Įvadas
Psichikos sveikata yra svarbi kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus. Vaikams ir paaugliams, kurie patiria didelius fizinius, emocinius ir socialinius pokyčius, psichikos sveikata yra ypač svarbi. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichikos sveikatos aspektus, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai, taip pat pateiksime naudingų patarimų, kaip rūpintis savimi ir padėti kitiems.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemos
Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus gydo vaikų-paauglių psichiatrai. Psichologas gali padėti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus. Pagalbos dažniausiai ieško vaiko tėvai, o ne pats vaikas. Tėvai dažniausiai kreipiasi dėl vaikų elgesio ir emocijų problemų, kurias apibūdina kaip: „agresyvus“; „mušasi“; „neklauso tėvų nurodymų ir prašymų“; „konfliktuoja mokykloje ir namuose“; „yra labai nedrąsus“; „nekalba su kitais žmonėmis, išskyrus šeimos narius“; „dažnai verkia“; „nemoka bendrauti su bendraamžiais“; „yra atstumtas klasėje“; „šlapinasi į lovą“; „labai išrankus maistui“; „bijo vienas eiti į mokyklą, nors pagal amžių jau galėtų“ ir t.t.
Pastaruoju metu, kai aplinkoje daug įtampos ir neapibrėžtumo, paaugliai ypatingai jautriai išgyvena šiuos visuomenėje vykstančius procesus, kurie atsispindi jų šeimose bei aplinkoje. Tokiame amžiuje, nesant patirties bei vidinių resursų labai sunku suprasti įvairius kylančius jausmus, būsenas, įveikti stresą, teisingai įvertinti savo santykius su aplinkiniais. Todėl neretai patikimu būdu įveikti kylančius sunkumus tampa draugų būrys ir svaiginimasis cigaretėmis, alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis.
Psichikos sveikatos specialistai įspėja: pastaruosius dvejus metus besitęsianti pandemija ir šių dienų karas Ukrainoje gali išprovokuoti vaikų ir paauglių sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, išauginti psichologinį pažeidžiamumą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje ar mokykloje, net lemti psichikos ar elgesio sunkumų atsiradimą.
Psichologinės pagalbos būdai
Šeimos santykių institute viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių yra psichodinaminė psichoterapija. Šis psichoterapijos metodas taikomas suaugusiesiems ir paaugliams. Porų psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis porai suprasti ir spręsti tarpusavio santykių bei emocines problemas. Sesijose dalyvauja abu partneriai arba sutuoktiniai. Šeimos psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis suprasti ir spręsti emocines problemas bei asmenines krizes, dirbant su visa šeima, ne tik su atskirais jos nariais.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizės teorija
Grupinė psichoterapija - tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo. Grupėje dalyvauja nuo 4 iki 10 narių. Vienas iš pagrindinių grupės terapinių veiksnių yra saugios erdvės sukūrimas, kur priimančiame ir nuoširdžiame santykyje grupės nariai gali tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį, ieškoti naujų būdų kaip kurti darnius ir artimus ryšius. Grupė renkasi kartą per savaitę. Sesijos trukmė 1 val. Grupės nariai sėdi ratu ir yra kviečiami laisvai dalintis savo mintimis ir patyrimais. Remiantis psichodinaminės grupinės psichoterapijos principais, grupės nariams nėra pateikiamos užduotys ar pratimai, daugiau orientuojamasi į „čia ir dabar“ vykstantį procesą. Grupė yra ilgalaikė. Dalyviai kviečiami lankyti grupę bent metus. Žmogaus asmenybė, įpročiai nuostatos formavosi nuo pat vaikystės.
Kaip atpažinti depresiją?
- Kas yra depresija? Jos rūšys?
- Kaip ignoruojami mūsų psichologiniai ir fiziologiniai poreikiai perauga į depresiją?
- Kas sukelia depresyvias nuotaikas?
Tokia būsena, kai trūksta energijos ir jėgų, tingisi išeiti iš namų, kai norisi užsidaryti namuose ir pasislėpti nuo viso pasaulio su prasta savo nuotaika, kai mintys tampa slogios, norisi miegoti ir nieko neveikti yra aplankiusi kiekvieną iš mūsų. Visgi, jei tokia būsena užsitęsia, kyla grėsmė susirgti depresija. Tai - vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių asmens sveikatai ir netgi baigtis mirtimi.
Jei pastebite tik kai kuriuos arba net visus depresijos simptomus ir esate pasiruošęs sau padėti - ši paskaita jums tikrai pravers. Ji pravers ir tiems, kas neturi jokių simptomų.
Emocijos: kaip jas atpažinti ir reguliuoti?
