Tamsusis rudens ir artėjančios žiemos metas neretai tampa slogios nuotaikos, sumažėjusios koncentracijos ar net sezoninės depresijos priežastimi. Tačiau, kaip pasisemti gerų emocijų ir įveikti šį laikotarpį? Šiame straipsnyje pateikiami įvairūs būdai, nuo kelionių iki kasdienių ritualų, kurie padės jums atrasti džiaugsmą ir pozityvumą.
Kelionės: Nauji Įspūdžiai Ir Įkvėpimas
Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė pastebi, kad vis daugiau lietuvių keliavimo malonumą atranda ir žiemos metu. „Atostogos žiemą, po švenčių šurmulio yra vis dažniau pasirenkamas variantas, nes metus neretas nori pradėti būtent naujais įspūdžiais. Lietuvių poreikiai labai skirtingi: vieniems poilsis - tai pabėgimas į kalnus ir slidinėjimo malonumai, kitiems - gulėjimas po palmėmis ir mėgavimasis „viskas įskaičiuota“ poilsiu, tretiems - galimybė pasisemti naujų įspūdžių, pažinti ir prisiliesti prie skirtingų kultūrų. Kad ir kokį atostogų variantą pasirinksite, jis neabejotinai taps puikiu įkvėpimu naujam ateinančių metų startui“, - sako M. Bielinytė.
Kaupkite Įspūdžius Kelionėse
Iš kelionių visi norime pasiimti tai, kas geriausia - Romoje įmesti monetą į garsųjį Trevi fontaną, o Paryžiuje pakilti į Eifelio bokštą. Aplankyti garsiausias šalies vietas visuomet verta, tačiau pasilikę erdvės spontaniškumui ir šiek tiek drąsos netikėčiausių dalykų išbandymui, įspūdžių parsivešite kur kas daugiau. Gal visuomet svajojote pakilti į dangų oro balionu? Vargu, ar rastumėte tam geresnę vietą nei Kapadokija. Vos saulei patekėjus iš paukščio skrydžio atsiveria stulbinantis požeminio miesto grožis. Tai - vienas įspūdingiausių reginių, kuriuos galima pamatyti gyvenime. O jei kada keliausite po Madeirą, nepraleiskite progos nusileisti nuo Monte Karlo kalno tradicinėmis Tobago rogutėmis, pagamintomis iš pintos vytelių sofutės ir dviejų medinių bėgių. Beveik 2 kilometrų nusileidimas stačiomis vingiuotomis gatvelėmis privers širdį plakti greičiau, tačiau nesibaiminkite - tai kur kas saugiau, nei atrodo žvelgiant iš šalies.
„Čiuožkite lynu per upę, kopkite į kalnus, nerkite į krioklius ar šokite į pripučiamą valtį ir leiskitės nešami sraunios upės - idėjų, kaip išbandyti kažką naujo, o gal ir ekstremalaus, tikrai atrasite kone kiekvienoje šalyje. Šiek tiek adrenalino kaip mat išsklaidys susikaupusį nuovargį ir apdovanos pliūpsniu gerų emocijų. Prireikus patarimų, ką naujo galima išbandyti pasirinktoje kryptyje, visuomet gali padėti kelionių organizatoriai“, - primena „Novaturo“ atstovė.
Kurkite Įsimintinas Akimirkas Net Ir Pasyviai Ilsėdamiesi
Tam, kad parsivežtumėte nepamirštamų įspūdžių, ne visuomet būtina stačia galva nerti į aktyvias pramogas. Meditacija kalno viršūnėje su nuostabia atsiveriančia panorama ar jogos pamokos smėlėtame paplūdimyje taip pat yra puikus būdas pailsinti kūną ir mintis. Bent retkarčiais palepinkite patys save ir leiskite sau šiek tiek daugiau, nei įprastai - užsisakykite kokybišką masažą ar rezervuokite vietą gerame restorane, net jei ir pasirinkote poilsį su „viskas įskaičiuota“. Kelionės yra puikus laikas daryti viską, kam kasdienybėje laiko pritrūkstate, tad leiskite sau pasimėgauti rytiniu puodeliu kavos su vaizdu į jūrą, senokai jūsų dėmesio laukusios knygos skaitymu ar paprasčiausiu pasivaikščiojimu gryname ore mėgaujantis akimirka čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Psichologo kompetencijos
„Pasiteiraukite, kokias ekskursijas konkrečioje šalyje siūlo jūsų kelionės organizatorius ir pats viešbutis. Pažintinis pasiplaukiojimas laivu, apsilankymas miesto parke ar ekskursija po tradicijas puoselėjančius autentiškus kaimelius gali būti visai nevarginančiu ir įdomiu užsiėmimu, puikiai tinkančiu ir pasyvaus poilsio mėgėjams, kurie mieliau laiką leidžia gulėdami po palme“, - pataria „Novaturo“ komunikacijos vadovė.
