Visi norime, kad mūsų vaikai užaugtų drąsūs, stiprūs ir pasitikintys savimi. Siekdami užauginti ateities lyderius, turime tuo rūpintis jau nuo pat vaiko gyvenimo pradžios. Pasitikėjimas savimi yra tarsi pripažinimas sau, kad esi savimi patenkintas, tau gerai sekasi, tai pagarba ir meilė sau tokiam, koks esi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip mes, suaugusieji, galime padėti mažiesiems išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir ko reikėtų vengti, kad jo nesutryptume.
Pasitikėjimo Savimi Formavimosi Pradžia
Ankstyvajame amžiuje pasitikėjimas savimi formuojasi vaikui pradedant suvokti save kaip asmenį. Savastis paprastai išryškėja 2-3-iaisiais gyvenimo metais, tačiau pasitikėjimo savimi užuomazgų galima įžvelgti ir anksčiau. Savimi pasitikintis vaikas bus drąsus, smalsus, ieškos kontakto su kitais. Reikšmingiausią įtaką tam turi šeima, artimiausia vaiko aplinka. Nuo to, kaip jis jaučiasi, kaip su juo bendraujama, priklausys ir jo požiūris į save. Pasitikėjimas savimi pirmiausia ugdomas per santykį su kitais. Svarbu padėti vaikui megzti artimą ryšį ir su artimiausiais žmonėmis, ir su šiek tiek tolimesniais giminaičiais. Tuomet vaikas jaučiasi kultūros dalimi, supranta jį supančią aplinką.
Svarbiausi Veiksniai, Stiprinantys Pasitikėjimą Savimi
Iš patirties dirbant su vaikais bei literatūros išrinkti svarbiausi veiksniai, padedantys stiprinti pasitikėjimą savimi, kurių pirmasis ir, bene svarbiausias, - tikėjimas. Jeigu mes tikime vaiku, matome jį kaip gabų, vertingą ir pajėgų, tuomet taip save matys ir jis. Ir priešingai - jeigu nuolat kartosime, kad jis nepakankamai gabus, lyginsime su kitais vaikais, sakysime, jog yra prastesnis, tikėtina, mažasis visiškai neturės galimybių pradėti pasitikėti savimi.
Kūno Kalba ir Bendravimas
Skaičiuojama, kad net apie 70-80 procentų informacijos atskleidžia mūsų kūno kalba, o ne žodžiai, todėl bendraudami su vaikais turėtume kreipti dėmesį ne tik į tai, ką sakome, bet ir į tai, ką tuo metu parodo mūsų kūnas. Pavyzdžiui, jei atsakinėdami į vaiko užduodamus klausimus net neatsisukame, jis supranta, kad mes nenoriai su juo bendraujame, o nuoširdus kalbėjimas su vaiku, atvira kūno kalba padeda kurti sveiką tarpusavio santykį.
Paskatinimas ir Pasiekimai
Kitas veiksnys, padedantis ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, yra paskatinimas. Jeigu vaikas savo noru dalyvauja mokymosi procese, pasiekęs kažkokį rezultatą jis pajaus didžiulį pasitenkinimą, o tai, tikėtina, padės suprasti, jog savo jėgomis galima pasiekti viską, ko nori. „Aš galiu!“, „Man pavyko!“, „Aš tai padariau!“ - yra itin svarbūs pasiekimai vaiko gyvenime, stiprinantys jo pasitikėjimą savimi, todėl kiekvieną kartą, kai vaikas mokosi kažko naujo, labai svarbu skatinti nuoširdžias jo pastangas. Ugdyti pasitikėjimą labai padeda vaiko pasiekimų pastebėjimas ir tikslus jų įvardijimas.
Taip pat skaitykite: Kaip stiprinti savivertę
Supratingas Nesėkmių Priėmimas
Ne mažiau svarbu nei tikėjimas bei paskatinimas yra supratingas nesėkmių priėmimas. Būtent nesėkmės yra viena didžiausių šių laikų vaikų baimių, dažniausiai atsirandanti dėl per dažnos kritikos, žeminimo, netinkamo tėvų reagavimo į vaiko klaidas, nepakankamo tėvų skatinimo po nesėkmės bandyti toliau ir kitų panašių dalykų. Kad viso to būtų išvengta, jau nuo mažų dienų vaiką reikėtų su nesėkme supažindinti, nes ji yra neišvengiama mokymosi dalis, kurią priimti ir įveikti - itin svarbu. Jeigu vaikui kažkas nepasisekė ar sekasi ne taip gerai, kaip norėtų, svarbu susėsti ir pasitarti, ką galime padaryti, kad kitą kartą pasiekimai džiugintų labiau. Svarbu to nedaryti emocijoms imant viršų, nes paprastai užplūdus emocijoms situacija vaikui iš tiesų atrodo be išeities. Tačiau nurimus galime sudaryti planą - veiksmų seką, ko imsimės, kad kitą kartą būtų geriau. Formuojant vaiko suvokimą apie nesėkmes svarbu pabrėžti ne tik rezultatų, bet ir pastangų svarbą. Galime pateikti ir jo mėgstamo herojaus ar sportininko pavyzdį - kiek daug jie kelio nueina, treniruojasi, kol gauna aukso medalį. Ir mums ne viskas pavyksta iš pirmo karto.