Emocijos yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, ir skirtingi žmonės emocijas jaučia skirtingai. Emocijos ne tik daro įtaką žmonių veiksmams, mąstymui ir jausmams, bet ir fizinei bei psichikos sveikatai.
Svarbu pažinti savo emocijas ir adaptyviai jas išreikšti. Reikia sustoti, būti su jausmais. Reikia tyrinėti jausmų priežastis ir pasirinkti tinkamą išraišką.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie psichologinę sveikatą
Teigiami ir neigiami jausmai. Kaip nusiraminti?
Savivertė, pasitikėjimas ir savęs priėmimas
Paskaitoje bus kalbama apie savęs vertinimą, pasitikėjimą savimi, vidinę harmoniją, sėkmę ir pasitenkinimą gyvenimu. Kiek mūsų patirtys įtakoja pasitikėjimą savimi? Kas būdinga savimi pasitikinčiam ir savimi nepasitikinčiam žmogui? Savęs priėmimas negalios kontekste.
Psichohigiena: pagalbos sau būdai
Kas yra psichohigiena ir kaip aplinka veikia mūsų mintis bei veiksmus. Kokius klausimus sau užduoti ir kodėl būtent juos, kad galva būtų šviesi, o kūnas sveikas. Kokios yra psichohigienos technikos ir kaip jos veikia. Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp kasdienių atsakomybių ir dalykų, kuriuos mėgstame. Į ką atkreipti dėmesį, kad darbas su savimi būtų maksimaliai efektyvus. Kokias pagrindines klaidas kartojame savianalizės procese.
Konfliktai mūsų gyvenime: draugiško sprendimo link
Pandeminė situacija ir priverstinis karantinas sustiprino įtampą ir tarpasmeniniuose santykiuose, ypač kalbant apie santykius su artimaisiais. Kaip neįsivelti į konfliktus su namiškiais ar kaimynais, bet ir apginti savo interesus?
Motyvacija: kur ją atrasti?
Dienomis, savaitėmis ar netgi mėnesiais neprisiruošiate padaryti vieno ar kito darbo? Vis randate priežasčių, kuriomis pateisinate savo atidėliojimą? Akivaizdu, jums stinga ne laiko, ne priemonių ar kokių nors kitų dalykų, trūksta… motyvacijos!
Taip pat skaitykite: Viešos paskaitos bendruomenei
Kuriant autentišką laimę
Paskaitoje bus kalbama apie laimės teorijas: hedonizmą, „tikslų sąrašą“ ir autentišką laimę, apie laimės sudedamąsias dalis. Kaip jaustis laimingu esant pačiam nevaldomose situacijose (šiuo atveju covid 19 situacija).
Stresas ir jo įveikimas
Siekiant padėti geriau suvaldyti jaučiamą įtampą, nerimą, ypač pandeminiu laikotarpiu, labai svarbu turėti pakankamai žinių apie stresą ir jo įveikos būdus.
Sveikatai palankus elgesys ir jo reikšmė turint negalią
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sveiką gyvenimo būdą ir jo reikšmę asmens sveikatai ir savijautai. Sveikatai palankus elgesys - tai daugiau nei fizinis aktyvumas ar subalansuota mityba. Tai - sąmoningas požiūris į savo sveikatą ir noras ją sustiprinti.
Kaip išlaikyti emocinį stabilumą šeimoje karantino metu
Paskaitos metu bus apžvelgti svarbūs šeimos emocinio gyvenimo aspektai ir pateiktos rekomendacijos, kas padeda karantino metu šeimai susitelkti ir sėkmingai įveikti sunkumus.
Be depresijos. Ar galiu sau padėti?
Kaip pažinti depresiją. Mintys apie savižudybę. Svarbiausi depresijos gydymo ir savipagalbos būdai. Bendruomenės pagalba.
Psichologinis atsparumas ir negalia
Jau daugiau nei du dešimtmečius kalbama apie galimybes ir iššūkius siekiant sėkmingai įtraukti neįgaliuosius į visuomenę. Deja, bet neigiamas visuomenės požiūris ir vyraujantys stereotipai vis dar yra bene didžiausia problema daugeliui negalią turinčių žmonių bei jų artimiesiems.
Vaiko negalia - kaip ją priimti?
Tėvai, auginantys vaikučius su negalia, neretai jaučiasi nesuprasti ir sutrikę. Nenuostabu, nes negalia daro poveikį visai šeimai: patiriama daugiau streso, tenka susidurti su neigiamu visuomenės požiūriu, atsiranda problemos darbinėje veikloje ir pan. Dėl to neįgalių vaikų šeimos nariams kartais būna sunku dalytis savo jausmais ir išgyvenimais, tačiau vaiko negalia gali būti ta paskata pagerinti ir išmokti naujų auklėjimo įgūdžių, tapti atviresniems, geresniems, labiau empatiškiems.
