Agresija mokykloje, ypač nukreipta prieš mokytojus, yra sudėtinga ir daugialypė problema, reikalaujanti nuodugnios analizės ir efektyvių sprendimų. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti vaikų agresijos prieš mokytojus priežastis, jos raiškos ypatumus ir galimas pedagoginės korekcijos priemones, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir praktine patirtimi.
Agresijos Raiškos Mokykloje Problema
Agresija apibrėžiama kaip priešiškas elgesys arba veikimas, kuriuo, panaudojant jėgą, siekiama pakenkti kitiems, sukelti skausmą ar padaryti žalos. Psichologai agresiją apibrėžia kaip veiksmus, kurie sukelia priešiškumą asmeniui, prieš kurį jie nukreipti. Agresyvumas gali būti suvokiamas ir kaip būdas apginti savo poreikius ar erdvę.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimų apie smurto protrūkius tarp bendraamžių mokyklose ar už jos ribų. Vaiko teisių specialistai pastebi, kad smurto apraiškos auga ir tarp jaunesnių vaikų. Tai rodo, kad agresijos problema mokyklose tampa vis aktualesnė ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Vienu iš neigiamų visuomeninio gyvenimo padarinių yra nusikalstamumas, o šiuo darbu siekiama pažvelgti į kitą agresijos pusę, kai mokiniai smurtauja prieš suaugusiuosius - mokytojus - mokymo įstaigoje. Pats smurto naudojimas prieš pedagogus skatina nusikalstamumo augimą. Todėl atskleisti ir įvertinti smurto prieš pedagogus atsiradimo ir jo naudojimo priežastis yra aktuali teorinė ir praktinė problema, kurios analizei Lietuvoje skiriama gana mažai dėmesio.
Agresyvaus Elgesio Formos ir Dažnumas
Tyrimai rodo, kad agresyvus elgesys mokykloje gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu smurtu, žodine agresija (įžeidinėjimais, pravardžiavimais), emociniu smurtu (ignoravimu, atstūmimu) ir socialine agresija (apkalbomis, gandų skleidimu). Agresyvus elgesys gali būti nukreiptas tiek į bendraamžius, tiek į mokytojus ar kitus mokyklos darbuotojus.
Agresyvaus elgesio dažnumas mokyklose kelia susirūpinimą. Policijos duomenimis, praėjusiais metais buvo gauti 35 pranešimai apie vaikų smurto atvejus, dauguma jų užfiksuoti tarp vaikų iki 16 metų.
Taip pat skaitykite: Tyrimų analizė apie mokymosi motyvaciją
Mokinių, Mokytojų ir Tėvų Vertinimas
Mokinių, mokytojų ir tėvų požiūris į agresyvų elgesį mokykloje gali skirtis. Mokiniai, ypač tie, kurie patys yra linkę į agresiją, gali sumenkinti agresyvaus elgesio žalą arba jį pateisinti. Mokytojai, kurie kasdien susiduria su agresijos apraiškomis, gali jausti bejėgiškumą ir išsekimą. Tėvai, sužinoję, kad jų vaikas yra agresorius arba auka, gali patirti šoką, kaltę ar gėdą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad agresyvus elgesys mokykloje yra ne tik individuali problema, bet ir visos mokyklos bendruomenės problema. Efektyvūs sprendimai gali būti priimti tik tada, kai mokiniai, mokytojai ir tėvai bendradarbiauja ir siekia sukurti saugią ir pagarbią aplinką mokykloje.
Vaikų Agresijos Prieš Mokytojus Priežastys
Vaikų agresija prieš mokytojus gali būti nulemta įvairių priežasčių, susijusių su individualiais vaiko ypatumais, šeimos aplinka, mokyklos atmosfera ir visuomenės įtaka.
Individualūs Vaiko Ypatumai
Kai kurie vaikai gali būti labiau linkę į agresiją dėl savo temperamento, asmenybės savybių ar psichikos sveikatos problemų. Pavyzdžiui, vaikai, turintys emocijų ir elgesio, aktyvumo ir dėmesio, autizmo spektro ar bendrai raidos sutrikimų, gali dažniau demonstruoti agresyvų elgesį. Taip pat, vaikai, kurie jaučiasi nesaugūs, nepilnaverčiai arba patiria sunkumų bendraujant su kitais, gali griebtis agresijos kaip būdo apginti save arba atkreipti dėmesį.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad agresyviai besielgiantiems vaikams sunkiau įžvelgti agresyvaus veiksmo priežastį bei tikslą, atpažinti savo ir kitų jausmus.
