Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos pedagogikos psichologijos atsiskaitymo užduotys, remiantis vartotojo pateikta informacija. Straipsnyje aptariami įvairūs studijų programų aspektai, vertinimo metodai, praktikos atlikimo ypatumai ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimai.
Įvadas
Pedagogikos psichologija yra tarpdisciplininė sritis, apimanti psichologijos principų taikymą ugdymo procese. Atsiskaitymo užduotys šioje srityje skirtos įvertinti studentų žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius, būtinus sėkmingam pedagogo darbui.
Studijų programos ir vertinimo metodai
Socialinės pedagogikos ir ugdymo karjerai studijų programa pasižymi įvairiapusiu požiūriu į rengiamą specialistą, paremtą teikiamų studijų dalykų tarpdiscipliniškumu. Studijų dalykai yra orientuoti į studento mokymąsi. Pagrindinis vertinimo metodas - egzaminas, praktikų įvertinimui numatytas atestavimas, bakalauro baigiamajam darbui - darbo parengimas ir gynimas, vertinamas pažymiu. Kaupiamojo vertinimo sudėtinės dalys ir jų santykis priklauso nuo studijų dalyko tikslo ir numatytų rezultatų.
Pedagoginių studijų teorinės dalies studijų dalykai apima Edukologiją, Socialinę pedagogiką, Raidos ir pedagoginę psichologiją (9 kreditai), Socialinio ugdymo technologijas ir Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą.
Socialinės pedagogikos ir ugdymo karjerai studijų programos absolventai gali dirbti apskričių, savivaldybių padaliniuose, švietimo ir kitose socialinėse įstaigose (įvairaus tipo bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, vaikų globos, specialiosiose vaikų globos, ikimokyklinėse įstaigose ir kt.).
Taip pat skaitykite: Apie humanistinės pedagogikos principus
Savarankiška pedagoginė praktika
Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos 4 kurso (nuolatinės studijos) / 5 kurso (ištęstinės studijos) bakalauro studijų studentai 7-ajame ar 9-ajame semestruose atlieka savarankišką pedagoginę praktiką (12 ECTS kreditų: 320 val.) ugdymo institucijose. Jos trukmė - 8 (aštuonios) savaitės.
Praktikos metu studentai tobulina savarankiškai profesinei veiklai būtinas bendrakultūrines, bendrąsias, profesines ir specialiąsias kompetencijas. Įgyvendindamas savarankiškos pedagoginės praktikos programą, studijuojantysis geba savarankiškai organizuoti ugdymo procesą, kurti individualias mokymo programas, savitą mokymo stilių, daugialypes mokymosi aplinkas, motyvacijos skatinimo sistemas, ugdyti skirtingų gebėjimų ir poreikių mokinius. Geba atlikti ugdytojo vaidmenį asmens ir instituciniu lygmeniu. Studentas geba atlikti edukacinius tyrimus mokykloje, kūrybinio pobūdžio darbus, taikyti sveikatinimo priemones. Studijuojantysis išmanys popamokinės veiklos vadybą, suvoks mokyklą kaip integralų sociumo komponentą, gebės vertinti ugdymo procesą, prisiimti už jį atsakomybę, įsivertinti profesinės veiklos pasiekimus. Studentas gebės atpažinti, analizuoti ir spręsti psichologines, socialines problemas, taikydamas pedagogines žinias ir supratimą, parinkti tinkamas ugdymo formas ir būdus.
Praktikos metu studentai atlieka Socialinės pedagogikos didaktikos, Edukologijos, Psichologijos, Sveikatos ir fizinio ugdymo užduotis. Jos pateikiamos studentams per instruktažus bei skelbiamos LEU SKI interneto svetainėje. Šios užduotys padeda pasiekti keliamus praktikos tikslus bei įgyvendinti praktikos uždavinius.