Emocinis valgymas
Emocinis valgymas - kas tai? Ar visos emocijos gali būti susijusios su emociniu valgymu? Kodėl emocijos tokios svarbios? Ar visi galime būti emociniai valgytojai? Kas dažniausiai tai nulemia?
Pyktis: pažinimas ir valdymas
Pykčio funkcija, priežastys, raiškos formos. Agresija ir jos kilmė. Kaip elgtis su agresyviai nusiteikusiu asmeniu? Pozityvūs ir negatyvūs būdai pykčiui valdyti ir išreikšti. Kaip konstruktyviai išsakyti pyktį?
Stiprios emocinės reakcijos krizės metu
Svarbu atpažinti ir įvardyti savo emocines būsenas bei spręsti sunkumus, išsaugant psichologinę pusiausvyrą. Mokiniai mokėsi rūpintis savo bei aplinkinių emocine bei psichine sveikata, stiprino bendravimo įgūdžius. Psichologė akcentavo apie žmogaus sąmonę ir pasąmonę, kaip suvaldyti savo emocijas ir dirbti su savimi, mokė mokinius įsiklausyti į save ir kitus, ištiesti pagalbos ranką, nenusigręžti nuo kitų, kai jiems sunku, nepalikti draugų, artimųjų vienatvėje. Skatino, kad kai yra sunku reikia ieškoti pagalbos, nes, kas ieško pagalbos, yra stiprus.
Psichinė sveikata (remiantis LR psichikos sveikatos strategija) - geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, skatina pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Žodžio „psichika“ reikšmė graikų kalboje (psyché - gyvenimas, psichikos- siela).
Užsiėmimas privertė mokinius pamąstyti apie savo mintis, elgesį, jų pasekmes. Lektorė pasidalino savo patirtimi ir davė daug naudingų patarimų apie tarpusavio bendravimą, emocinę vaikų kompetenciją, kaip paauglių išreikštos ar neišreikštos emocijos daro įtaką jam visą gyvenimą.
Kaip tėvai gali padėti savo vaikams?
- Būkite atviri ir palaikantys. Vaikai turi jaustis saugūs, galėdami pasidalinti savo jausmais ir mintimis su tėvais.
- Būkite kantrūs ir suprantantys. Vaikai ne visada gali iš karto suprasti savo emocijas ar problemas.
- Ieškokite profesionalios pagalbos, jei reikia. Jei pastebite, kad jūsų vaikas turi psichikos sveikatos problemų, nedvejodami kreipkitės į specialistus. Kreipimasis į specialistus nereiškia, kad tėvams arba globėjams nepavyko, jie nesusitvarkė ar yra nesėkmingi. Kreipimasis reiškia, kad tėvai ar globėjai neignoruoja vaiko emocinės būklės ir elgesio bei adekvačiai įvertina vaiko poreikius, siekia jam padėti.
Savivaldybėse taip pat veikia psichikos sveikatos centrai, kurių komandos pasiruošusios padėti tiek paaugliams, tiek jų tėvams.
Vykdydama Ilgalaikių COVID-19 pandemijos neigiamų pasekmių žmogaus ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą bei siekdama padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iniciavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Kartu su Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistais rengdama informaciją tėvams, SAM identifikavo aktualiausius klausimus, dažniausius pandemijos laikotarpiu išryškėjusius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai.
Kur kreiptis pagalbos?
- Vaikų linija: Pagalba telefonu ir internetu vaikams ir paaugliams.
- Jaunimo linija: Pagalba telefonu ir internetu jauniems žmonėms.
- Psichikos sveikatos centrai: Savivaldybėse veikiančios įstaigos, teikiančios psichologinę ir psichiatrinę pagalbą.
- Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyrius: vienintelis akredituotas, turintis licenciją (Licencijos Nr. 2305) teikti tokio pobūdžio paslaugas mūsų šalyje, veiklą pradėjo 2006 m. Pradėję nuo trumpalaikės pagalbos jaunuoliams gyvenantiems Kauno apskrityje, šiuo metu mes aptarnaujame paauglius (nuo 14 iki 18 metų) ir jų artimuosius iš visos Lietuvos. Teikdami paslaugas savo jauniesiems pacientams siekiame konjunktūrinio ryšio tarp medikamentinio gydymo ir psichosocialinių paslaugų. Įvairių priemonių derinimas - kompleksinė pagalba yra pagrindinis sėkmės garantas, sugrįžtant į produktyvų funkcionavimą savo aplinkoje ir visuomenėje. Aktyvios laisvalaikio formos- muziejų, parodų lankymas.