Taip pat skaitykite: Sprendimo būdai pedagogams
Šeimos Aplinka
Šeimos aplinka turi didelę įtaką vaiko elgesiui. Vaikai, augantys šeimose, kuriose vyrauja smurtas, konfliktas, nepriežiūra arba atstūmimas, gali išmokti agresyvaus elgesio kaip būdo spręsti problemas arba išreikšti savo jausmus. Taip pat, vaikai, kurių poreikiai nebuvo patenkinti ankstyvame amžiuje arba kurie nuolat susiduria su menkinimu ir žeminimu žodžiu, gali tapti agresyvūs.
Svarbu pabrėžti, kad tėvai, turintys šiltą emocinį ryšį su vaikais, kalbasi apie jų gyvenimą ir sunkumus, gali lengviau pastebėti pirmuosius sutrikimo simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Tačiau, jei tėvai patys išgyvena sunkų laikotarpį, yra pavargę, persidirbę arba pilni apmaudo, jie gali nesugebėti suteikti vaikui reikiamo palaikymo ir supratimo.
Mokyklos Atmosfera
Mokyklos atmosfera taip pat gali turėti įtakos vaikų agresijai. Mokyklose, kuriose vyrauja patyčios, diskriminacija, nesąžiningumas arba nepakankamas dėmesys mokinių poreikiams, gali susidaryti palanki terpė agresyviam elgesiui. Taip pat, mokyklose, kuriose mokytojai jaučiasi nepalaikomi, perkrauti darbu arba nekompetentingi spręsti elgesio problemas, gali būti sunku užtikrinti saugią ir pagarbią aplinką.
Svarbu, kad mokykla būtų vieta, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, gerbiamas ir vertinamas. Mokytojai turėtų būti apmokyti atpažinti ir spręsti agresyvaus elgesio problemas, o mokiniai turėtų būti skatinami bendrauti pagarbiai ir atsakingai.
Visuomenės Įtaka
Visuomenė taip pat daro įtaką vaikų agresijai. Mūsų visuomenėje toleruojama agresija, vaikai dažnai ją patiria tiek iš suaugusiųjų, tiek iš kitų vaikų, todėl ir patys mokosi elgtis agresyviai. Svarbu, kad visuomenė skatintų pagarbius ir taikius santykius, o žiniasklaida atsakingai rinktųsi turinį, vengdama smurto ir agresijos demonstravimo. Taip pat, tėvai turėtų riboti vaikų prieigą prie žalingo turinio ir mokyti juos kritiškai vertinti informaciją.
Taip pat skaitykite: Asmenybės svarba ugdymo procese
Filosofinis ir Teisinis Požiūris į Vertybes
Filosofinis ir teisinis požiūris yra neatsiejamas kalbant apie žmogaus vertybes, apie jas pradėta kalbėti dar antikos laikais. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (2006) teigiama, jog švietimas - asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą - darnų ir solidarų, valstybės - pažangią ir saugią. Mokymasis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Kalbant apie moksleivių naudojamą smurtą prieš pedagogus mokymo įstaigoje pirmiausiai ir reikėtų pradėti kalbėti apie vertybes, kaip prioritetinius gyvenimo veiksnius. Vertybės ir poreikiai neatsiejami nuo žmogaus veiksmų. Individo tikslai, ir individo elgesys yra įtakojamas žmogaus poreikių, vertybių, socialinių normų ir pan. Veiksmo orientavimas į konkretų tikslą ar užduotį susideda iš dviejų komponentų: vienas yra artimesnis poreikiams ir stimulams, kitas - vertybėms. Tūkstantmetėje žmonijos istorijoje tik poreikiai buvo tos pirminės paskatos, kurios lėmė, kad žmonės atradinėjo ir išradinėjo sau reikalingus ir vertingus dalykus, kūrė aplinkui save įteisintų daiktų pasaulį, sudarantį jo kultūrinę aplinką. Ši aplinka savo ruožtu darė ir daro grįžtamąjį poveikį poreikiams. Individui paprastai reikia to, kas jo kultūrinėje aplinkoje laikoma vertingu ir siektinu, ką toji aplinka gali jam pasiūlyti (Kuzmickas, 2001).
Šios moralinės vertybės svarbios ir aktualios, ką patvirtina ir teisinės normos bei įstatymai. Žmogaus teisė į gyvybę yra pagrindinė teisė, kuria remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos. "Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas". Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti bausmes. Žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę. Gyvybė ir orumas yra neatsiejamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai. Prigimtinės žmogaus teisės - tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse. Žmogaus teisės yra visuotinai pripažintos vertybės. Konstitucijoje įtvirtinamos pagrindinės žmogaus teisės, kurios yra ginamos įstatymo. Pažeidus minėtąsias teises normos gresia teisinė atsakomybė.