Kaip Mokyti Vaikus Tinkamai Priimti Nesėkmę:
- Kai nutinka taip, jog vaikui kažkas nesigauna, aptarkite su juo tuo metu kilusius jausmus, patikinkite, jog tai normalu ir visiems taip nutinka.
- Kartu su vaiku aptarkite, ko reikėtų, kad kitą kartą jam tai gautųsi geriau.
- Kartu pasvarstykite, ko galėtumėte pasimokyti iš nesėkmės.
- Priminkite vaikui jo ankstesnę patirtį, kai jis nepasidavė ir pasiekė gerų rezultatų.
Ko Reikėtų Vengti Ugdant Pasitikėjimą Savimi
Nors visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir pasitikintys savimi, kartais galime visai nepagalvodami leptelti kažką, kas ilgam užstringa vaiko sąmonėje ir turi neigiamų padarinių formuojantis jo savimonei.
Neigiami Atsiliepimai
Neigiami atsiliepimai apie vaiką („Kodėl niekada manęs neklausai? Kiek galima tau kartoti tą patį, nejau nesupranti?“) paprastai ištariami būnant pavargusiais ir netekus kantrybės, kas yra puikiai suprantama.
Kalbėjimas Prie Vaiko Taip, Tarsi Jo Šalia Nebūtų
Visi tėvai kartais pavargsta ir nori pasiguosti, kaip sunku susitvarkyti su mažuoju, koks jis šiandien buvo „negeras“, o kartais net leidžiame sau pasakyti „kaip būtų lengviau be vaikų“ ir pan. Visa tai yra suprantama ir normalu.
Ignoravimas
Jeigu menkiname vaiko poreikius arba išvis juos ignoruojame, tai labai kerta per vaiko pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Savęs atradimas
Palyginimai su Kitais
Turbūt retas kuris galėtų pasakyti, kad augdamas su broliu ar sese išvengė palyginimų. Vis dėlto neigiamas lyginimas su šeimos nariu („Kodėl nedarai taip, kaip brolis?“) turi neigiamos įtakos ne tik vaiko pasitikėjimui savimi, bet ir tarpusavio santykiams. Tai gali lemti ir blogą nuotaiką, pasyvumą, vaiko priešiškumą.
Ribų Nustatymas ir Empatijos Ugdymas
Noriu akcentuoti, kad pasitikėjimo savimi ugdymas tikrai nereiškia tik nuolatinį vaiko gyrimą ir besąlyginį jo norų tenkinimą. Nederėtų vaiko iškelti aukščiau visų. Norime išugdyti pasitikintį, bet ne pasipūtusį žmogų. Tam svarbus elgesio taisyklių ir ribų nustatymas bei pastovus jų laikymasis. Galime vaikui priminti, kad visi turime savo teises ir pareigas („jei tu mane girdi, ir aš tave girdžiu“). Taip pat svarbu mokyti empatijos - gebėjimo suprasti ir įsijausti į kito žmogaus jausmus.
Žaidimai Kaip Priemonė Suvokimui Atskleisti
Kaip vaikas save suvokia galime įžvelgti ir stebint jį žaidimų metu. Kokius vaidmenis sau priskiria, kaip dėlioja siužetą - visa tai nemažai pasako apie vaiko pasaulio ir pačio savęs suvokimą, nes žaidime vaikas gali atsiskleisti. Naratyviniai vaizduotės žaidimai taip pat moko spręsti problemas, kas vaikams padeda suvokti, kad jis situaciją gali valdyti ir pakeisti. Pavyzdžiui, „Istorijų namuose“ vaikai mėgsta žaisti gaisrą, kuomet visi tampame ugniagesiais gelbėtojais ir skubame padėti į nelaimę patekusiems gyvūnams. Problemų sprendimas yra vienas iš pasitikėjimą formuojančių faktorių.