Vaikų ir jaunimo skyriuje darbo dienomis kasdien vyksta šeši grupiniai užsiėmimai, kurie trunka po vieną valandą. Taip pat per dieną yra skirta 2,5 val. individualioms konsultacijoms. Gydymosi laikotarpiu yra užtikrinamas bendrojo lavinimo ir ugdymo tęstinumas. Užsiėmimus veda ir individualiai konsultuoja skyriaus psichologai bei socialiniai darbuotojai. Du trečdalius dienos veiklas vykdo psichologai (apie 5 val.), o likusį laiką su skyriuje besigydančiais jaunuoliais dirba socialinis darbuotojas (apie 2 val.). Psichologinė pagalba ir priežiūra užtikrinama 24 val. Paslaugos Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriuje teikiamos nemokamai. Asmenims nuo 16 m. Giedraičių g. 8, Kaunas. Darbo laikas nuo 8-17 val. 8-37 331996.
- Valstybinis psichikos sveikatos centras: konsultuoja asmenis, norinčius mesti rūkyti, elektroniniu paštu.
Pasaulinė psichikos sveikatos diena ir psichikos sveikatos savaitės
Minint Pasaulinę psichinės sveikatos dieną, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje buvo paskelbta psichinės sveikatos savaitė. Mokyklos fojė buvo paruoštas stendas ir demonstruojamas filmukas psichikos sveikatos tema. Šeštos klasės mokiniai klausėsi visuomenės sveikatos specialistės Linos Martinkienės skaitomos paskaitos „Psichikos sveikata paauglystėje“, kurios metu vaikai sužinojo, kas yra gera psichinė sveikata, kokias problemas ir ligas sukelia prasta jos būklė bei kaip galima gerinti psichikos sveikatą. Dalyvaudami paskaitoje mokiniai mokėsi kvėpavimo pratimų, kurie padeda gerinti žmogaus nervų sistemą, suvaldyti neigiamas emocijas ir jausmus, atliko nerimo testą, kuris skirtas įvertinti nerimo lygį bendraujant.
Atmintinės tėvams
Kartu su Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistais rengdama informaciją tėvams, SAM identifikavo aktualiausius klausimus, dažniausius pandemijos laikotarpiu išryškėjusius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai.
Vaikas pas gydytoją be tėvų
Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
„Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai (įtėviai) ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Pasak jos, tėvams ir globėjams reikia žinoti, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. „Paciento atstovais pagal įstatymą gali būti: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Nesant šių atstovų raštiško sutikimo, gydytojas negalės atlikti patikrinimo. Tiesa, kaip jau ir minėjau, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų",- teigia Ž.
Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai. „Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) šie žmonės negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Tuo tarpu turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų",- sako Ž. Tuo tarpu sulaukę 16 metų jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. „Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose",- teigia Ž.
Tad sunegalavus vaikui, į gydymo įstaigą tėveliams, o jei tėvų nėra - globėjams, reikėtų keliauti kartu su vaiku.
Smurto prieš vaikus prevencija
„Paauglystė - kardinalių pokyčių metas vaikams, iššūkių tuo metu kyla ir suaugusiesiems. Svarbu nepamiršti, kad iškilusių problemų smurtas neišspręs, tam yra kitų, kur kas geresnių būdų“, - teigia I. Tarnybos duomenimis, pernai prieš 10-17 metų vaikus užfiksuoti 1859 galimi smurto atvejai iš 2935.
„Tėvams reaguojant į pasikeitusį paauglių elgesį svarbu išlaikyti ramybę, vengti nuolatinių priekaištų, „nekalbadienių“, konfliktų, o svarbiausia - vengti smurto. „Tai ypač svarbu po COVID-19 pandemijos, kurią išgyventi buvo itin sunku. Būtent šiuo laikotarpiu paauglių santykiai su tėvais galėjo blogėti dėl kylančių iššūkių, įtampų, susijusių su mokymusi, darbu ar buitimi, daugėjo nerimą, stresą patiriančiųjų, suicidines mintis išreiškiančių jaunų žmonių“, - pasakoja I. Daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi būtent paaugliai - pernai jie sudarė 56 proc. besikreipusiųjų.
Psichologinės gerovės paslaugos
Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu. „Šios paslaugos itin tinkamos, kai susiduriama ne su sutrikimais, o sunkumais. Kitaip tariant, išgyvenant skyrybas, susidūrus su elgesio problemomis, netekties atveju ar dėl kitų socialinių veiksnių prireikus pagalbos tiek stiprinti psichikos sveikatą, tiek gauti psichologinę pagalbą“, - pasakoja S.