Psichikos sveikata - tai ne tik medicinos sritis, bet ir visos visuomenės rūpestis. Siekiant suprasti, ką išgyvena psichikos ligomis sergantys žmonės, kartais reikia žengti žingsnį į jų pasaulį, net jei tai tėra simbolinis pasivaikščiojimas.
"Psichozės labirintas": žvilgsnis į sergančiojo protą
Vilniuje įrengta Nyderlandų menininkės Jennifer Canary instaliacija „Psichozės labirintas“ suteikia galimybę pajusti sunkiomis psichikos ligomis sergančiųjų išgyvenimus. Tai - simbolinis pasivaikščiojimas po psichoze sergančios mergaitės Jamie smegenis. Šis labirintas apkeliavo daugelį Europos šalių, juo praėjo beveik 7000 žmonių.
J. Canary ėmė domėtis psichoze, kai jos brolio žmona susirgo šizofrenija. Dėl šios priežasties ligonę kartais lydėdavo psichozės priepuoliai. Menininkė, norėdama suprasti, ką jaučia sergantis žmogus, sukūrė instaliaciją su penkiais Jamie minčių kambariais. Į labirintą veda vienas takas, tik juo galima išeiti. Atrodo, kad neįmanoma pasiklysti, tačiau ir taip atsitinka. Paaštrėjus pojūčiams, daug kas labirinte pasidaro nepažįstama ir bauginama, todėl nerandama išeities. J. Canary dėmesį sutelkė į įvairias spalvas, bet norint patekti į labirintą reikia įveikti tamsą.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, ėjęs šiuo labirintu, teigė, kad jis padeda suprasti, kokias kančias patiria sergantieji. Nors labirintas nėra kurtas mokslininkų ar psichiatrų, bet jo vertė dėl to nesumažėja. Tokia patirtis gali būti naudinga daug kam.
Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas priminė, kad psichikos sutrikimai nėra lengvesni nei fizinės ligos.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Atviros psichiatrijos mėnuo: siekis mažinti stigmą
„Psichozės labirinto“ atidarymu Lietuvoje prasidėjo Atviros psichiatrijos mėnuo. Tai laikotarpis tarp dviejų psichikos sveikatai svarbių tarptautinių dienų - Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos rugsėjo 10-osios ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos spalio 10 -osios. Tai antroji psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva Lietuvoje. Atviros psichiatrijos mėnesio metu šalyje vyks paskaitos, atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, konsultacijos ir įvairios diskusijos. „Norime visuomenei pristatyti šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimus ir paskatinanti laiku kreiptis pagalbos“, - sakė šios iniciatyvos koordinatorė gydytoja Nijolė Goštautaitė Midttun.
Psichozės simptomai ir gydymo būdai
Psichozė sukelia daug negalavimų - gali pakisti pojūčiai, atsirasti iliuzijų, haliucinacijų, sutrinka informacijos perdirbimas, kamuoja baimė, nerimas, liūdesys, apima susvetimėjimo jausmas. Psichozės varginami ligoniai sudaro didžiausią naštą sveikatos apsaugos sistemai.
Gydymo principas - ne uždaryti ir izoliuoti psichikos ligonius, o į gydymo procesą įjungti jų šeimos artimuosius. Tokiems pacientams būtina skirti ne tik vaistų, bet ir taikyti įvairias terapijos rūšis, pavyzdžiui, psichoterapiją, meno terapiją, muzikos terapiją.
Vilnietis, anksčiau kentėjęs nuo psichikos sutrikimų, pasakojo, kad labirinte lengva suklysti - kaip ir prasidėjus psichozei, atrodo, yra kelias, bet staiga jo nėra. Pasižiūri, yra takelis, bet jis niekur nenuveda, atsiduri prie sienos, kurią turi pramušti galva. Arba turi ieškoti landos. Taip ir su psichoze - kas pakliūna į jos rankas, turi ieškoti medikų pagalbos.
Šiuolaikinė psichiatrijos ligoninė: tarp stereotipų ir realybės
Visi esame girdėję ir skaitę istorijų apie prievarta į psichiatrijos ligonines uždaromus žmones, jiems duodamas milžiniškas dozes raminamųjų vaistų ir šiurpą keliančias gydymo procedūras: pradedant elektrošoku, baigiant lobotomija. Bet ar tose istorijose tebėra tiesos? Juk pasaulis pasikeitė. Tad koks gi gyvenimas psichiatrijos ligoninėse verda dabar?
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius profesorius Arūnas Germanavičius atvėrė duris į savo vadovaujamą gydymo įstaigą, aprodė net tuos skyrius, kuriuose gydomi sunkiausi ligoniai.