Trumpalaikiai Pabėgimai: Būdas Atitrūkti
Tam, kad atsikvėptumėte ir energijos atsargas papildytumėte geromis emocijomis, visai nebūtina planuoti ilgų atostogų. Net trumpi pabėgimai nuo kasdienių darbų ir įsipareigojimų gali padėti atsipalaiduoti, atsikratyti streso ir į kasdienį gyvenimą grįžti su naujomis jėgomis. „Savaitgalio kelionės po didžiuosius Europos miestus išlieka populiarios visus metus. Tai ne tik puiki proga turiningai praleisti savaitgalį, bet ir pažinti kitą šalį neturint galimybės pasiimti ilgesnių atostogų. Nors pora dienų kelionei iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedaug, nepamirštamiems įspūdžiams bei miesto pažinimui jų tikrai užteks. Jei keliaujate su „Novaturu“, kelionės vadovai iš anksto pasirūpins, kad nereikėtų laukti eilėse ar stovėti kamščiuose. Patiems dėl nieko sukti galvos neteks - įdomiais kelionių maršrutais, puikiais viešbučiais ir bilietais už jus bus pasirūpinta, tad beliks susidėti lagaminus ir mėgautis atostogomis“, - apie pažintines savaitgalio keliones pasakoja M. Bielinytė.
Neretas leidžiasi ir į vadinamąsias solo keliones, nes jas paprastai lengviau susiorganizuoti, nederinant laiko bei kitų aspektų su kitais. Tereikia išsirinkti tinkamą kryptį, kurioje jausitės komfortiškai ir gausite būtent tai, ko jums labiausiai reikia - vieniems ramaus poilsio ir galimybės pabūti su savo mintimis, kitiems naujų potyrių. „Nors ryžtis keliauti be kompanijos tikrai ne visada drąsu, solo kelionės gali būti viena įdomiausių, labiausiai išlaisvinančių ir akis atveriančių patirčių“, - sako M. Bielinytė.
Sportas Ir Sveikatingumas: Ramybės Ir Geros Nuotaikos Paieška
Pasak sporto ir sveikatingumo specialistų, pastaruoju metu žmonės vis dažniau į sporto klubus ateina pailsėti nuo rutinos - darbo, įtempto gyvenimo tempo. „Vis dažniau žmonės į sporto klubus ateina ieškodami ramybės ir geros nuotaikos, renkasi ramesnes, lėtesnes treniruotes ir kūnui, ir sielai. Gerų emocijų renginiai vyks „Lemon Gym“ klubo erdvėse.
Nemokami Renginiai Ir Užsiėmimai
Šią žiemą sostinės gyventojams ir svečiams pasisemti gerų emocijų padės nemokamų renginių ir užsiėmimų ciklas, į kurį kviečia sporto klubų tinklas „Lemon Gym“.
Taip pat skaitykite: Kas yra "Gerų Emocijų Namai"?
Pozityvus Požiūris: Raktas Į Laimę Ir Sveikatą
Naujųjų metų laukimas - metas, kai galime sustoti ir persvarstyti savo įpročius ir kasdienybę. Apie ką verta pagalvoti prasidėjus naujiems metams, kurių laukėme su viltimi?
