Įvadas
Pasaulinė emocijų diena - tai proga atkreipti dėmesį į emocijų svarbą mūsų gyvenime, suprasti jų įtaką mūsų psichikos sveikatai ir gerovei. Ši diena skatina mus susimąstyti apie savo emocijas, jas priimti ir mokytis jas valdyti. Straipsnyje apžvelgiama Pasaulinės emocijų dienos istorija, jos svarba, įvairios iniciatyvos, renginiai bei patarimai, kaip rūpintis savo psichikos sveikata.
Pasaulinės Psichikos Sveikatos Dienos Istorija ir Svarba
Pasaulinės psichikos sveikatos dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (WFMH). Nuo 1994 m. spalio 10-oji tapo kasmetine data, skirta svarbiausiai psichikos sveikatos problemai. Šios dienos proga, kaip ir kasmet, visame pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai - diskusijos, koncertai, susitikimai, paskaitos, parodos, spaudos konferencijos.
Nors psichikos sveikatos ligos yra tokios pat svarbios kaip ir fiziniai sutrikimai, tačiau dėl egzistuojančios stigmos, žinių trūkumo ir ribotos prieigos prie sveikatos paslaugų, daugybė žmonių nesulaukia tinkamos pagalbos. Statistikos duomenys atskleidžia, kad 75-95% žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenančių vidutinių ar žemų pajamų šalyse, neturi tinkamos prieigos prie psichikos sveikatos paslaugų. Tai rodo didžiulį atotrūkį tarp poreikio ir galimybės gauti pagalbą.
Iniciatyvos ir Renginiai Psichikos Sveikatos Dienos Proga
Minint pasaulinę psichikos sveikatos dieną, organizuojami įvairūs renginiai, skirti atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą ir gerovę. Štai keletas pavyzdžių:
Terapiniai Užsiėmimai
Terapinio užsiėmimo metu, skambant relaksacinei muzikai, pasineriant į aromaterapiją, kiekvienas užsiėmimo dalyvis, kurdamas savo kūrinį, jame nori nenori pavaizdavo esmingiausias savo savybes ir charakterio bruožus. Būtent todėl, mandalų terapija susijungusi su garsų, kvapų poveikiu, turi gilią sielos gydymo, bei geresnio vidinio savęs pažinimo prasmę. Kvapai, garsai, formos ir spalvos, kurias savo kūriniui pasirinko renginio dalyviai, geriausiai padėjo atspindėti vidinę būseną kūrybos proceso metu. Sužadinus, klausos, uoslės, lytėjimo pojūčius, pasikliaujant instinktais ir jausmais, užuot galvojus ir svarsčius, kurdami mandalą, dalyviai nupiešė geriausią savo autoportretą. Piešiniai, padėjo atspindėti jų pačių išpieštus įvairius jausmus: nuo vienatvės iki meilės, nuo liūdesio iki džiaugsmo. Visi šie jausmai suteikia galimybę pažinti pasaulį, pažinti aplinkinius ir svarbiausia, pažinti save. Išpieštus, įvairiausius jausmus atpažinti, juos suprasti, dalyviams padėjo psichologė - Rita Petrušinienė ir socialinė darbuotoja - Dovilė Palevičienė. Užsiėmimo metu, dalyviams buvo pristatytos visos mums žinomos psichologinės pagalbos galimybės. Taip pat, dalyviams buvo pateikta stendinė informacinė medžiaga apie psichikos sveikatą, jos svarbą mūsų savijautai.
Taip pat skaitykite: Refleksijos apie psichikos sveikatą
Relaksacinės Procedūros
Pasirūpinti tuo, ką dažnai pamirštame - savimi, minint, pasaulinę psichikos dieną, visuomenės sveikatos biuro specialistės - Aistė Gaisrė, Danuta Leščiukaitienė, projekto dalyviams, socialinį darbą dirbančioms darbuotojoms - darbui su sunkumus patiriančiomis šeimomis, atvejo vadybininkėms, padėjo pasinerti į ypatingų pojūčių kupiną relaksacinę - antistresinę procedūrą - parafino vonelės terapiją. Parafino terapija - tai gydymas šiluma.
Parodos
Šioje parodoje pristatomi Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos vaikų darbai, kuriuos jie piešė panaudodami įvairias priemones: liniuotes, vienkartinius peilius bei šakutes ir kartono gabalėlius.