Modernūs gydymo metodai
Pirmiausia gydytojas mus nusivedė į kabinetą, kuriame, be darbo stalo, stovėjo ir odinis krėslas su prie jo prijungta elektronine įranga - transkranijine magnetine stimuliacija. Ši įranga veikia paprastai - prie kėdėje sėdinčio žmogaus skalpo pridedamas magnetinio lauko generatorius, per kurį leidžiami elektros impulsai. Gydymą šiuo prietaisu derinant su psichoterapija ir vaistais kai kuriems asmenims sėkmingai gydoma depresija. Taip pat šis prietaisas tinka Parkinsono ligai ir įvairioms retesnėms neurologinėms ligoms gydyti.
Sunkiausių ligonių skyrius
Kad patektume į kitą skyrių, profesorius pabeldė į užrakintas duris. Pasirodo, net ligoninės vadovas kada įsigeidęs šio skyriaus durų nevarsto. „Psichozės metu pacientai gali būti sutrikusios orientacijos, pasimetę laike, erdvėje, kartais ir savyje. Jų elgesys gali būti paveiktas kliedesių, sutrikusio suvokimo, haliucinacijų. Todėl pacientus visą parą stebi personalas“, - paaiškino ligoninės vadovas. Dažniausiai čia gydoma apie 40 pacientų, tad slaugytojoms, kurių dieną būna 3, o naktį - po vieną ir dar dvi slaugytojo padėjėjos, tenka didelis darbo krūvis. Joms reikia ne tik prižiūrėti, kaip ligoniai vartoja vaistus, bet ir bendrauti su jais.
Ligoninės vadovas didžiavosi, kad jie pirmieji tarp psichiatrijos gydymo įstaigų pradėjo taikyti iš Japonijos koncerno „Toyota“ perimtą LEAN metodiką. Jos esmė - koridoriuje kabančiose lentose darbuotojai žymi, kaip keičiasi pacientų dienotvarkė, kiek per mėnesį jų įrašoma į reabilitaciją, taip pat nurodoma, kiek ligonis patenkintas savo praėjusia diena, įtraukiamos pastabos, ką būtų galima patobulinti.
Agresijos valdymas ir fizinis suvaržymas
Jeigu žmogus yra agresyvus ir sujaudintas, jis perkeliamas į Ūmių psichozių skyrių, kuriame yra vienutės, o tose vienutėse pacientai fiziškai varžomi diržais. Pakeliui sužinojome, kad tramdomieji marškiniai psichiatrijos ligoninėje nebenaudojami, nes jie yra nesaugūs.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Paprastai vieną ligonį tramdyti tenka mažiausiai trims darbuotojams, kurie yra išmokyti, kaip elgtis: griebti ligonį už rankų, kojų ar liemens. Ūmių psichozių paveikti pacientai kartais paguldomi į vienutę, kurioje prie lovos fiksuojami specialiais diržais. Ir durys be rankenų iš vidaus išduoda, kad žmogaus laisvė čia laikinai gali būti suvaržoma. Kai slaugytojai atlieka pacientų fizinį suvaržymą (fiksaciją), jie privalo įvesti duomenis į vidinę ligoninės elektroninę sistemą, kad administracija galėtų matyti realiu laiku, kiek ir kokiuose skyriuose yra daugiau agresyvaus pacientų elgesio, ir kaip dažnai gydytojai ir slaugytojai turi taikyti fizinio suvaržymo priemones, analizuoti šių reiškinių priežastis ir prevenciškai mažinti agresijos psichiatrijos skyriuose.
Elektroimpulsinė terapija
Jei reikia, Ūmių psichozių skyriaus pacientai pervežami į elektros impulsų terapijos kabinetą, kur taikomas elektrošokas. Gydytojas skubėjo nuraminti: šiais laikais elektrošoko procedūra nė iš tolo neprimena to, ką esame matę filmuose. Taikydami elektros impulsų terapiją mes smegenyse dirbtinai sukeliame panašų į epilepsijos priepuolį. Jis pasklinda po visus galvos smegenų centrus ir, manoma, išlaisvina daug neuromediatorių, kurie reikalingi sveikstant, pavyzdžiui, nuo šizofrenijos, taip pat labai sunkių depresinių būklių metu.
Ankstyvoji diagnostika ir gydymas
Kadangi psichozės dažniausiai prasideda jauniems žmonėms - tarp 16 ir 35 metų, labai svarbu turėti ankstyvo psichikos ligų atpažinimo sistemą. Kuo šalis daugiau investuoja į ankstyvąją diagnostiką ir ankstyvąjį gydymą, tuo mažiau yra gydymui atsparių atvejų arba neigiamų atvejų, kai pacientai nepasveiksta. Reikalingos ir mokymo programos, kurios leistų mokytojams laiku pastebėti mokinių psichikos ligas. Artimieji taip pat dažnai nesugeba atpažinti tokių psichikos sutrikimų kaip depresija, kurios vienas esminių požymių yra malonumo jausmo praradimas, vengimas užsiimti kažkuo, kas anksčiau patiko.