„Naujieji metai daugeliui mūsų yra tarsi atsinaujinimo laikotarpis, kuomet mes stengiamės įgyvendinti savo viltis, pradedame imtis kokios nors naujos veiklos ar imame ką nors keisti savo gyvenime. Tai vyksta tuomet, kai padarome išvadas apie praėjusius metus ir kai pastarosios mūsų nedžiugina. Bet juk svarbu yra kažką keisti, kelti naujus tikslus ir siekti jų įgyvendinimo. Na, kaip rodo praktika, dauguma žmonių savo naujametinių pažadų neįgyvendina. Kodėl mes negalime to, ko norime, siekti jau dabar, šiandien? Mus stabdo tam tikri vidiniai barjerai ir baimės. Dažnai žmonės sako: kitą savaitę mesiu svorį. Arba: nuo Naujųjų metų imsiu daryti tą ar aną… Bet ateina Nauji metai ir išgyvenate tą patį pokyčių nerimą, baimę, kuri jus kamavo pernai. Tokiais atvejais mes ieškome įvairių pasiteisinimų, kodėl norėtų pokyčių siekti neverta. Tokių žmonių klausčiau: kodėl pasirinkote būtent tokį atskaitos tašką - rytojų, kitą savaitę, ateinančius metus? Egzistuoja įvairūs vidiniai barjerai, trukdantys žmogui daryti tai, ko jis nori jau dabar. Paprastai, tai lemia nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis. Jeigu žmogus jaučia didelį stresą, įtampą, lengviausia būtų jam pasakyti: pakeiskite požiūrį į tam tikrus dalykus, situacijas, tačiau tai tikrai nėra lengva padaryti, tačiau tie žodžiai, paprastai, nebėga, tarytum nuo žąsies vanduo. Todėl svarbu ne tik kalbėti, tačiau ir parodyti pačią situaciją, kokia ji yra iš tiktųjų. Esu pastebėjęs vieną dalyką. Mums laimingai gyventi labai trukdo gerų emocijų stoka, kitaip tariant, žmonės dažnai nesuteikia geroms emocijos vietos savo gyvenime. Mes nuolat kažko gero tikimės iš aplinkos: mes tikime likimu, viliamės, kad mums tai, ko norime, suteiks aplinka, kiti žmonės, bet ne patys mes. Dėl to nuolat nerimaujame, išgyvename stresą, pasitikėjimo savimi krizę, nejaučiame, kad turime pakankamai galios visko, ko norime, pasiekti savomis rankomis! Esu įsitikinęs, kad mūsų laimės pagrindas formuojamas visų pirma šeimoje, todėl turime ją labai branginti. Todėl turime puoselėti santykius su šeima - žmona, vyru, tėvais, vaikais, draugais.
Dienotvarkė Ir Pasitenkinimas Gyvenimu
Emocine prasme stabiliam ir sveikam žmogui dienotvarkė reikalinga paprasčiausiai tam, kad jis nepamirštų savo atsakomybių. Tokia esminė jos funkcija. Pats esu pakankamai ekspromtinis žmogus, todėl dienotvarkė mano gyvenime nevaidina svarbaus vaidmens. Be abejo, yra dalykų, kurie tiesiogiai susiję su mano atsakomybe, tad jie yra kasdienės dienotvarkės dalis - darbas, studijos, mokymai, kuriuose dalyvauju. Mano nuomone, žmogaus kasdienybėje didesnę reikšmę turi pasitenkinimas gyvenimu apskritai, o ne dienotvarkė. Labai svarbūs aspektai yra motyvacija ir nusiteikimas. Kita vertus, yra žmonių, kuriems labai svarbi kiekvienos dienos struktūra - jie viską mėgsta daryti pagal tam tikras - tiek savo, tiek kitų primestas taisykles, tada jie viską spėja, jaučia mažiau nerimo. Kiti kaip tik priešingai - daugiau nerimo jaučia būtent todėl, kad egzistuoja tam tikros taisyklės… Tai pakankamai abstraktus aspektas. Todėl dienotvarkė nėra lemiamas dalykas jei kalbame apie bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Daug ką lemia gilesni procesai pačiame žmoguje, jo psichologijoje.
Individualios Dėtamosios Ir Šeimos Svarba
Kiekvienam dienos dedamosios dalys kiekvienam žmogui yra absoliučiai individualios, priklausomos nuo daugelio faktorių. Nemanau, kad sugalvočiau nors vieną universalų dienos „receptą“ atsitiktiniam žmogui. Kita vertus, pavyzdžiui, jei žmogus jaučiasi gerai leisdamas laiką bare su gerų draugų kompanija (jei tai nėra alkoholizmo problema ar su ja susijusios gyvenimo problemų sprendimo paieškos), tai tikrai nėra blogai. Turiu omenyje, jei toks laiko leidimo būdas jums suteikia gerų emocijų, nereikia to vengti. Tačiau, kad ir kokių pomėgių beturėtume, manau, kad įkvėpimo visų pirma turėtume ieškoti savo šeimoje. Kaip rodo ir į mane beiškreipiančių žmonių praktika, didžioji dalis jų kreipiasi dėl santykių, ne dėl ko kito. Todėl labai svarbu mokytis santykius kurti ir palaikyti. Kiekvienam žmogui patarčiau stengtis pažinti save ir savo artimus žmones. Tai labai svarbu. Juk žmogaus nepasitenkinimas savimi ir kitais kyla būtent iš nepažinimo - savęs, aplinkos, žmonių, kurie mus supa.