Mokyklų iniciatyvos
Spalio 10-ąją kasmet minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šią dieną mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo, prevencijos svarbą. Šią dieną Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnazija aktyviai prisidėjo prie akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“. Trakų visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolanta Garbotovič 5-10 klasės mokiniams vedė pokalbius apie stresą ir streso valdymo būdus. Spalio 5-10 d. 5-8 klasės mokiniai dalyvavo dailės Respublikinėje 5-8 klasių mokinių kūrybinių darbų parodos „Emocijų pasaulyje“ pamokoje, kurios metu sužinojo apie pagrindines emocijas ir kodėl jos yra svarbios. 7 klasės mokiniai su lietuvių kalbos ir literatūros vyr. Priešmokyklinės grupės vaikai kalbėjo apie emocijų valdymą. Aptarė, koks elgesys supykus yra tinkamas, o koks ne. Praktikavo nusiraminimo būdus.
Spalio 9 dieną gimnazijoje buvo minima Pasaulinė psichinės sveikatos diena. Tik atvykę į gimnaziją, bendruomenės nariai buvo įtraukti į akciją ,,Apsikabinkime“. Du draugai katinas ir šuo prie durų laukė kiekvieno atėjusio, nesvarbu, ar tai buvo mokinys, ar į mokyklą atvykęs svečias, - visus juos pasveikino stipriu apsikabinimu ir linkėjo geros dienos. Po dviejų pamokų, pertraukos metu, aštuoniose gimnazijos erdvėse vyko terapiniai užsiėmimai. Pradžioje mokiniai juose dalyvavo nedrąsiai. Vėliau veikla susidomėjo ir veikloje dalyvavo didžioji dalis gimnazijos mokinių. Mokiniai noriai vėrė rožinį iš karoliukų, klausydami gamtos garsų vėlė veltinių muilą, gėrė arbatą ir žaidė stalo žaidimus. Ketvirtame gimnazijos aukšte veikė spalvos ir garsų terapinis užsiėmimas, kuriame dalyviai pasijuto tarsi tikrame kosmose. Bibliotekoje vyko pasakų terapijos užsiėmimas, ypač populiarus tarp pradinių klasių mokinių. Trečiame gimnazijos aukšte mokiniai skubėjo į muzikos terapinį užsiėmimą. O pailgintos dienos grupėje norintys galėjo pasidžiaugti jūros kiaulyte ir triušiukais. Gimnazijos darbuotojai laisvu laiku užsiėmė masažų terapija. Masažai buvo atliekami įvairių masažuoklių, kuriuos bendruomenes nariai atsinešė tą dieną į darbą, pagalba. Dienos pabaigoje tikslinė mokinių grupė dalyvavo tapybos ant vandens terapiniame užsiėmime, kurį dovanojo Visuomenės sveikatos biuras.
Savanorystės Patirtis ir Jos Įtaka
Pasaulinę psichikos sveikatos dieną savo patirtimi dalinasi savanorė Aušra. Aušra teigia, kad jai ši diena primena, kodėl pasirinko savanorystę „Pagalbos moterims linijoje“. Mintis apie tokią savanorystę ji pasižymėdavo norų ir planų užrašinėje. Kaip tik neseniai ji rado metų senumo lapelį su užrašu: “mokymai, suteikiantys kompetenciją užtikrinti emocinę paramą”. Perskaičiusi šį raštelį suprato, kad visos svajonės pildosi, kai yra dedamos pastangos. Šiuo metu Aušra linijoje savanoriauja jau 4 mėnesius. Per tą laiką teko išgirsti įvairių istorijų: nuo pašnekesių apie kasdienybę, iki pokalbių, kurių tema - savižudybė.
Taip pat skaitykite: Pasaulio sveikatos organizacija ir priklausomybės
Aušra nesitikėjo, kad egzistuoja didelis kiekis vienišų žmonių, kurių poreikis yra su kitu žmogumi pasikalbėti apie savo dieną, jos įvykius, naujienas. Suvokusi šį faktą, ji pajuto, jog yra labai prasmingoje veikloje. Įsimintiniausi pokalbiai yra tie, kuriuose skambinantieji prabyla apie norą nusižudyti. Kai pirmą kartą Aušrą pasiekė tokia žinutė, teikiant emocinę paramą internetiniuose pokalbiuose (angl. chat), iš pradžių pajuto per kūną nuvilnijusį impulsą, kuris rodos sujungė visas jos žinias bei atjautą ir paruošė šiam svarbiam pokalbiui. Su besikreipiančiąja bendravo ilgai, atvirai, betarpiškai. Jai, kaip savanorei, pavyko “prisiliesti” prie pašnekovės skaudžiausių išgyvenimų, “išventiliuoti” sunkiausius jausmus, išbūti tas valandas, kai vyravo jos noras pasitraukti iš gyvenimo.