Praktiniai Patarimai Tėvams ir Pedagogams
- Rodykite nuoširdų palaikymą: Palaikymas yra viena svarbiausių pasitikėjimo savimi stiprinimo priemonių. Kai vaikas susiduria su nauja užduotimi ar iššūkiu, išreikškite pasitikėjimą jo gebėjimais. Pavyzdžiui, sakykite: „Aš tikiu tavimi“ arba „Tu puikiai susitvarkysi“. Net jei jam nepavyksta iš karto, svarbu priminti, kad klaidos yra natūrali mokymosi dalis. Vaikui žinant, kad jūs visada būsite šalia, jis jausis stipresnis.
- Skatinkite savarankiškumą: Savarankiškumas yra svarbus pasitikėjimo savimi ugdymo elementas. Leiskite vaikui priimti sprendimus, net jei jie atrodo nedideli, pavyzdžiui, kokius drabužius apsivilkti ar ką valgyti pusryčiams. Tokios situacijos moko vaiką pasitikėti savo pasirinkimais. Taip pat svarbu įtraukti vaiką į šeimos sprendimus, pavyzdžiui, renkantis savaitgalio veiklą ar planuojant maisto pirkinius.
- Atskleiskite stipriąsias puses: Kiekvienas vaikas turi savų talentų ir stipriųjų pusių. Pastebėkite, ką jūsų vaikas daro gerai, ir skirkite tam dėmesio. Tai gali būti kūrybiškumas piešiant, gebėjimas spręsti galvosūkius ar noras padėti kitiems. Išsakykite komplimentus ir paskatinkite plėtoti šiuos gebėjimus. Kai vaikas jaučia, kad jo stiprybės yra vertinamos, jis tampa labiau užtikrintas savo galimybėmis.
- Motyvuokite: Nesėkmės yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau svarbu, kaip vaikas jas priima. Mokykite jį nesėkmes vertinti kaip mokymosi galimybes, o ne kaip asmeninę nesėkmę. Pavyzdžiui, jei vaikas neišlaikė egzamino ar pralaimėjo sporto varžybose, pakalbėkite apie tai, kas galėjo padėti pasiekti geresnį rezultatą. Pabrėžkite, kad kiekviena nesėkmė yra tik laikinas etapas, vedantis į sėkmę.
- Būkite pavyzdžiu: Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Jei jie mato, kad jūs patys pasitikite savimi, esate atkaklūs ir drąsiai priimate gyvenimo iššūkius, jie pradės elgtis panašiai. Dalinkitės savo patirtimi, kai išmokote kažką naujo ar įveikėte sunkumus. Tai padės vaikui suprasti, kad pasitikėjimas savimi yra ugdomas ir stiprinamas.
- Leiskite vaikui dalyvauti priimant sprendimus: Patikėkite jo raidos tarpsniui tinkamas užduotis.
- Rinkite tinkamus žodžius: Kalbėkite su vaiku pagarbiai, skatinkite jo pastangas, o ne tik rezultatus.
- Diekite tinkamas vertybes: Mokykite vaiką būti sąžiningu, atjaučiančiu ir atsakingu.
Socialinė Aplinka ir Pasitikėjimo Savimi Ugdymas
Žmogus yra sociali būtybė, kuriai svarbu megzti ir palaikyti santykius, būti ne tik su šeimos nariais, bet ir su bičiuliais. Skatinkite vaiką prieiti prie kitų, susipažinti, pasiūlyti pažaisti, leiskite jam pasikviesti draugų į svečius ar pačiam apsilankyti jų namuose.
Mokytojų Rolė
Psichologė atkreipia dėmesį, kad dabar ne veltui dėmesys dažniau atkreipiamas ne į pažymių svarbą, o paties mokytojo požiūrį į vaiką, gebėjimą pastebėti ir atskleisti jo galimybes. Lygiai taip pat kaip ir tėvams, mokytojui svarbu parodyti, kad jam ir pačiam gali kilti sunkumų, jis gali suklysti, tačiau klaidos nepadaro mūsų prastesniais. Vienas iš pagrindinių mokytojo uždavinių - stiprinti vaikų bendradarbiavimo įgūdžius, mokyti suprasti bei priimti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso ar gabumų. Tik taip yra kuriama saugi ir priimanti aplinka, kurioje vaikai nebijo klysti, nes žino, jog nebus nuvertinti.
