau viskas bus gerai. Išgyk. Kai uždegame kito žvakę, mes nieko neprarandame. Niekada nelauk ypatingos progos. Nežadėk, kai esi laimingas. Neatsakyk, kai esi piktas. Niekas taip greitai nesumažina nerimo kaip veiksmas. Jeigu eini per pragarą, nesustok. Diena nerimo išvargina labiau, nei savaitė darbo. Geras atsiprašymas turi 3 dalis:
- Aš atsiprašau.
- Tai mano kaltė.
- Ką galėčiau padaryti, kad ištaisyčiau savo klaidą? Dažniausiai žmonės pamiršta trečią dalį. Nesigėdyk savo istorijos. Kai nuolat sieki tobulumo, niekada nesijauti tobulas. Tu nuolat jautiesi nepakankamai geras. „Daugelis stebisi, kodėl terapija gali vykti ilgai. Kodėl nėra įmanoma pamačius ir supratus skausmą ir jo atsiradimo priežastis, greitai viską pakeisti fiziniame ir psichiniame lygmenyse ir greitai nusiraminti? Tai yra varginantis procesas. Mūsų smegenys greitai išmoksta ir pastebi naujus dalykus, tačiau lėtai keičiasi.Pagalvokite patys kiek trunka kūdikio augimas ir brendimas jam ką tik gimus, kol jis išmoksta daug dalykų, kurie jį daro žmogumi? Kiek kūdikiui reikia laiko, kad išmokti sėdėti ar vaikščioti? Jeigu pagalvosime apie kalbos išmokimą, vaikui reikia nuo 2 iki 4 metų, kol kalba tampa asmeniška ir neatskiriama jo asmenybės dalis. Ir dar daugiau reikia laiko, kada kalba vaikui pradeda teikti prasmę.Terapijoje klientas nori išmokti atsisakyti seno buvimo pasaulyje modelio ir išmokti naują būdą. „Ilgai svarsčiau, kodėl kai kurie žmonės savo psichoterapiją laiko sėkminga, o kiti, nors dešimtį metų atlieka psichoanalizę ar psichoterapiją, niekaip neatsikrato simptomų, tarytum užstringa. Kiekvienu teigiamu atveju pastebėjau, kad žmonėms pavyko išsivaduoti iš destruktyvaus kankinto vaiko prieraišumo, nes sutiko palydovą, padėjusį rasti savo istoriją ir pareikšti pasipiktinimą tėvų elgesiu. Būdami suaugę jie galėjo laisviau kurti savo gyvenimą, jiems nebereikėjo nekęsti tėvų. Kitaip sekėsi tiems, kuriuos psichoterapeutai ragino dovanoti, kurie buvo įsitikinę, kad atleidimas padės jiems sėkmingai pasveikti. Kai kuriems pacientams liga - gyvenimo būdas. Jie be ligos negali jausti gyvenimo, negali bendrauti, sielos gilumoje nenori sveikti, nors nuo savo ligos gerokai kenčia ir nori, net mėgsta gydytis. Jeigu juos gydysi „visą gyvenimą”, jie šlovins gydytoją, tačiau ims koneveikti ir keikti, jei šis pamėgins gydyti „per prievartą“.
- „Liūdna, tačiau taip jau yra, kad psichoterapija būna veiksmingiausia ir labiausiai padeda sveikos sielos žmonėms - sąžiningiausiems, kurių protas mažiausiai sudrumstas. Ir piešingai - kuo žmogus liguistesnis, kuo klastingesnis jo elegesys ir iškrypęs suvokimas - tuo mažiau galima jam padėti. Laisvė ir sėkmė - du tarpusavyje nesusiję dalykai. Tie, kurie nebijo nesėkmių, kančios ir skausmo, gali būti daugiau laisvi už tuos, kurie laiko save nepriklausomais ir sėkmingais. Sartre irgi rašė, kad būti laisvu, sėkmė nereikalinga. Psichoterapijos mokyklos, tvirtinančios, kad sveikas žmogus gali būti tik tas, kuris pereina geriausią pagal jų teoriją procesą, smarkiai klysta. Psichiškai sveikas žmogus yra tas, kuris pasirenka sau geriausią kelią. Ar tai dera su tam tikra teorija, ar ne, tai ne esminis klausimas. „Pradėjęs dirbti su pacientais, išgirdau labai daug skirtingų istorijų ir likimų, tačiau pastebėjau vieną dalyką, kuris juos visus vienijo, atėjus į psichoterapiją - jų gyvenime atsirado kažkas, kas nedavė ramybės ir netilpo į jų supratimą apie save ar seniai jų naudojamas gyvenimo strategijas.Psichoterapijos, kaip pirmos pagalbos, neįžvelgė iš pradžių nei vienas iš pacientų.Ką dažniausiai jie darė? Kokias strategijas taikė?
- strategija - viską neigti (kai kas užstringa šioje fazėje visą savo gyvenimą).
- strategija - su dar didesnėmis jėgomis ir energija pulti atgal prie savo gyvenimo plano.
- strategija - įsitraukti į kitą projekciją (pvz. pakeisti darbą, susirasti naują partnerį ar pradėti gilintis į naują ideologiją) arba pritaikyti naują „savigydos“ būdą, pvz. tokį kaip problemų skandinimą alkoholyje arba pradėti slaptą romaną.
- strategija - pripažinti, kad prieš tai naudotos strategijos vis tiek neveikia ir ateiti į psichoterapiją. Šie pacientai jau būna pasiruošę nebėgti ir geriau susipažinti su savimi, suprasti savo poreikius, norus ir tikslus, netgi jeigu tai nesutampa su jų išmoktu gyvenimo planu. „Aš visuomet psichoterapiją laikiau labiau pašaukimu, nei profesija. Jei svarbesnė yra gyvenimo gerovė, o ne tarnystė, jei būtent tai yra pirminė motyvacija, tada psichoterapeuto gyvenimas nėra geriausias karjeros pasirinkimas.“
Dr. Irvin D. James Hollis, jungistinės pakraipos analitikas, knygoje apie vidurio amžiaus krizę, išskiria du svarbiausius dalykus iš mūsų vaikystės, kurie vėliau daro didžiulę įtaką mūsų tolimesniam gyvenimui - tai tam tikros egzistencinės krizės, kurios ir užprogramuoja mūsų tolimesnį „aš jausmą“. Autorius teigia, kad visi vaikai iš pradžių gyvena visagalybės ir magiškos realybės pasaulyje, tiki kad viską gali valdyti ar matyti. Nėra skirtumo tarp aš ir pasaulio. Aš tai pasaulis ir aš esu visagalis. Tačiau vėliau ateina dvi svarbios krizės, kurios įtakoja mūsų elgesį užaugus.J…. To, ko negalime kontroliuoti - žmogaus ar gamtos stichijų nulemtų netikėtumų - visuomet buvo ir bus.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
tags: #pasikrauti #emociju #vartojimas