„Pagalbos moterų linija“, Aušros akimis, skirta įvairiems dialogams: nuo kasdienio pašnekesio, iki pokalbio, kuris padeda išbūti akimirką, kai norisi mirti. Temų spektras platus: netektys, santykiai, smurtas ir t.t. Patirtis, įgyta linijoje, padarė įtaką ir jos profesiniuose pasirinkimuose. Prieš vienerius metus nusprendė, jog nori keisti specialybę. Ši savanorystė suteikė galimybę suprasti, kad emocinės paramos teikimas jai yra tinkama sfera save realizuoti visapusiškai. Šio pajautimo vedama įstojo į psichologijos studijas. Spalio 10 dieną Aušra savo laiką skirs savanorystei. Tam, kad pabūtų su žmogumi, kuriam norisi pasikalbėti, pabūti ar patylėti drauge. Jai ši diena asocijuojasi su psichinės sveikatos stiprinimu. Rūpinimasis ne tik kūnu, bet ir emocine sveikata, nėra silpnumo ženklas. Tai nėra gėdinga. Tai normalu ir labai svarbu. Tai dalis buvimo žmogumi.
Emocijų išraiška skaitmeniniame amžiuje: Emodži fenomeno istorija ir populiarumas
Ar galite suskaičiuoti, kiek kartų per pastarąją savaitę bendraudami socialiniuose tinkluose panaudojote „emodžius“? Emocijas išreiškiantys simboliai neabejotinai yra tapę neatsiejama virtualaus gyvenimo dalimi, leidžiančia visiems suprantama kalba išsakyti savo mintis ir nuotaiką. Nors jaustukai populiarėti pradėjo tik nuo 2012 m., o jiems skirta Pasaulinė diena pirmą kartą paminėta tik 2014-aisiais, šiandien emocijas išreiškiantiems simboliams iš tiesų sukanka net 20 metų. Pirmuosius „emodži“ 1999 m. Pirmieji skaitmeniniai simboliai visiškai nebuvo panašūs į tuos, kuriais šiandien dalinamės su draugais, o visiems gerai žinomas besišypsantis geltonas veidukas buvo sukurtas tik gerokai vėliau. Populiarėjant „emodži“ ikonoms, kasmet technologijų kūrėjai išleidžia papildomai po naują piktogramų paketą, tad šiuo metu egzistuoja per 3 tūkstančius skirtingų jaustukų.
Ar esate pagalvoję, kiek per dieną išsiunčiate jaustukų? Ar rastumėte draugą, kuris bendraujant niekada nesidalina simboliais? Ar atkreipėte dėmesį, kokį jaustuką bendraudami socialiniuose tinkluose naudojate dažniausiai? Atliktų tyrimų duomenimis daugiausiai naudojamas jaustukas socialiniuose tinkluose - veidas su džiaugsmo ašaromis (angl. - face with tears of joy), kurio pavadinimas Oksfordo terminų žodyne. Pagal emocijas išreiškiančių simbolių populiarumą toliau rikiuojasi raudona širdelė, besišypsantis veidas su širdelių formos akimis, susimąstęs veidas bei į viršų iškeltas nykštys. Tarp „Instagram“ tinkle dalinamų jaustukų populiariausi simboliai yra išreiškiantys susižavėjimą ir meilę - įvairios širdelės, veidas su širdelių formos akimis ar siunčiantis bučinį. Šios piktogramos vartotojams padeda paprastu būdu išreikšti susižavėjimą draugų nuotraukomis. Programėlių kūrėjai taip pat nenustoja ieškoti naujų sprendimų ir galimybių, kaip dar geriau paįvairinti šią sritį. Neseniai atsirado galimybė pasirinkti jaustuko, kuriame vaizduojama žmogaus kūno dalis, odos ar plaukų spalvą. Negana to, technologijų gamintojai jau suteikia galimybę vartotojams patiems susikurti savo asmeninį „emodži“. Tam tereikia pasidaryti savo asmeninukę. Nors skaitmeninėje erdvėje naudojami ir emocijas išreiškiantys simboliai realiame bendravime būtų sunkiai pritaikomi, tačiau kai kuriomis formomis šiandien juos galime sutikti ir realybėje. Pavyzdžiui, dažniausiai daromų tatuiruočių dešimtuke, kur vyrauja drakonai, kaukolės ir drugeliai, po truputį atsiranda ir įvairios „emodži“ tatuiruotės.