Remiantis filosofijos žodynu žmogaus teises galima būtų apibūdinti, kaip, teisės, kurios pripažįstant pozityvią, įstatymų duotą jų prasmę, turi individui garantuoti tam tikrą erdvę, kurioje jis nepriklausydamas nuo valstybės valdžios ir kitų institucijų, galėtų pats tvarkyti savo gyvenimą. Žmogaus teisės turi ir moralinį turinį, jos yra moralinės teisės, žmogaus teisės nėra sukurtos. Locke'o ir kitų XVII - XVIII a. mąstytojų įsitikinimu, jos yra dievo duotos kiekvienai žmogiškai būtybei ir iš esmės yra žmogaus prigimties dalis. Žmogus gimsta jas jau turėdamas, todėl jas ir galima vadinti prigimtinėmis. Būdamos dieviškos kilmės, jos yra viršesnės už žmonių sukurtus įstatymus. Žmogaus teisės žmogui priklauso "iš prigimties". Žmogaus teisės pirmą kartą buvo suformuluotos vėlyvosios antikos (stoicizmo) laikais.
1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte sakoma, kad žmogaus teisės, išplaukia iš žmogaus asmenybei būdingo "orumo", o "pripažinimas orumo, lygios ir neatimamos teisės yra laisvės ir teisingumo pagrindas". Orumą galima laikyti visų žmogaus teisių pagrindu, tuo atveju, jei orumas suvokiamas kaip asmens tinkamumas santarvei bendradarbiauti. Būtent į tą asmens tinkamumą vienaip ar kitaip sueina visų žmogaus teisių legalumas. Žmogaus teisė į gyvybę, sveikatą, laisvę, nuosavybę, teisę įgyti kvalifikaciją ir kitos yra tik žmogaus orumo (tinkamumo gyventi visuomenėje) priemonės ir sąlygos: jei pažeidžiama bet kuri iš tų asmens teisių, tuo sumažinamos ir tokio asmens biologinės, daiktinės ar kvalifikacinės galios imtis pareigų ir jas tinkamai atlikti, t. y. palaikyti ar didinti savo individualų socialinį vertingumą (tinkamumą gyventi visuomenėje).
Pasak I. Kanto, priešingai santykinei vertei, kuri yra priemonė tikslui siekti ir turi "kainą", orumas yra absoliuti vertybė. Orumo esmę sudaro būtinai gerbtinas kiekvieno žmogaus būties savitiksliausiškumas, žmogaus, kaip asmens, protingas dorovinis apsisprendimas (autonomija, laisvė). Žodžio ir įsitikinimo reiškimo laisvė yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena pagrindinių kiekvieno asmens tobulėjimo ir saviraiškos sąlygų, sakoma ne viename Europos Komisijos ir Europos Žmogaus Teisių teismo sprendime. Kiek ši laisvė yra teisė ir kiek ja naudojamasi ne šalia visuomenės, o visuomenėje, tiek ji susaistyta atitinkama pareiga ir atsakomybe kitų visuomenės narių atžvilgiu, tiek ji santykinė ir tuo santykinumu savo tapatybe išsauganti. Atskirta nuo pareigos ir atsakomybės ji nustos būti teise - žmonių sugyvenimo forma ir virstų savo priešybe - privilegija - agresijos ir viešpatavimo forma. Žmogus yra protinga būtybė, todėl turi elgtis taip, kad jo elgesio taisyklė galėtų būti visuotinė, universali, kitaip tariant, žmogus turi elgtis taip, kaip jis norėtųsi, kad su juo būtų elgiamasi. Jis turi nemeluoti, nes nenori, kad jam visada ir visi meluotų. Jis turi vykdyti savo pažadus ir įsipareigojimus, nes nenori, kad kiti nevykdytų savo pažadų ir įsipareigojimų jam. Jeigu visi nuolat meluotų ir apgaudinėtų vieni kitus, racionalus gyvenimas taptų nemanomas. Kadangi žmogus negalėtų niekuo pasikliauti, jis išvis negalėtų racionaliai veikti. Beprotiškame pasaulyje protas taptų bereikalingas. Įsipareigojus tai tampa privalomybe. Pareiga yra pagrindinis poelgio motyvas elgtis racionaliai, o kadangi kiekvienas žmogus yra racionaliai mąstantis ir turintis sprendimo teisę, tai pareiga yra laisvės determinuoti savo tikslus išraiška. Žmogaus teisės apibrėžiamos ne tik, kaip galėjimu veikti, bet ir kaip privalėjimu veikti, t.y. atlikti tai kas yra žmogaus pareiga. Kalbant apie smurto naudojimą, žmogaus pareiga būtų pareiga nesmurtauti. Dar kitaip tariant smurtautojo pareigą galima būtų apibūdinti taip: individas turi elgtis taip, kaip nenorėtųsi, kad su juo elgtųsi. Mokinys mokykloje turi atlikti savo pareigas, kurios yra įvardijamos kiekvienos mokyklos nuostatuose.