Savęs Pažinimas Ir Psichoterapija
Būdų pažinti visa tai yra labai daug - aš, pavyzdžiui, per mėnesį stengiuosi perskaityti bent vieną knygą. Kitam žmogui labai naudingi gali būti psichoterapijos seansai. Savo darbe remiuosi egzistencinės psichoterapijos principais, kurių tikslas - ne primygtinai pakeisti ką nors asmens vidiniame pasaulyje ir gyvenime, o padėti geriau susivokti jame, paskatinti pastebėti gyvenimo teikiamas galimybes, prieštaravimus, polinkį apgaudinėti save, geriau susigaudyti savo noruose bei troškimuose, atrasti prasmę kasdienėje veikloje. Mano tikslas yra padėti žmogui tyrinėti savo gyvenimą kaip santykių su pasauliu visumą, išmokyti naujų elgesio būdų, adaptacijos prie aplinkos, tinkamo santykių palaikymo su kitais asmenimis, įvertinti savo galimybes.
Taip pat skaitykite: Psichologo karjeros gidas
Linkėjimai Ir Palinkėjimai
Skaitytojams linkiu nepamiršti, kad nepriklausomai nuo mūsų išvaizdos, nuo sėkmių ir nepasisekimų, viskas mūsų gyvenime priklauso nuo to, kas vyksta mūsų galvose. Nereikia kaltinti likimo, aplinkinių žmonių, nes likimas leidžia mums nuspręsti, kaip turėtume gyventi, ką keisti ar daryti, kad būtų geriau, kad taptume laimingesni.
Emocijų Įtaka Sveikatai: Rytų Ir Vakarų Požiūriai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata tik 50 proc. priklauso nuo prigimtinių savybių - genetikos. Maistas, aplinka, tradicinė medicina, įpročiai ir tai, kaip reaguojame į ant kojos užlipusį pakeleivį, sudaro likusius 50 proc. Vakarų medikai siūlo daugybę metodų, kaip būti sveikam, o Rytų medicinos atstovai tvirtai pasikliauja vidiniais žmogaus resursais. Dar prieš 6 tūkst. metų kinai žinojo, kaip gydyti koreguojant emocijas. Šiandien medikai tai aiškina nubraižę trikampį lygiomis kraštinėmis. Viena jų - žmogaus struktūra (organai), antra - biochemija, trečia - emocijos. Visos vienodai lemia ligų atsiradimą bei jų gydymą ir visos tarpusavyje susijusios.
„Yra penkios pagrindinių emocijų, atitinkančių mūsų organus, grupės. Kai jos nesubalansuotos - susergame. Pavyzdžiui, pyktis pirmiausia pažeidžia kepenis, tulžies pūslę. Džiaugsmas stipriausiai veikia širdį ir plonąsias žarnas. Nerimas - skrandį, kasą, blužnį. Liūdesys - plaučius ir storąjį žarnyną. Baimė - inkstus, šlapimo pūslę. Problema atsiranda tada, kai kuri nors emocija pradeda kartotis“, - aiškina reabilitologas Evaldas Bortkevičius.
Užslopintos Emocijos Ir Jų Pasekmės
Dar blogiau, kai žmogus nuolat slopina emocijas. Jis jaučia pyktį, bet neparodo, jis bijo, bet demonstruoja drąsą. Užslėptos emocijos irgi veikia tam tikrus organus, todėl nereikėtų stebėtis, kai visada besišypsantis žmogus staiga netenka tulžies pūslės, o pernelyg nerimaujantis suserga ne skrandžio, bet širdies liga. Tai slopinamų emocijų darbas. Idealu, kai nesileidžiame užvaldomi emocijų, sugebame patys jas valdyti. „Žmogus turi sveikus organus, bet jie neveikia taip gerai, kaip turėtų. Ir dažnai trūksta ne vaistų, o harmonijos su savimi“, - teigia funkcinės medicinos gydytojas Eduardas Lakštauskas.