Taip pat skaitykite: Savęs priėmimas
Socialinė Žiniasklaida
Kitas laukas, galintis daryti įtakos vaiko savęs vertinimai, yra socialinės žiniasklaidos platformos su sunkiai suvaldomu turiniu. Čia vaikas mato nuolat pateikiamą „tobulą gyvenimą“, bet kartu gali susidurti su nepagrįstai neigiamais komentarais iš nepažįstamųjų, siekiu nuvertinti, pažeminti.
Šiame kontekste tėvams ir mokytojams svarbu suprasti šiuos iššūkius socialinėse platformose bei vaikams atspindėti, kad kiekvienas žmogus susiduria ne tik su geromis akimirkomis, bet ir sunkumais, kurių dažniausiai nesinori viešinti.
Pasitikėjimo Savimi Stoka: Priežastys ir Sprendimo Būdai
Nepasitikintis savimi vaikas - nepasitiki savimi visose situacijose ir visada. Ar taip būna? Kažin. „Siūlau sąmoningiau pažvelgti į šią temą ir atsisakyti tokio termino kaip „bendras nepasitikėjimas savimi“. Net jeigu vaikas jaučia nerimą įvairiose gyvenimiškose situacijose - tai nereiškia, jog jis niekur ir niekada nepasitiki savimi. Labai tikėtina, jog jis pasitiki savimi valydamasis dantis, klodamas lovą, žaisdamas savo kambaryje ar valgydamas. Daug tinkamiau yra kelti šiuos klausimus - kas vyksta (tiek išorėje, tiek vaiko viduje) konkrečioje situacijoje, kai vaikui kyla nepasitikėjimo savimi jausmas ir kodėl kai kurie vaikai jaučia šį jausmą dažniau nei kiti? Ir atsakymas slypi tiek vaiko prigimtyje (kiek jautrus jis yra fiziologiškai), tiek jo patirtyje, kuri formuoja įsitikinimus apie pasaulį, save bei kitus žmones (kuo įsitikinimai nerimastingesni, tuo jautresnis vaikas ir nerimas bei nepasitikėjimo jausmas savimi - didesni)“, - pabrėžia psichologai.
Nepasitikėjimas savimi dažniausiai išsisprendžia laikui bėgant, kai vaikas auga kartu su didėjančiu kompetentingumo jausmu. Pasitaiko, jog nepasitikėjimo savimi jausmas įtraukia į vadinamąjį „užburtą ratą“, pavyzdžiui: įsivaizduokite, vaikas eina į baseiną ir patirią nesėkmę (nepavyksta plaukti kaip kitiems). Galvoje gali kilti mintys „aš nevykėlis“ ar „man nepavyks“, o tai sukelia nemalonias kūno reakcijas, ką paprastai vadiname stresu ar nerimu. Kadangi šis jausmas nėra malonus, vaikas nusprendžia baseino vengti (nustoja lankyti). „Trumpalaikėje perspektyvoje žiūrint, vaikui pasidarys lengviau, bet mintys „aš nevykėlis“ ar „man nepavyks“ dėl to nesusilpnės. Atvirkščiai - jos gali sukelti dar didesnį nesėkmės ir nusivylimo savimi jausmą, nes vengimas gali sustiprinti mintį, jog „neinu į baseiną, nes bijau, kas dar labiau įrodo, kad esu nevykėlis“. Taip patenkama į „užburtą ratą“, kai nepasitikėjimo savimi jausmas iššaukia vengiantį elgesį, kas ateityje dar labiau sustiprina nepasitikėjimo savimi jausmą“, - pastebi psichologas.
Kaip Įkvėpti Vaikus Pasitikėjimo Savimi:
- Rodykite pavyzdį: Jeigu vaikas jaučia, kad tėvai įvairiose gyvenimiškose situacijose tikrai pasitiki savimi (nėra nerimastingi, yra labiau atsipalaidavę), tada vaikas irgi pajus, kad pasaulis saugus, todėl galima ir pačiam drąsiau jame jaustis.
- Drąsinkite ir sudarykite sąlygas patirti sėkmę: Kuo vaikas daugiau ir sėkmingiau išbus įvairiose situacijose, tuo stipresni bus šie ir susiję įsitikinimai:
- „aš galiu susitvarkyti su manimi supančiu pasauliu“;
- „man pavyks“;
- „nors ir yra baisu, aš galiu su diskomfortu išbūti, kad pasiekčiau savo tikslą“.
- Nelyginkite vaikų tarpusavyje: Kiekvienas vaikas - individuali asmenybė ir bet koks jo lyginimas su kitais dažniausiai išryškina tai, ko stokojama. Konkuruodami su kitais, vaikai praranda galimybę būti savimi.