Profesorius dr. A. Germanavičius neslėpė, kad dažnai net ir šeimos gydytojai prisipažįsta nedrįstantys paciento nukreipti pas psichiatrą, nes tada žmogus nebesikreipia niekur. Tačiau labai svarbu žmones informuoti, kad esant tam tikroms būklėms nesikreipti į psichiatrą yra pavojinga gyvybei. Kaip kalbame apie insultą ir auksines valandas, per kurias galima išgelbėti žmogų, kuo greičiau teikiant medicininę pagalbą, taip ir psichiatrijoje yra būklių, pavyzdžiui, depresija, kai turime labai skubiai teikti medicininę pagalbą, kad išgelbėtume gyvybę.
Medikamentinis gydymas ir psichoterapija
Paklaustas, ar tiesa, kad psichiatrijos ligoninėse pacientams saujomis duodami vaistai, A. Germanavičius neslėpė, jog didelę dalį sudaro medikamentinis gydymas. Skirdami vien tik gydymą vaistais prisidedame prie psichikos ligas lydinčios neigiamos nuostatos.
Prievartinis gydymas
A. Germanavičius neslėpė, kad prievartinis gydymas skiriamas tada, kai psichikos sutrikimu sergančio žmogaus veiksmai kelia realų pavojų jam pačiam arba jo gyvybei, kito žmogaus sveikatai arba gyvybei ir turtui.
Pandemijos įtaka psichikos sveikatai
Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Sergantys psichikos ligomis asmenys būna labiau pažeidžiami, esant didelės įtampos laikotarpiams. Gali paūmėti nerimas, depresinė simptomatika, sutrikti elgesys. Kai kam pasireiškia ir psichozių paūmėjimus.
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė R. Mazaliauskienė sako: „Krizių daug. Jos labai įvairios, tačiau svarbu paminėti tas, kurios susijusios su santykių šeimoje sunkumais, - įtakos tam turi išaugusi trintis būnant namuose. Atskirai verta paminėti ir psichikos sutrikimus, atsirandančius asmenims, kuriems stebimos sunkios somatinės ligos. Pastarieji pacientai ypač sunkūs, reikalauja skirtingų specialistų suderinto darbo ir kompleksinio gydymo.
ELTA yra skelbusi, kad, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ataskaitos duomenimis, valstybėse pastaruoju metu itin išaugo alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, labai pagausėjo atvejų, kai „nuotoliniu būdu“ įsigyjama kvaišalų. Ne išimtis ir Lietuva, tai galėtų patvirtinti LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos specialistai.
Kaip rūpintis savo psichikos sveikata?
Psichiatrė R. Mazaliauskienė pabrėžia, kad savo psichikos sveikata besirūpinantis žmogus, visų pirma, turėtų atkreipti dėmesį į save: į emocijas, savo nuotaiką, poreikius, santykius, ir kiekvienam patartina užsiimti savęs puoselėjimu. Nes tik tinkamai pasirūpinus savimi, galima rūpintis kitais.
„Vilnius sveikiau“ psichologė-psichoterapeutė Ieva Sabalienė pabrėžė, kad ne mažiau psichinei sveikatai svarbus ir socialinis kontaktas: „Vertinga kurti palaikantį žmonių ratą, turėti žmonių, su kuriais gera tiek kalbėti, tiek kartu tylėti.
Pasaulinė psichikos sveikatos diena Vilniuje
Spalio dešimtąją Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ „Forum Cinemas Vingis“ salėje minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Konferencijoje vilniečiai klausėsi keturių pokalbių. „Lėtas gyvenimas“ - apie tai, kaip rasti pusiausvyrą tarp ambicijų ir gebėjimo sustoti. „(Ne)miego efektas“ - apie miego svarbą psichikos sveikatai. „Kūnas kalba: kaip jį išgirsti?“ - apie emocinius sunkumus signalizuojančius fizinius simptomus.
Apie lėtesnio gyvenimo svarbą vilniečiams kalbėjo dainininkas Sakalas Čumačenko. Specialistė kvietė pažvelgti į miegą ne tik kaip į fiziologinį poreikį, bet ir kaip į vieną svarbiausių psichologinės sveikatos šaltinių. VU neurobiologės Dovilės Šimkutės pranešimas apie tai, kaip ekranai veikia mūsų smegenis: „Nuolatinis naršymas sukelia dopamino pliūpsnius - tarsi mažas prizas smegenims kaskart, kai pamatome ką nors naujo.
tags: #pasivaiksciokime #po #psichiatrijos #ligonine