Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichologinis smurtas ir priekabiavimas, kaip juos atpažinti, kokios yra darbdavio pareigos ir kaip apsaugoti save bei kitus nuo šių neigiamų reiškinių.
Psichologinio Smurto Apibrėžimas ir Formos
Psichologinis smurtas darbe - tai darbuotoją žlugdantis psichologinis spaudimas, ujimas. Tai apgalvotas, tikslingas, pasikartojantis ir sistemingas vadovo arba kolegos neetiškas elgesys darbovietėje, siekiant auka pasirinktą bendradarbį parodyti menkesnį, nereikšmingą, nekompetentingą. Galutinis tokio ujimo tikslas - išstumti engiamą asmenį iš kolektyvo ar organizacijos.
Priekabiavimas, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir smurtas, įskaitant psichologinį gali pasireikšti įvairiais būdais, kurie nėra akivaizdūs, tačiau kuria nemalonią, bauginančią, žeminančią ar įžeidžią darbo aplinką.
Smurtas ir priekabiavimas gali pasireikšti fiziniais, verbaliniais arba neverbaliniais veiksmais.
- Tiesioginis psichologinis smurtas: kreiva šypsena, atlaidumo kvailesniam prisodrintais atodūsiais, akių vartymu, įžeidžiančiomis replikomis, nuvertinančiais komentarais, kalbančiojo pertraukinėjimu.
- Pasyvus agresyvumas: nemėgstamo kolegos „nematymu“, „užmiršimu“, ko šis buvo prašęs, pavėluotai, iškraipytai arba netiksliai perduodama, o pasitaikius tinkamai progai - ir visai nuslepiama informacija.
- Vadovo smurtas: neįtikęs pavaldinys gali būti apkrautas papildomais arba beprasmiais darbais. Juos atlikus, toks vadovas dažnai leptelėti, kad darbai buvo nereikšmingi, itin paprasti, kad jis nesitikėjo, jog darbuotojas sugaiš šitiek laiko ir t. t.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo konstruktyvios kritikos. Konstruktyvi kritika, kai darbuotojui pagarbiai įvardijami jo atliekamo darbo trūkumai. Vadovo reikalavimas laikytis teisės aktų reikalavimų, tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Tačiau nepagrįstai didesni reiklumai tik vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas.
Taip pat skaitykite: Apklausų iššūkiai ir galimybės
Pagrindiniai Smurto ir Priekabiavimo Skirtumai
Pagrindinis smurto ir priekabiavimo skirtumas yra susijęs su atliekamo veiksmo trukme - priekabiavimas yra tęstinis procesas, o smurtas dažniausiai būna vienkartinis, staigus (ūmus) netinkamo elgesio proveržis. Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasis požymis yra prievartą darbe taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.
Psichologinis smurtas gali vykti darbuotojo kabinete, kitose darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietose arba vietose, kuriose darbuotojas (-ai) ilsisi pertraukų metu ir (ar) pietauja, sanitarinės ir higieninės paskirties patalpose; vietose, kuriose darbuotojas būna komandiruotės, mokymų, darbo renginių metu, vykimo į darbą ar iš jo metu.
Darbdavio Pareigos Užtikrinant Saugią Darbo Aplinką
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti savo darbuotojams saugias darbo sąlygas. Psichologinis klimatas ir saugi psichologinė darbo aplinka yra viena iš tokių sąlygų. Taigi, darbdavys turi aktyviai imtis priemonių, kad ši sąlyga būtų įgyvendinta.
„Ši darbdavio pareiga susideda iš dviejų dalių: prevencijos ir tinkamo reagavimo į konkrečią situaciją. Jeigu darbdavys tinkamai atlieka šias savo pareigas, jis, greičiausiai, nebus atsakingas net ir tuo atveju, jeigu tarp darbuotojų įvyks konfliktas ir kažkuris iš jų patirs smurtą“, - dalijasi „Sorainen“ ekspertė J.
Smurto Prevencija
Darbdavys privalo pravesti mokymus darbuotojams ir patvirtinti rašytinę smurto prevencijos politiką (arba smurto ir priekabiavimo pranešimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką, jei įmonėje dirba mažiau nei 50 darbuotojų).
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą
Panašiai, kaip vairuojant automobilį, vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, o jeigu to nepadaro ir dėl to kyla autoįvykis, jis laikomas pažeidusiu Kelių eismo taisykles, nors leistino greičio ir neviršijo. Todėl kartais gali neužtekti formaliai įgyvendinti Darbo kodekso reikalavimus, būtina atsižvelgti į faktinę situaciją ir, jei ji negerėja, ieškoti papildomų sprendimų. Pavyzdžiui, rengti susitikimus su darbuotojais, galbūt dalyvaujant psichologui ar kitam patarėjui.