Praktikos ataskaitos rengimas ir vertinimas
Studentas prieš 3 (tris) dienas, baigiantis savarankiškai pedagoginei praktikai, aprašo Socialinio ugdymo, Edukologijos, Psichologijos, Sveikatos ir fizinio ugdymo katedrų pateiktas užduotis, parengia aplankus ir pateikia juos peržiūrėti praktikos institucijos vadovui (mentoriui). Paskutinę praktikos dieną mentorius Savarankiškos pedagoginės praktikos įvertinimo kortelėje įrašo vertinimą, parašo charakteristiką. Šios ataskaitos pateikiamos atitinkamoms katedroms (Edukologijos, Psichologijos, Sveikatos ir fizinio ugdymo bei Socialinės pedagogikos programos didaktikos) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus praktikai. Katedrų dėstytojai peržiūri aplankus ir įrašo savo vertinimus į korteles ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus praktikai. Galutinį praktikos įvertinimą Savarankiškos pedagoginės praktikos įvertinimo kortelėje tutorius įrašo per 10 darbo dienų pasibaigus praktikai.
Esant objektyvioms svarbioms priežastims (liga ir pan.), studentas kitą darbo dieną po ligos ar pan. rašo prašymą SKI direktoriui dėl leidimo atsiskaityti praktiką vėliau, prašymą pateikia Socialinio ugdymo katedros vedėjui. Savarankiška pedagoginės praktikos ataskaitos aplanką su įvertintomis užduotimis praktikos vadovui pateikia kartu su katedros vedėjo viza, kai tik gauna atsakymą.
Taip pat skaitykite: Autizmo ugdymo iššūkiai Lietuvoje
Praktikos ataskaitos aplanką sudaro:
- Titulinis lapas.
- Turinys.
- Praktikos planas (su užpildytomis visomis plano skiltimis).
- Sutartis (Universitetui skirtas egzempliorius įsegamas į Praktikos ataskaitos aplanką, antrasis praktinio mokymo sutarties egzempliorius lieka studentui). Pastaba: 1.6. punkte studento parašas būtinas.
- SP užduotys turi būti įrašytos į CD: ant jo plonu markeriu reikia užrašyti: Savarankiška pedagoginė praktika 2013, SP didaktikos užduotys (1, 2, 3, 4, 5), savo vardą ir pavardę, studijų formą.
- Socialinis projektas arba Bakalauro darbo tyrimas (priklausomai nuo pasirinkimo).
- Praktikos vadovo (mentoriaus) charakteristika.
- Savarankiškos pedagoginės praktikos įvertinimo kortelė.
- Naudota literatūra (jei naudojotės).
- Priedai (jei tokie bus).
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos aspektai
Teorinių studijų metu nagrinėjami specialiosios pedagogikos ir psichologijos principai, pagrindinės sąvokos, ryšiai su kitais mokslais, aptariamos naujausios specialiosios pedagogikos ir psichologijos teorijos, tyrimų ir diagnostiniai metodai. Studentai įgyja žinių apie integruotą ir inkliuzinį ugdymą, susipažįsta su vaikų raidos sutrikimo fenomenu: priežastimis, klasifikacija, SUP identifikavimu ir tenkinimu bendrojo ugdymo įstaigose, aptaria specialiąsias ugdymo priemones, kompensacinę techniką.
Ugdymo programų pritaikymas, individualaus ugdymo plano rengimo specifika ir ypatumai yra svarbūs aspektai, kuriuos studentai turi išmanyti. Taip pat būtina žinoti ugdymo metodus ir strategijas, skirtus specialiųjų poreikių vaikams.
Specialiosios pedagogikos samprata ir raida
Specialioji pedagogika - mokslas apie asmenų, turinčių fizinių ir psichinių vystymosi sutrikimų, mokymą ir auklėjimą. Specialioji pedagogika, kaip defektologijos dalis, yra susijusi su:
- Surdopedagogika - defektologijos šaka, tirianti kurčių ir neprigirdinčių vaikų auklėjimą ir ugdymą.
- Logopedija - defektologijos šaka, tirianti vaikų, kurie turi kalbos ir/ar tarties sutrikimus, gydymo klausimus.