Kiekvienas žmogus yra individualus, turintis savo asmeninę nuomonę ir požiūrius. Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi prioritetus, gyvenimo taisykles. Tuos prioritetus dar būtų galima įvardinti vertybėmis. Individai privalo laikytis subjektyviai vertindami atitinkamus reiškinius, mąstydami ir kontroliuodami savo veiksmus. Schelereris teigė, kad vertybės apibrėžtos turinio požiūriu ir susietos su asmeniu. Vertybės sudaro antiistorišką hierarchiją. Kiekviena vertybės pakopa atitinka tam tikras jausmo aktas, asmens tipas ir bendrijos forma; pirmenybė turi būti teikiama aukštesnėms vertybėms. Vertybes įtakoja sąlygos ir aplinkybės. Yra aibė dalykų, kurių gėrinį, charakterį ir pobūdį lemia aplinkybės, skonis, paklausa, įprotis, išsilavinimas ir socialinės bei kultūrinės sąlygos. Vertybes moksleivio gyvenime kuria artimiausia jo aplinka - šeima, mokykla, draugai. Jeigu minėtuose visuomenės institutuose vertybės yra suprantamos, kaip neigiami dalykai, toks požiūris susiformuos ir moksleiviui, kuris laikydamasis netinkamų vertybinių nuostatų elgsis destruktyviai su pedagogais. Mokyklos funkcija - teikti ne tik žinių, orientuoti mokinį ne tik į proto, mąstymo sklaidą, bet ir į gėrybių pasaulį, kurio pažinimas padeda pajausti gamtos. Žmogaus elgesio grožį, atrasti žmogaus kūrybinio aktyvumo prasmę, nutiesti santykius su kitu žmogumi, t. y. Pedagogas yra tas asmuo, kuris mokykloje vertybes perduoda mokiniams. G. Žikaitės (2002) teigimu, pedagogo profesija suteikia galimybę, kompetentingai padedant ugdytiniams perimti vertybes, kurių realizavimas įprasmintų jų būtį.
Pedagoginės Korekcijos Prielaidos
Norint sumažinti vaikų agresiją prieš mokytojus, būtina taikyti kompleksines pedagoginės korekcijos priemones, apimančias individualų darbą su vaiku, darbą su šeima ir mokyklos bendruomene, bei visuomenės švietimą.
Individualus Darbas su Vaiku
Individualus darbas su vaiku turėtų būti nukreiptas į agresijos priežasčių nustatymą ir korekciją. Svarbu ištirti vaiko elgesio motyvus, nustatyti, ar jis jaučiasi nesaugus, nepilnavertis, ar turi psichikos sveikatos problemų. Taip pat, būtina formuoti adekvačius socialinio išmokimo ir bendravimo įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą ir mokyti vaiką tinkamai išreikšti savo jausmus.
Individualaus darbo su vaiku metodai gali būti įvairūs: pokalbiai, žaidimai, meno terapija, elgesio terapija ir kt. Svarbu pasirinkti metodą, kuris atitiktų vaiko individualius poreikius ir galimybes.
Darbas su Šeima
Darbas su šeima yra būtinas, norint sukurti palankią aplinką vaiko elgesio korekcijai. Svarbu įtraukti tėvus į vaiko elgesio problemas ir padėti jiems suprasti agresijos priežastis. Taip pat, būtina mokyti tėvus efektyvių auklėjimo metodų, kurie skatintų pagarbius ir taikius santykius šeimoje.
Darbo su šeima metodai gali būti įvairūs: konsultacijos, tėvų mokymai, šeimos terapija ir kt. Svarbu pasirinkti metodą, kuris atitiktų šeimos individualius poreikius ir galimybes.
Darbas su Mokyklos Bendruomene
Darbas su mokyklos bendruomene turėtų būti nukreiptas į saugios ir pagarbios aplinkos kūrimą mokykloje. Svarbu mokyti mokytojus atpažinti ir spręsti agresyvaus elgesio problemas, o mokinius - bendrauti pagarbiai ir atsakingai. Taip pat, būtina kurti mokyklos taisykles, kurios draustų agresyvų elgesį ir numatytų atsakomybę už jų pažeidimus.