Reagavimas į Situaciją
Darbdavys, gavęs skundą apie smurtą ar priekabiavimą, privalo jį ištirti. Ištyręs situaciją ir nustatęs pažeidimus, darbdavys gali sudrausminti pažeidimą atlikusį darbuotoją.
Vadovo Kritika ir Psichologinis Smurtas
Vadovas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą suteikti pavaldiniams grįžtamąjį ryšį, kritikuoti darbuotojo darbą, jei dirbama blogai.
Pavyzdžiui, darbuotojo pravardžiavimas nevykėliu už neatliktą darbą būtų laikomas psichologiniu smurtu, net jei darbuotojas iš tiesų neatliko tam tikros užduoties. Bet vadovas privalo suteikti darbuotojui neigiamą grįžtamąjį ryšį, kad darbuotojas nedarytų tokių pačių klaidų ateityje. Konstruktyvios kritikos nebuvimas gali turėti dvejopas pasekmes: darbuotojas savo elgesio nekeičia ir dėl to nukenčia visas kolektyvas, o vėliau, nusprendus darbuotojui taikyti sankcijas ar net atleisti, tai padaryti bus kur kas sunkiau.
Kaip Apsisaugoti Nuo Psichologinio Smurto
Darbuotojui pasiskundus psichologiniu smurtu, darbdavys privalo tokį atvejį tirti. Tai sukelia ne tik papildomas laiko ir, kartais, finansines sąnaudas, tačiau gali lemti ir naujas įtampas kolektyve. Be abejo, nėra būdo, kuris šimtu procentų užtikrintų, jog darbuotojai nepagrįstai nesiskųs. Tačiau yra būdų šią riziką sumažinti.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už psichologinį smurtą
Pirmiausiai reikia edukuoti visus darbuotojus, paaiškinant kas yra ir kas nėra psichologinis smurtas, kaip jį atpažinti ir kaip pačiam jo nenaudoti.
Jeigu darbuotojai pasitikės savo vadovais, neigiamas atgalinis ryšys nesukels pernelyg daug streso ar noro skųstis, jeigu atgalinis ryšys, nors ir nemalonus, tačiau buvo pateiktas tinkamai. Taigi, nors neigiamas atgalinis ryšys dažniausiai sukelia darbuotojui neigiamas emocijas, mažina darbuotojo pasitikėjimą savimi ir sukelia stresą, darbdavys nebus už tai atsakingas, jeigu sugebės tą grįžtamąjį ryšį pateikti tinkamai.
Įrodymų Rinkimas
Asmuo, manantis, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, siekdamas apginti savo teises, privalo rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.
Darbuotojų skundai dėl psichologinio smurto ar priekabiavimo bei prašymai, pateikti darbo ginčų komisijoms, laikomi nepagrįstais, kai nėra pateikta objektyvių įrodymų arba jie nepakankami. VDI skatina ginti savo teises, todėl rekomenduoja darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.
Teisės ir Pareigos
Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys.
Už darbo organizavimo tvarką atsakingas darbdavys, kuris gali reikalauti, kad darbuotojas tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis. Kaip jau buvo minėta, darbuotojo veikla gali būti tikrinama. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti visais atvejais, nes aptariamoji teisės norma jokių išimčių nenumato.
Moberio Psichologija ir Motyvacija
Iš tiesų moberis - nelaimingas asmuo, savo vidinę vertę matuojantis įtaka, turtu, pareigomis ir kitais galią parodančiais dalykais. Kadangi pats jaučiasi nesaugus ir be galo bijo būti atstumtas, nuslopintą neapykantą tariamą grėsmę keliantiems bendradarbiams dangsto sumeluotu mandagumu. Imdamasis niekšingų manipuliacijų, puolėjas siekia arba sunaikinti „grėsmės“ šaltinį, arba pademonstruoti savo vertę, pabrėždamas kitų trūkumus. Todėl jo auka gali būti bet kuris kolektyvo narys.
Moberio varomosios jėgos yra pavydas, garbėtroška ir puikybė. Pavydas neleidžia objektyviai matyti kito asmens ir gimdo norą jį pašalinti. Pavydą lydi širdperša, kylanti įsivaizduojant kito žmogaus laimę. Pavyduolį kamuoja troškimas turėti kitų turtus, bruožus, talentus. Jis svajoja, kad niekas neturėtų to, ko jam pačiam taip trūksta.
Garbės troškimas taip pat kyla iš nevisavertiškumo ir vidinio nerimo, kad aplinkiniai palaikys jį nieku. Geisdamas įvertinimo ženklų, puolėjas siekia patikti bet kuria kaina, savo superego slėpdamas maloniais žodžiais, pagyromis, sukalbamumo regimybe ir net dosnumu!
