Įvadas
Depresija - viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Jos priežastys ir pasekmės yra įvairios ir sudėtingos, o poveikis jaučiamas tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygiu. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip kultūra, socialiniai tinklai ir trauminiai įvykiai veikia depresijos paplitimą ir sunkumą, taip pat aptarsime galimus sprendimus ir prevencijos strategijas.
Kultūros įtaka psichikos sveikatai
Kultūra kaip vaistas ir narkotikas
Kultūra gali veikti kaip savotiškas narkotikas, įtraukiantis žmones į gilesnes temas ir skatinantis juos investuoti į save, tokiu būdu kuriant geresnę gyvenimo kokybę. Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė rodo, kad kūrybinės veiklos daro tiesioginį poveikį ilgalaikei sveikatos priežiūrai, o lankymasis kultūros objektuose mažina stresą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad visos kultūros formos turi skatinamąjį elementą.
Tačiau kultūra gali būti ir pavojinga, ypač politikams, kurių gyvenimo taisyklės skiriasi nuo kultūrinių dalykų, kurie dažnai yra gilūs ir reikalauja daug laiko. Politikoje viskas vyksta greitai, dėmesys išlaikomas tik kelias sekundes, todėl kultūros demonstravimas rinkimų metu gali net atbaidyti žmones.
Socialinis receptas: kultūra kaip vaistas nuo vienišumo ir depresijos
Socialinis receptas - tai iniciatyva, kurią įkvėpė Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė, siekianti senyvo amžiaus žmonėms, turintiems nežymių nerimo ir depresijos simptomų, pasiūlyti nemokamas veiklas kultūros įstaigose. Lietuvoje senyvo amžiaus žmonės jaučiasi vienišiausi visoje ES, o vienišumas gali lemti žalingą elgseną ir beprasmybės jausmą. Socialinis receptas praturtina bendravimą ir nepalieka vidinės tuštumos.
Psichikos ambasadorystės programa: kalbėjimas apie savižudybes profesionaliai
Psichikos ambasadorystės programa finansuoja veiklas, į kurias įtraukiami žmonės, patyrę sunkumų arba susidūrę su jais per artimuosius. Tai svarbu, nes apie savižudybes ir kitas problemas reikia kalbėti profesionaliai, nekurti romantiško įvaizdžio, bet parodyti visą tiesą ir pragarą, kurį išgyvena artimieji.
Taip pat skaitykite: Faktai per kognityvinę prizmę
Kultūros svarba po pandemijos
Pandemija išryškino kultūros svarbą psichikos sveikatai. Karantinas turėjo didžiulį poveikį kultūros sektoriui, tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekviena pandemija turi tris etapus: medicininę pabaigą, politinę pabaigą ir socialinę pabaigą (psichologines, socialines pasekmes). Ankstesnės patirtys rodo, kad pirmuosius du etapus žmonės užskaito kaip pabaigą, tačiau socialinės pasekmės gali lįsti ir po 15 metų.
Socialinių tinklų įtaka psichikos sveikatai
Virtualus pasaulis: streso šaltinis ir psichikos sveikatos potyrių pasidalijimas
Virtualus pasaulis ir socialinės medijos dažnai aprašomi kaip streso ir pablogėjusios psichikos sveikatos šaltiniai. Anonimiškumas internete paaštrina nuomonių ir vertybių konfliktus, o socialinės medijos skatina mus viešinti virtualią asmenybės versiją, kuri ne visada atitinka mūsų „ne internetinę“ asmenybę.
Jauni žmonės naudoja virtualias erdves savo psichikos sveikatos potyrių pasidalijimui ir „iškrovimui“ anoniminėse erdvėse. Tokie potyriai itin dažnai apima ir depresijos bei nerimo sutrikimus.
Socialiniai tinklai: lyginimas su kitais ir priklausomybė
Socialiniai tinklai gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą, ypač jauniems žmonėms, kurie dar tik formuoja savo identitetą. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei. Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Per didelis laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie depresiją ir savirealizaciją
FOMO: baimė praleisti ką nors svarbaus
FOMO (Fear of Missing Out) - baimė praleisti ką nors svarbaus - atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Savižudybės ir socialiniai tinklai
Tyrimai atskleidė, kad net 15% jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo.
Ką daryti?