Gydomoji Emocijų Galia
Gydomąją emocijų galią pripažįstantys medikai visiškai rimtai patars - nusiteik pozityviam rezultatui ir kartok kaip maldą: visi man linki sėkmės, aš jaučiuosi puikiai ir žinau, ko noriu. Viskas klostysis panašiai kaip toje pasakoje: „lydekai paliepus, man panorėjus“. Tokie gydymo metodai tampa populiaresni net už chirurgo skalpelį ar daugybę vaistų. Jei į save neįsiklausysi, teks išsitiesti ant operacinės stalo.
Emocijų Poveikis: Istorijos Ir Pavyzdžiai
Sunku patikėti, tačiau būtent emocija dažnai būna pirma kibirkštis, užkurianti skausmingą ligos laužą. Jį užgesinti stengiasi visa medikų brigada. Darbas nueina perniek, o vis pasikartojanti emocija išvargusiame kūne įžiebia neįtikėtinas chemines reakcijas. Jas galima bandyti keisti skiedžiant alkoholiu, antidepresantais. Bet tai laikina. Vaistai nepadės, kol nepasikeis žmogaus požiūris ir elgesys. Baimė kenkia inkstams, džiaugsmas išvargina širdį, o pyktis suėda tulžies pūslę.
Tai vyksta panašiai, kaip tašant akmenį. Trejų metų Semą ištiko priepuolis. Šiaurės Kalifornijos miestelyje gyvenančio berniuko mama gydytojui tvirtino, kad vaikas - visiškai sveikas, neserga jokiomis įgimtomis ligomis. Priepuolis buvo labai panašus į miokardo infarktą. Prieš penkias dienas buvo mirusi vaiko močiutė. Priepuolis vėl pasikartojo, kai Semas kieme rado negyvą kurmį. Paskui, kai delne sutraiškė peteliškę. Gydymas raminamaisiais buvo neveiksmingas. Kai vaiką gydęs psichoanalitikas Ericas Homburgeris Ericsonas išsiaiškino, kokiomis aplinkybėmis mirė Semo močiutė, neliko abejonių: epilepsijos priepuolius sukėlė patirtos emocijos.
Mat miokardo infarktas močiutę ištiko tada, kai berniukas jos neklausė - užlipo ant kėdės ir nuo jos nugriuvo. Semas jautėsi kaltas. Jis pasveiko, kai išmoko suvokti reiškinius ir dėl jų baigties nekaltinti savęs. Tai dar kartą įrodė, kaip stipriai žmogų valdo emocijos. Ir kaip dažnai tradicinis gydymas vaistais yra neveiksmingas prieš mūsų mintis ir emocinę patirtį.
Ligi šiol fenomenu laikomas mužikas iš Sibiro Grigorijus Rasputinas, kuris sugebėdavo nuraminti depresijos apimtą Rusijos imperatorienę Aleksandrą. Ir stebuklingai sustabdyti įgimta hemofilija sergančio caraičio Aleksejaus kraujoplūdžius, prieš kuriuos būdavo bejėgiai geriausi to meto daktarai. „Štai koks geras berniukas. Tu pasveiksi“, - sakydavo Rasputinas, priėjęs prie krauju plūstančio caraičio lovos. Kraujavimas beveik tą pat akimirką liaudavosi. Tais laikais Rasputinas laikytas šventuoju. Šiandien manoma, kad jo buvimas šalia raminamai veikė vaiką, iškankintą motinos nerimo ir rūmų aplinkos. Dingdavo stresas, kuris skatina kraujavimą, išgirdęs ramius žodžius caraitis atsipalaiduodavo. Fenomenalų „gydytoją“ galima vadinti emocijų virtuozu.