Darbo su mokyklos bendruomene metodai gali būti įvairūs: mokymai, seminarai, diskusijos, prevencinės programos ir kt. Svarbu pasirinkti metodą, kuris atitiktų mokyklos individualius poreikius ir galimybes.
Visuomenės Švietimas
Visuomenės švietimas turėtų būti nukreiptas į agresijos priežasčių ir pasekmių supratimo didinimą, pagarbių ir taikių santykių skatinimą, bei žalingo turinio ribojimą. Svarbu šviesti tėvus, mokytojus ir visuomenę apie vaikų agresijos problemas ir galimus sprendimus.
Visuomenės švietimo metodai gali būti įvairūs: straipsniai, laidos, seminarai, konferencijos ir kt.
Pagrindinės Agresyvaus Elgesio Teorijos ir Socialiniai-Psichologiniai Veiksniai
Straipsnyje nagrinėjamos svarbiausios agresyvaus elgesio teorijos, agresyvų elgesį skatinantys socialiniai - psichologiniai veiksniai, agresyvaus elgesio pasireiškimo formos ir rūšys, atkreipiant dėmesį į agresyvaus nepilnamečių elgesio raiškos ypatumus mokykloje. Atliktas tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti moksleivių, mokytojų požiūrį į agresyvų elgesį, jo priežastis bei raiškos ypatumus. Nustatyta, kad vyresnių klasių moksleiviai gana dažnai agresyviai elgiasi būdami neblaivūs. Nepilnamečiai elgiasi agresyviai, norėdami įveikti savo nesėkmes, nevisavertiškumą kitoje srityje. Mokyklose kalbama apie smurtą, taip pat pranešama tėvams, mokyklos vadovybei, tačiau dauguma priemonių rutiniškos, maža individualios mokytojų iniciatyvos. Apklausos duomenys patvirtina instrumentinį mokinių agresijos pobūdį ir sociokultūrinės teorijos tinkamumą, nagrinėjant mokinių agresyvumą: mokiniai ir mokytojai svarbiausiomis agresyvumo priežastimis laiko įsitvirtinimą grupėje, savo pranašumo demonstravimą. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys agresyvų nepilnamečių elgesį, yra: neužimtumas jokia pozityvia veikla arba asocialus užimtumas, bendraamžių grupių reikalavimai agresyviai elgtis, stimuliuojantis smurtinio pobūdžio žiniasklaidos patiekiamos informacijos poveikis, vaikams taikomas netinkamas auklėjimas, nepakankama vaikų priežiūra, netinkamos vaiko ir paauglio gyvenimo sąlygos namuose.
Agresijos Teorijos
Agresijos reiškinį aiškina įvairios teorijos, kurios pateikia skirtingus požiūrius į agresijos priežastis ir mechanizmus:
- Instinktų teorija: Teigia, kad agresija yra įgimtas instinktas, būdingas kiekvienam žmogui. Šios teorijos atstovai yra Z. Freud ir K. Lorenz.
- Frustracijos-agresijos teorija: Teigia, kad agresiją sukelia frustracija, atsirandanti, kai žmogus negali pasiekti savo tikslų. Šios teorijos atstovai yra L. Berkowitz, J. Dollard ir N. Miller.
- Socialinio mokymosi teorija: Teigia, kad agresija yra išmokta socialinio elgesio forma, kurią vaikai įgyja stebėdami ir atkartodami kitų žmonių, ypač tėvų ir bendraamžių, elgesį. Šios teorijos atstovas yra A. Bandura.
- Socialinio pažinimo teorija: Teigia, kad agresyvus elgesys yra sąlygojamas informacijos, kurią žmogus gauna, apdoroja ir įsisavina. Šios teorijos atstovai yra K.A. Dodge ir L.R. Huesmann.
Tyrimo Metodologija
Atliekant tyrimus naudojami įvairūs metodai. Statistiniai metodai apima aprašomąją duomenų analizę ir koreliacinę analizę, naudojant Chi kvadrato kriterijų. Empirinė duomenų analizė atliekama naudojantis SPSS programa.
Tyrimo Struktūra
Tyrimą sudaro įvadas, dvi dalys, tyrimo pagrindu paremtos išvados bei rekomendacijos, trumpa santrauka anglų kalba. Darbo pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas ir priedai.
tags: #pedagogu #poziurisi #agresyvu #mokiniu #elgesi #mokykloje