Svarbu suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Taip pat padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Potrauminio streso sindromas (PTSS)
Trauminiai įvykiai ir psichologinė būklė
Apie 70 procentų suaugusiųjų patiria bent vieną trauminį įvykį savo gyvenime. Natūralu, kad po sukrečiančių patyrimų psichologinė būklė gali susvyruoti: jaučiama baimė, liūdesys, gedulas. Potrauminio streso sindromas (PTSS) - psichikos sveikatos būklė, atsirandanti po traumuojančių išgyvenimų, tokių kaip smurtas, avarijos, karas ar netikėta netektis.
Trauminė patirtis: grėsmė gyvybei, sveikatai, kūnui
Psichotraumatologijoje trauminę patirtį suprantame kaip itin gąsdinantį, sukrečiantį įvykį, kuris dažniausiai susijęs su grėsme žmogaus gyvybei, sveikatai, kūnui. Tokių patirčių pavyzdžiai būtų gamtinės nelaimės, avarijos, nelaimingi atsitikimai, seksualinis ar fizinis smurtas, karai. Tokios patirtys gali būti nutikusios vieną kartą, bet taip pat gali tęstis ar kartotis.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie asmenybę ir demokratinę visuomenę
PTSS požymiai
Vienas iš ryškiausių požymių yra traumuojančios patirties pasikartojantis išgyvenimas dabartyje: ryškiais prisiminimais, vaizdais, kvapais, kitais pojūčiais, kūno reakcijomis, pavyzdžiui, labai didele įtampa kurioje nors kūno vietoje. Objektyviai saugioje aplinkoje esantis žmogus tokiais momentais jaučiasi, tarsi patirtis vyktų iš naujo čia ir dabar. Kiti ryškūs požymiai yra nuolatinis grėsmės jausmas - žmogus nebesijaučia gyvenime saugus, būna sunku atsipalaiduoti. Jį gali stipriai gąsdinti įvairūs netikėtumai aplinkoje, pavyzdžiui, netikėti garsai. Gali būti sunkiau valdyti emocijas: neįprastai greitai ir stipriai nusimenama, pasireiškia anksčiau nebūdingi pykčio protrūkiai. Galime pastebėti ir mūsų bazinių įsitikinimų apie pasaulį pokyčius.
Stimulai, sukeliantys PTSS simptomus
Potrauminio streso simptomai gali būti sukelti įvairių stimulų, kurie primena patirtą trauminį įvykį. Žmogaus smegenys su trauma gali susieti labai įvairius dalykus. Tai gali būti įvairus spektras su trauma besisiejančių stimulų, kurie veikia per įvairius pojūčius: vaizdai, garsai, kvapai, skonis, fiziniai pojūčiai.
Psichologinis smurtas ir PTSS
Dažnai kyla klausimas - ar psichologinis smurtas gali būti priskiriamas prie trauminių patirčių? Vėlgi reikėtų į tai žiūrėti individualiai, bet mes pastebime, kad tai gali sukelti potrauminį stresą. Su potrauminio streso sutrikimu dažniausiai yra susijusios tos patirtys, kurios yra grėsmingos mūsų sveikatai ar gyvybei, bet žmogaus psichologinę sveikatą neabejotinai gali veikti ir kitos stresinės patirtys. Po trauminių patirčių žmogus gali patirti ir kitokių psichologinių sunkumų, ne tik potrauminį stresą, bet ir depresiją, nerimą, gedulą.
Ką daryti?
Iš karto po įvykio žmogui gali kilti įvairių reakcijų, jos tokioje situacijoje yra labai normalios: ryškūs traumos prisiminimai, stiprios emocijos, vengimas ką nors daryti, didelis grėsmės jausmas, sutrikimas. Nemažai daliai žmonių pavyksta trauminę patirtį apdoroti, ir šios reakcijos po truputį nurimsta, nebetrukdo kasdienybėje. Tais atvejais, kai praėjus kelioms savaitėms po trauminės patirties žmogus tai vis dar stipriai išgyvena, svarbu, kad jis kreiptųsi į specialistą ir pasikonsultuotų dėl potrauminio streso. Kreiptis pagalbos dėl to niekada nėra vėlu. Vis dėlto kuo ilgiau delsiama - tuo gali būti sunkiau po to tai išspręsti.
Tikrai turime veiksmingų pagalbos būdų, kaip sumažinti potrauminio streso sunkumus, ir nemažai daliai žmonių jie gali stipriai susilpnėti arba iš viso išnykti. Pagalbos būdų yra tiek tais atvejais, kai žmogus patiria mažiau psichologinių problemų, tiek tada, kai pasekmės yra kompleksinės ir sudėtingos.