Pasaulinė Sveikinimosi Diena: Pagarba ir Teigiamos Emocijos
Pasaulinė sveikinimosi diena „Labas, kaip laikais?“ Pagarbus bendravimas visada prasideda nuo pasisveikinimo. Pasisveikinimas, nors ir trumputis, pasieks savo tikslą, jei bus nuoširdus ir ištartas su meile. Pasaulinę sveikinimosi dieną visi projekto dalyviai stengėsi skleisti šypsenas, džiugią nuotaiką, pagarbų bendravimą, stengėsi suprasti kitą, išklausyti. Vaikai atrado daug kūrybingų pasisveikinimo variantų, patyrė daug džiugių akimirkų, emocijų, pasijuto svarbiais ir reikšmingais. Grupės „Paukščiukai“ vaikai su mokytoja Airida piešė draugų portretus, žaidė draugystės žaidimus ir gamino draugus „vaiduokliukus“. Tuo tarpu grupės „Giliukai“ vaikučiai su mokytoja Kamile nuo pat ryto sveikinosi su draugais, džiaugėsi sugrįžę po savaitgalio į darželį. Ryto rato metu vaikai su auklėtoja aptarė kokios gali būti emocijos, nuotaikos, jausmai. Vaikai sukūrė veidelius, kuriuose atsispindi jų nuotaika, taip pat dėliojo emocijų dėlionę, o grupės „Gandriukai“ vaikai su mokytoja Paulina kirpo ir piešė emocijų veidelius, per ryto ratą kalbėjo apie gražų bendravimą. Taip linksmai praleidus dieną, galima tik sakyti: tad šypsokimės ir sveikinkimės!
Taip pat skaitykite: Kova su psichikos sveikatos stigma
Kaip Rūpintis Savo Psichikos Sveikata
Mūsų psichikos sveikata priklauso ne tik nuo gyvenime vykstančių patirčių, bet ir nuo mūsų reakcijos į jas. Spalio 10-ąją kasmet minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Ši diena mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo, prevencijos svarbą. Psichinė sveikata susijusi su tuo, kokius jausmus mes patiriame ir kaip gebame tuos jausmus išreikšti visiems priimtinu būdu. Gera psichinė sveikata - malonių emocijų patyrimas, o kai emocijos būna nemalonios, gebėjimas jas atpažinti, įsivardinti ir žinojimas, ką daryti, kad pasijusti geriau. Mokyklos bendruomenė buvo kviečiama pamąstyti, kas mums kelia teigiamas emocijas, kokia veikla mums užsiimti smagu, kitaip tariant - kas mums suteikia sparnus.
Psichikos Sveikatos Problemos Lietuvoje ir Pasaulyje
Kasmet spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Tradiciškai šia proga visuomenei primenama apie psichines ligas, jų atsiradimo priežastis, taip pat apie įvairias žmones kamuojančias priklausomybes. Minėdami šią svarbią datą norime ne tik suburti draugėn žmones su psichikos negalia, bet ir priminti visuomenei, kaip svarbu stiprinti psichikos sveikatą. Lietuvoje psichikos sutrikimų diagnozuota 25 tūkst. asmenų. Pasaulyje šiomis ligomis serga 195 mln. žmonių.
Visiems žinoma, kad žmogaus psichikos sveikata labai priklauso nuo aplinkos, taip pat nuo asmeninio gebėjimo nepalūžti susidūrus su gyvenimo sunkumais, mokėjimo džiaugtis ir mažais dalykais. Kiekvienam svarbu turėti mėgstamą veiklą, širdžiai mielų užsiėmimų.
Alternatyvūs psichikos sveikatos stiprinimo būdai
Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje per biblioterapijos valandėlę skaitytos humoreskos, juokingos istorijos. „Juokas gydo ir suteikia teigiamų emocijų. Būtent tokios emocijos tiek šiandien, tiek bet kurią dieną mūsų žmonėms yra svarbiausia“. Kasdienių įgūdžių užsiėmimas taip pat buvo neįprastas - visi kartu gamino vaišes, kepė pyragus, turėdami progą parodyti ne tik įgytus įgūdžius, bet ir savo išmonę. „Ruošti maistą mums - ne naujiena, gaminame kasdien. Tačiau šiandien ruošėme ypatingus patiekalus, įdėjome į juos daugiau širdies. Kiekvienam individualiai parinktus receptus padalijo į šventę pakviestas Hipokritas Sveikata. Gydytoju apsirengęs Renatas skatino visus: „Daugiau judėkite“, „Sveikai maitinkitės“, „Atsisakykite žalingų įpročių“, „Įveikite nemigą, stresą darbe“, „Nebijokite kreiptis pagalbos“. Kiekvienam - ir darbuotojui, ir besilankančiajam tarnyboje - vyras pridūrė dar ir po savo palinkėjimą.
Draugus besilankantieji Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje pakvietė dalyvauti ir aktoriaus Dariaus Rakausko tradiciškai rengiamame „Protų mūšyje“. „Protų mūšyje“ - visada tik teigiamos emocijos. Tai ir galimybė pasitikrinti žinias, ir pajusti malonumą sužinojus naujų dalykų. Žaidimo programa šįkart buvo iš keturių dalių. Pirmosios klausimai - iš jau anksčiau vykusių panašių renginių. Tai bus patikrinimas, ar dalyviai atsimena, kas jau yra kalbėta. Antroji dalis skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, toliau - muzikos asorti ir pasakos“.