Vynuogės Iš Godžių Rankų: Emocijų Ir Ligos Ryšys
Gali manyti, kad esi labai stipri ir tavęs nepaveiks atšiaurus žvilgsnis ar aplink vejamos intrigos. Bet netruksi įsitikinti: visa, kas aplink, tarsi pro nematomas duris įsliuogia į tave ir veikia. Todėl kartais geriau atsiriboti nuo gera nelinkinčių žmonių. „Mano gyvenime buvo laikas, kai strigo verslo reikalai, turėjau dirbti neskaičiuodama valandų, kad išsilaikyčiau. Po trijų mėnesių įtampos pamažu išryškėjo, kas buvo ir liko tikri draugai, kas šiaip pakeleiviai. Tačiau pasitaikė ir tokių, kurie man sunkiu metu stengėsi pasipelnyti. Toks elgesys priminė maitvanagių puotą. Tačiau esu gana santūri - negalėdavau pasakyti: „Eik lauk“. Vienas toks asmuo kartą atnešė man vynuogių, kartu jas valgėme. Naktį pasijutau prastai, o dieną jau gulėjau ant operacinės stalo. Po apendikso operacijos negalėjau žiūrėti nei į vynuoges, nei į tą žmogų“, - pasakoja verslininkė Vaida.
Šiandien ji žino: ligą sukėlė ilgą laiką tramdytos emocijos. Ir liūdesys, kad taip gali elgtis padoriu laikytas žmogus. Vynuogės buvo tik paskutinis lašas į jos kantrybės, t.y. apendikso, taurę. Jei būtų leidusi sau aprėkti ir iškeikti godų darbuotoją, matyt, būtų tekę gerti širdies darbą gerinančių lašų, o gal dar blogiau - patirti infarktą. Slėpdama liūdesį, nerimą, pyktį Vaida apsaugojo širdį, bet prišaukė kitą ligą.
Emocijų Slopinimas Ir Kontrolė
Yra kitas būdas joms tramdyti. „Viena emocija gali nuslopinti kitą. Tada žmogus pasijunta geriau. Tarkim, jei žmogus ilgai yra nerimo būsenos, jį reikia supykdyti. Nes pyktis ardo nerimą. O džiaugsmas puikiai išsklaido baimę. Liūdesys mažina pyktį. Žinodamas, kokia emocija kurią slopina, gali kontroliuoti savijautą“, - teigia taikomosios kineziologijos gydytojas Alfredas Maruška.
Žinojimas Trukdo Pasveikti: Vaikystės Patirtis
Buvau trejų metų. Pamenu, tą rytą siautė pūga, buvo tamsu. Tik vaikų darželio pastatas jaukiai švietė. Į jį vyresnioji sesuo palydėdavo, kad nepaklysčiau. Ji pirma įėjo pro duris ir jas prilaikė laukdama manęs. Ištiesusi ranką pirštais atsirėmiau į tarpdurį šiek tiek aukščiau apatinių vyrių. Stiprus vėjo gūsis išplėšė iš sesers rankų duris, ir šios su trenksmu pokštelėjo. Vieno dešinės rankos piršto ištraukti nespėjau… Medicinos kabinete slaugė sutvarstė vos besilaikantį piršto galiuką, stebuklingai staigiai atsiradusi mama vedė į ligoninę, žadėdama nupirkti gražiausių žaislų, kad tik pakentėčiau. Tada nežinojau, ką ji kalbėjo su gydytoju. Tik kiekvieną kartą, kai tekdavo eiti perrišti pirštą, mama ir vėl žadėdavo nupirkti mirksinčią lėlę, daug spalvotų pieštukų ir galbūt net dviratį. Man teliko didvyriškai sukąsti dantis ir iškęsti perrišimus - po mėnesio pirštas bus dailiai sugijęs.
Tik užaugusi sužinojau, kokia drama tąkart vyko gydytojo kabinete. Anuomet tokiais atvejais atkirstą piršto dalį tiesiog nupjaudavo. Gydytojas teigė, kad būtina amputuoti, kitaip pirštas gangrenuos, o aš mirsiu. Mama sutiko prisiimti visą atsakomybę, bet pjauti piršto neleido. Kai po 18 metų tekėjau, žiedą mylimasis užmovė ant viso piršto, o ne ant jo dalies. Tačiau jei tuomet būčiau išgirdusi, kad pirštą reikia pjauti, kitaip mirsiu, esu įsitikinusi - šiandien jo neturėčiau. Kritiškais atvejais neigiamos emocijos padaro juodą darbą.
„Kartais protas žmogui trukdo pasveikti. Jis sako: „Man vėžys, o vėžys - nepagydoma liga. Kad pasveiktum, labai svarbu koreguoti emocijas. Kai ligonis nežino, kokie padariniai jo laukia, staiga ima ir pasveiksta. Nors galimybių lyg ir nebuvo“, - aiškina gydytojas Alfredas Muraška.