- Oligofrenopedagogika - mokslas, tiriantis silpnapročių vaikų mokymo ir auklėjimo ypatybes.
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo principai
- Kad ir kokia sunki būtų vaiko negalė, jo negalima atstumti.
- Kuo anksčiau įvertinti specialiuosius ugdymosi poreikius, neįgalius vaikus ugdyti kuo mažiau ribotoje aplinkoje, ugdyti į bendrojo lavinimo įstaigas.
- Plėtoti socialinio palaikymo infrastruktūrą (kurti specialias mokymo priemones, gaminti kompensacinę techniką, pritaikyti pastatus ir pan.).
Vaiko specialieji mokymosi poreikiai bendrojo lavinimo mokykloje gali būti tenkinami įvairiais lygiais ir formomis:
Taip pat skaitykite: Lietuvių liaudies pedagogikos fenomenas
- bendrojo tipo klasėje mokant pagal bendrojo ugdymo programą ir taikant specialiuosius darbo būdus ir metodus;
- dalį laiko bendroje klasėje ir dalį laiko specialiame kabinete (pvz.: tiflopedagogo, logopedo) ar specialioje klasėje.
Raidos sutrikimų priežastys
- Biologiniai veiksniai: motinos ligos (parazitinės, virusinės infekcijos, hormoninės sistemos sutrikimai ir kt.), rezus faktorius, gimdyvės amžius, abortai.
- Socialiniai - psichologiniai veiksniai: motinos patirtos labai stiprios arba ilgalaikės psichinės traumos nėštumo metu ir kt.
Sutrikusio intelekto vaikų charakteristika
Protinis atsilikimas sudaro didžiausią intelekto sutrikimų grupę. Tai sutrikimas, kuris pasireiškia vaiko negrįžtamu pažintinės veiklos (ypač mąstymo proceso) pažeidimu, valios, emocijų neišsivystymu, dažnomis fizinėmis negalėmis.
Būdingi požymiai:
- Padidėjęs jaudrumas, dirglumas, ryškūs teigiamų ir neigiamų emocijų svyravimai be aiškių priežasčių, nepilnavertė valinga veikla.
- Audringos protesto reakcijos į nuoskaudą, savimeilės įžeidimą, aplinkinių dėmesio stoką. Protesto reakcijos gali būti aktyvios ir pasyvios.
Vaikų su regos sutrikimais ugdymas
Mokydami silpnaregius, dauguma pedagogų laikosi klaidingos nuomonės, jog jie turi gana tikslius vizualinius vaizdinius. Jų vaizdiniams būdingas difuziškumas, fragmentiškumas, schemiškumas. Jutiminės patirties stoka gali neigiamai atsiliepti mąstymo ir kalbos raidai.
Vertinimo tvarkos aprašas
Vainuto gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais bei bendrosiomis programomis. Apraše reglamentuojami vertinimo tikslai, uždaviniai, principai, formos ir kriterijai.
Vertinimo tikslai ir uždaviniai
- Užtikrinti mokinių pažangą ir pasiekimus.
- Motyvuoti mokinius mokytis.
- Teikti grįžtamąjį ryšį mokiniams ir jų tėvams.
- Gerinti ugdymo kokybę.
Vertinimo principai
- Individualumas.
- Pozityvumas.
- Konstruktyvumas.
- Skaidrumas.
- Objektyvumas.
- Veiksmingumas.
- Informatyvumas.
Vertinimo formos
- Formuojamasis ugdomasis vertinimas.
- Diagnostinis vertinimas.
- Kaupiamasis vertinimas.
- Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas.
Vertinimo kriterijai
Vertinimo kriterijai priklauso nuo ugdymo programos, dalyko specifikos ir klasės. Mokytojai, vertindami mokinių pasiekimus, orientuojasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus bendrosiose programose.
Mokinių vertinimas pagal ugdymo programas
- Pradinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami lygmenimis (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas).
- Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema arba įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
tags: #pedagogika #psichologija #atsiskaitymas