Pasekmės ir Kaip Kovoti su Mobingu
Tiek psichologinį smurtą patiriančiam darbuotojui, tiek organizacijai mobingas turi sunkių padarinių. Susidūrę su psichologiniu persekiojimu, darbuotojai išgyvena didelį fizinių, emocinių ir psichologinių reakcijų spektrą: nuo gausesnio prakaitavimo ir greitesnio širdies plakimo iki alpimo, nemigos ar virškinamojo trakto opų, nuo padidėjusio dirglumo, savęs kaltinimo ir izoliacijos iki konfliktų, panaudojant jėgą, depresijos ar net savižudybės. Ujamas asmuo ilgainiui praranda motyvaciją dirbti ir apskritai darbingumą. Dėl mobingo organizacijos praranda darbuotojus: didėja jų kaita, mažėja produktyvumas. Svarbiausia, kad psichologinio smurto padariniai nėra lokalūs. Stebintieji katės ir pelės žaidimą taip pat ima mažiau pasitikėti organizacija, tampa nelinkę bendradarbiauti, imtis iniciatyvų.
Svarstant, ar imtis veiksmų ištrūkti iš priekabių, vertėtų žinoti, kad nekovojant su skaudinančiu asmeniu ar jų grupe, mobingo patyrimo padariniai persekioja ir kitose darbovietėse ar net asmeniniame gyvenime, nes psichologinis smurtas sutrypia savivertę, pakerpa sparnus, o kartais net susargdina.
Kaip Kovoti?
- Įvertinkite situaciją: ar neetiško elgesio protrūkiai yra psichologinis smurtas, ir atmesti prielaidą, kad tai - priekabiautojo stuobriškumas, nesugebėjimas tinkamai bendrauti. Mobingu neetišką elgesį reikėtų laikyti tada, kai šis pasikartoja, trunka ne trumpiau nei keletą mėnesių ir yra nukreiptas į konkretų asmenį arba keletą asmenų.
- Fiksuokite faktus: raštu fiksuoti faktus, kada ir kaip buvote pažemintas ar įžeistas, kaupti elektroninius laiškus, padėsiančius apibūdinti aplinkybes, dėl kurių vėliau įvyko nesusipratimas, negalėjote atlikti jums skirtų užduočių ir panašiai.
- Kreipkitės į vadovybę: kreiptis į savo arba aukštesnės grandies vadovą ir paprašyti padėti išspręsti problemą.
- Prevencija: vykdyti mobingo prevenciją, t. y. iš anksto užkirsti kelią neetiškoms psichologinėms manipuliacijoms ir diskriminuojantiems santykiams organizacijose, įdiegiant reikiamas programas ir priimtino elgesio taisykles.
Organizaciniai Sprendimai
Svarbiausi vadovybės uždaviniai yra: sudaryti palankų diskusijoms klimatą, ugdyti darbuotojų bendravimo gebėjimus; užtikrinti vienodas galimybes kiekvienam gauti visą su darbu susijusią informaciją (t. y. kaip įmanoma sutrumpinti informacijos perdavimo grandinę); sukurti konstruktyvią sistemą konfliktams spręsti, neapsigauti manant, kad oficialiai netoleruojant konfliktų jų gali nebekilti arba jie išsisprendžia patys; periodiškai tirti ir šalinti veiksnius, darbuotojams keliančius didelį psichosocialinį stresą.
Pagalba
✓ Interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
✓ Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras teikia psichologinę pagalbą asmenims, kurie patiria savižudybės grėsmę arba savižudybės grėsmė kyla jų aplinkoje. Teikia pagalbą įstaigoms, bendruomenėms, šeimoms / asmenų grupėms įvykus savižudybei, smurtinei mirčiai, žmogaus dingimui, nelaimingam atsitikimui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, taip pat išprievartavimo, užpuolimo, ar kitokio sukrečiančio įvykio atveju. Jei reikia, atvyksta mobili psichologų komanda, kuri suteikia pagalbą vietoje. Prireikus, teikiamos 5 papildomos krizinės konsultacijos. Nemokamas 1815 (I-V 9-19 val.
✓ Vaikų linija. Emocinės paramos tarnyba suaugusiesiems, teikianti nemokamą, anonimišką emocinę paramą telefonu bei laiškais visos Lietuvos gyventojams. Nemokamas 116 123
✓ Pagalbos moterims linija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės inicijuoto tyrimo dėl pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims užtikrinimo srityje kylančių esminių žmogaus teisių problemų 2023 m. gruodžio 28 d. ataskaitos Nr. 1. LSK ataskaita dėl pagalbos nuo nusikalstamos veiklos asmenims2.
tags: #patiriu #priekabiavima #bei #psichologini #smurta