Kruizas Ir C Vitaminas: Pozityvumo Pavyzdžiai
Klasikinį pavyzdį nurodo psichologinių triukų meistras amerikietis Dale’as Carnegie’is, pasakodamas apie turtingą poną, kuris vieną dieną sužino nepagydomai sergantis vėžiu. Po tokios diagnozės ligoniui teliko įgyvendinti seniai brandintą svajonę - susiruošti į kelionę kruiziniu laivu. „Ne, jokiu būdu, - uždraudė gydytojai. - Jūsų dienos suskaičiuotos.“ Ką gi, jeigu suskaičiuotos, teks gabentis ir karstą. Taip vieną rytą vėžiu sergantis ponas su kelionės krepšiais ir karstu sėdo į laivą ir išplaukė. Prisiplaukiojęs grįžo ir išlipo su šia amunicija į krantą. Kitą dieną nuėjo pas gydytoją. Šiam išrasojo akys: vėžio nebebuvo! Žmogus pasveiko.
Panašiai nutiko ir buvusiam „Saturday Review“ redaktoriui Normantui Cousinsui, kai 1964 metais grįžo iš kelionės po SSRS. Jis susirgo onkologine liga. Medikai davė vieną šansą iš 500, kad jis išgis. Tada Cousinsas prisiminė prancūzų psichologą Hansą Selye’ą, teigusį, kad neigiamų emocijų kūne sukeliamas poveikis gali būti lemtingas. Cousinsas nutarė padaryti eksperimentą. Iš ligoninės jis persikėlė į viešbutį. Pradėjo vartoti dideles C vitamino dozes, žiūrėti komedijas, skaityti komiksus. Jis visiškai pasveiko. Netrukus žaidė tenisą, golfą, jodinėjo. „Kadangi nepriėmiau nuosprendžio, nepatekau į baimės, depresijos ir panikos, kuri dažnai lydi tariamai neišgydomas ligas, spąstus“, - pareiškė jis ir pridūrė, kad jį išgelbėjo labai stiprus noras gyventi.
Nugalėti Save: Valios Ir Emocijų Galia
Mąstymas sukelia didelius fiziologinius organizmo pokyčius. Todėl mąstyti pozityviai - turtas ir laimė. Kaip ir būti šalia tokio asmens. Buvęs cirko artistas Valentinas Dikulis šiandien tituluojamas vienu stipriausių žmonių pasaulyje. Prieš 43 metus Kauno sporto halėje per pasirodymą jis nukrito iš 13 metrų aukščio, susilaužė stuburą. Kai savaitę išbuvęs be sąmonės prabudo, medikai pasakė: „Niekada nevaikščiosi, sėdėsi invalido vežimėlyje“. Po septynerių metų Valentinas Dikulis atsistojo, o dar po dvejų vaikščiojo taip pat gerai, kaip ir prieš traumą. Jis grįžo į cirką, tapo sunkumų žonglieriumi, vėliau įkūrė medicinos centrą. Tūkstančius beviltiškų ligonių jo gydymo metodika pastatė ant kojų. Jis nenaudoja kažin kokių ypatingų vaistų. Tačiau vienas yra itin stiprus - tai ligonio emocinis nusiteikimas ir fizinis darbas su savimi.
„Visus pacientus pirmą kartą statau pats - žinau psichologinių būdų. Tai labai atsakingas momentas. Jei iš pirmo karto nepasiseks, žmogus nustos tikėti savimi ir manimi“, - spaudoje yra teigęs Valentinas Dikulis.
Socialinė Parama Ir Bendruomenės: Atokvėpio Stovyklų Pavyzdžiai
Atokvėpio stovyklos - netradicinis pagalbos psichikos negalią turinčių žmonių šeimoms būdas, kuris užsienyje laikomas labai efektyviu. „Tiek Vakarų Europos, tiek JAV mokslininkai teigia, kad užimtumas žmonėms, turintiems psichikos negalią, itin svarbus. Bet kokia veikla - stovykla, užimtumo veikla, darbas - labai prisideda prie psichikos negalią turinčių žmonių gerovės. Blogiausia, kai šie žmonės užsidaro namuose, nieko neveikia. Tada jų sveikata sparčiai prastėja“, - aiškina bendrijos vadovas.
#