- Mokykite savo pavyzdžiu: Dažnai girdėdami tėvus bendraujant mandagiai, vaikai taip pat mokosi atsiprašyti, paprašyti, pasisveikinti, padėkoti. Taip pat iš jūsų vaikai gali mokytis kalbėti paeiliui, nepertraukinėti. Jei išklausote vaiką, patys sulaukiate savo eilės ir leidžiate jam pasakyti, mokote jį elgtis taip pat. Kaip valdyti savo emocijas vaikai gali išmokti taip pat iš jūsų. Vaikai atidžiai stebi jūsų jausmus ir reakcijas. Iš to jie mokosi, kaip reaguojama tam tikrose situacijose.
Ankstyvosios Nesėkmės Kaip Mokykla Ateičiai
„Vaikystėje ugdoma savivertė daro įtaką ateityje ypač svarbiems asmenybės bruožams: pasitikėjimui savimi, savarankiškumui, sprendimų ieškojimui sudėtingose situacijose, iššūkių bei nesėkmių priėmimui,“ - sako psichologai. Būtent nesėkmes ankstyvaisiais gyvenimo metais vaikai priima labai skaudžiai ir šiuo etapu itin svarbus tėvų vaidmuo formuojant tolesnį požiūrį į nesėkmes bei iššūkius.
Kaip Reaguoti į Vaiko Nesėkmes:
- Leiskite vaikui patirti nesėkmes nenuvertinandami, palaikydami, parodydami supratimą. Taip formuojamas tinkamas vaiko savęs vaizdas, kuris padės susidūrus su iššūkiais ir ateityje.
- Nebijokite parodyti, jog ir patys klystate, priimkite klaidą kaip mokymosi galimybę, nepasiduokite.
- Stiprinkite vaikų bendradarbiavimo įgūdžius, mokykite suprasti bei priimti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso ar gabumų.
- Atsverkite klaidingą įsitikinimą, kad nesėkmė - tai nepakeliamas kančia.
- Paaiškinkite priežastis ir pasekmes.
Kas Rodo, Kad Vaikui Gali Kilti Sunkumų Su Saviverte
Psichologai dalinasi, kad pernelyg žemą arba pernelyg aukštą vaiko savivertę išduoda tam tikri ženklai.
Žema Savivertė:
- Vaikas neigiamai save vertina ir gali nuolat kartoti, kad „esu kvailys“, „nieko nesugebu“.
- Toks vaikas gali vengti atlikti naujas užduotis, ypatingai tokias, kur reikia rungtyniauti su kitais.
- Pagirtas jis pasimeta ir netiki, kad komplimentas skirtas būtent jam, jaučiasi jo nevertas.
- Dažniausiai tokie vaikai stengiasi likti nepastebėti.
Aukšta Savivertė:
- Signalizuoja sunkumai, kylantys bendraujant su kitais vaikais ar suaugusiais.
- Jis nepriima savo klaidų, dažnai ieško kaltų aplinkoje.
- Jis savyje mato tik teigiamas savybes ir gali pašaipiai žiūrėti į kitų vaikų nesėkmes.
Kaip Subalansuoti Grįžtamąjį Ryšį:
- Ne tik girkite vaiką, bet ir kalbėkite apie kylančius sunkumus, kurie yra neatsiejama gyvenimo dalis.
- Jei pastebite, kad vaiko savivertė itin maža, svarbu nepamiršti jo pagirti, pastebėti bei įvertinti jo pastangas, pastiprinti.
- Parodykite, kad vaiką palaikysite net ir nesėkmės atveju.
Meilė ir Saugumas - Pagrindas Pasitikėjimui
Apibendrinant galima teigti, kad esminis dalykas - meilės ir saugumo jausmas, padrąsinimai. Vaikui daug kas yra nauja, tad palaikymas net ir nesėkmės kontekste jam leidžia nepasiduoti, nenuvertinti savęs, o kaip tik - priimti naują patirtį ir iš jos pasimokyti.
Siekiant Kurti Tinkamą Vaiko Savivertę, Svarbu:
- Mokyti vaiką pažinti ir priimti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes.
- Skatinti vaiką bendradarbiauti, o ne konkuruoti.
- Leisti mokytis iš klaidų ir nebijoti priimti nesėkmės.
- Palaikyti sunkiomis akimirkomis, parodyti, kad būsite šalia, kad ir kas benutiktų.
- Leisti vaikui dalyvauti priimant sprendimus, patikėti jo raidos tarpsniui tinkamas užduotis.
- Rinkti tinkamus žodžius.
- Diegti tinkamas vertybes.